Birželio 5

Birželio 5 yra 156-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 157-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 209 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė aplinkos apsaugos diena.

Vardadieniai

Elvyra – Kantalgas – Kantalgė – Kantas – Kantautas – Kantautė – Kantenis – Kantė – Marcė – Namkantas – Namkantė – Namkinta – Namkintas – Namkintė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1864 – uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis. ^{[reikalingas šaltinis]};
• 1867 – atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka;
• 1993 – įkurta politinė partija – Lietuvos centro sąjunga;
• 2008 – Lietuviškajame Vikižodyne sukurta 50 000 straipsnių.

Gimimo dienos

• 1898 m. – Stasys Dabušis, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (m. 1974 m.).
• 1909 m.:
  • Jonas Bielionis, kompozitorius, chorvedys, pedagogas (m. 1957 m.).
  • Kazys Dereškevičius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1911 m. – Kazimieras Čibiras, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1974 m.).
• 1920 m. – Monika Kriukelienė, Lietuvos tautodailininkė audėja.
• 1921 m. – Vytautas Mačernis, lietuvių poetas (m. 1944 m.).
• 1929 m. – Jonas Žentelis, muzikos pedagogas, chorvedys, skulptorius, visuomenininkas.
• 1932 m. – Jonas Jablonskis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, geografas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Danutė Kvietkevičiūtė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1940 m. – Ramutis Bonifacas Mikšys, Lietuvos inžinierius geologas, fizinių mokslų daktaras, visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Tauras Adomavičius, Lietuvos trombonininkas, dirigentas, kompozitorius.
• 1948 m. – Alfredas Girdziušas, žurnalistas, fotomenininkas, žinomas kaip aktų žanro atstovas.
• 1950 m. – Antanas Lieponis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Jonas Kralikauskas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Jadvyga Dunauskaitė, inžinierė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vytautas Miškinis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
• 1956 m. – Kęstutis Musteikis, Lietuvos dailininkas, skulptorius.
• 1957 m. – Bronius Černeckis, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Kęstutis Staliūnas, Lietuvos fizikas, Katalonijos politechnikos universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1966 m. – Etela Karpickienė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m. – Ramunė Čigienė, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Algirdas Neiberka, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Žydrūnas Ilgauskas, vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.
• 1976 m. – Almantas Petkus, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Tomas Radzinevičius, Lietuvos vyrų futbolo rinktinės futbolininkas, puolėjas.

Mirtys

• 1947 m. – Karolis Bohdanovičius, lietuvių kilmės lenkų geologas, geografas ir keliautojas (g. 1864 m.).
• 1962 m. – Kazimieras Graužinis, Lietuvos diplomatas, teisės daktaras (g. 1898 m.).
• 1967 m. – Rostislavas Andrejevas, Lietuvos dainininkas (tenoras), režisierius (g. 1907 m.).
• 1978 m. – Kazys Šimonis, savamokslis lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas (g. 1887 m.).
• 1999 m. – Jonas Kuosa, Lietuvos agronomas zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1925 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1806 – Lui Bonapartas, Prancūzijos užvaldytuose Nyderlanduose (Batavijoje), paskelbė apie Olandijos karalystės įkūrimą. Karalystė gyvavo iki 1815 m., kada buvo įkurta nepriklausoma Nyderlandų Karalystė;
• 1945 – Sąjungininkų karvedžiai Berlyne pasirašė deklaraciją apie Vokietijos nugalėjimą ir SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos valdžią Vokietijos teritorijoje;
• 1947 – JAV Valstybės sekretorius Džordžas Maršalas kalbėdamas Harvardo universitete pasiūlė Europos valstybėms paramą, vėliau pavadintą Maršalo planu;
• 1967 – Izraelio aviacijos puolimu prasidėjo Šešių dienų karas;
• 1995 – Pirmą kartą gautas Bozės-Einšteino kondensatas.

Gimimo dienos

• 1723 m. – Adamas Smitas, škotų ekonomistas ir filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas bei moralės filosofas (m. 1790 m.).
• 1798 m. – Aleksejus Lvovas, rusų smuikininkas, kompozitorius ir visuomenės veikėjas. Labiausiai išgarsėjo sukurdamas muziką Rusijos himnui „Dieve, apsaugok carą“ (Боже, царя храни) 1833 metais (m. 1870 m.).
• 1862 m. – Allvar Gullstrand, 1911 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1930 m.).
• 1878 m. – Pancho Villa, meksikiečių revoliucionierius (m. 1923 m.).
• 1883 m. – Džonas Meinardas Keinsas, 1-asis baronas Keinsas, britų ekonomistas (m. 1946 m.).
• 1894 m. – Džiuzepė Tučis, italų orientalistas, specializavęsis Tibeto ir budizmo tyrinėjimuose. Laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus Rytų kultūrų tyrinėtoju (m. 1984 m.).
• 1942 m. – Teodoro Obiang Nguema Mbasogo, Pusiaujo Gvinėjos prezidentas, einantis šias pareigas nuo 1979 m.
• 1947 m. – Laurie Anderson, JAV atlikėja.
• 1956 m. – Kenneth Gorelick, JAV muzikantas, saksofonistas.
• 1958 m. – Achmedas Abdala Mohamedas Sambis, Komorų Islamo vadovas ir politikas, nuo 2006 m. Komorų prezidentas. Jis dar vadinamas ajatola.
• 1964 m.:
  • Karlas Sandersas, amerikiečių gitaristas ir vokalistas iš Kalifornijos, death metalo grupės Nile narys ir vienas jos įkūrėjų. Sandersas pripažįstamas gitaros ir kitų styginių instrumentų virtuozu, žurnalo „Decibel“ reitinguotas ketvirtu tarp geriausių visų laikų death metalo gitaristų.
  • Martinas Vainekas, Austrijos aktorius, režisierius, vyndarys ir verslininkas. Geriausiai žinomas kaip inspektorius Fritz Kunz iš serialo „Komisaras Reksas“. Jis taip pat Austrijoje užsiima vynuogininkyste ir vyno gamyba (nuo 1993 m.) drauge su savo žmona Eva.
• 1978 m. – Fernando Meira, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir VfB Stuttgart klubo gynėjas.
• 1982 m. – Achille Emana Edzimbi, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir Real Betis klubo saugas.
• 1985 m. – Rubén de la Red Gutiérrez, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Real Madrid klubo saugas.

Mirtys

• 1615 m. – Tojotomi Hidejori, Tojotomi Hidejoši, pirmojo generolo suvienijusio Japoniją, sūnus ir numatytas įpėdinis. Jo motina Jodo-dono buvo Odos Nobunagos dukterėčia (g. 1593 m.).
• 1938 m. – Pėteris Šmitas, žymus latvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, mitologas (g. 1869 m.).
• 1975 m. – Paulius Keresas, Estijos šachmatų didmeistris (g. 1916 m.).
• 2004 m. – Ronaldas Vilsonas Reiganas, 40-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1981-1989 metais) ir 33-asis Kalifornijos gubernatorius (1967-1975 metais) (g. 1911 m.).