Architektūros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
S VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
[[Kategorija:Lietuvos muziejai]] |
[[Kategorija:Lietuvos meno muziejai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos architektūra|Lietuvos architektura]] |
[[Kategorija:Lietuvos architektūra|Lietuvos architektura]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos muziejai]] |
|||
[[Kategorija:Vilnius]] |
[[Kategorija:Vilnius]] |
08:25, 3 rugpjūčio 2010 versija
Architektūros muziejus – Lietuvos architektūros muziejus, veikęs 1968–2006 m. Vilniuje, Šv. Mykolo g. 9, A. Volano g. 13.
Istorija
Architektūros muziejus įsteigtas 1968 m. rugpjūčio 1 d. kaip Istorijos ir etnografijos muziejaus (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus) filialas. Pirmoji 374 m² ploto ekspozicija buvo įrengta 1971 m. muziejui paskirtoje Šv. Mykolo bažnyčioje. 1976 m. muziejaus darbuotojai persikėlė į buvusio bernardinių observančių vienuolyno pirmojo aukšto koridorių. 1986 m. muziejui perduotas visas bernardinių observančių vienuolyno kompleksas, atčiau 1993 m. pastatai sugrąžinti teisėtiems savininkams. Nuo 1994 m. muziejus tapo pavaldus Kultūros paveldo centrui.[1]
Eksponatai
Muziejus rinko, saugojo, tyrė ir populiarino Lietuvos profesionaliosios architektūros eksponatus. Pirmieji muziejaus eksponatai buvo negatyvai, kokliai, plytos, atvirukai. Rinkinių pradžia – architekto Adolfo Lukošaičio muziejui padovanota kolekcija. Joje buvo keliolika jo paties kurtų projektų negatyvų. 2001 m. muziejaus fonduose buvo 51 470 miestų ir miestelių planų, pastatų projektų, brėžinių, piešinių, fotografijų ir kt.
Nuo 1994 m. muziejus buvo Tarptautinės architektūros muziejų konfederacijos (ICAM) narys.[2] 2006 m. muziejus uždarytas. Eksponatai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Muziejaus vadovai
- 1968 m. Eugenijus Dirvelė
- 1978 m. Morta Baužienė
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos muziejai. Architektūros muziejus.
- ↑ Morta Baužienė. Architektūros muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 732 psl.