Jean Dausset: Skirtumas tarp puslapio versijų
r |
cat |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
[[1963]]–[[1984]] m. [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universiteto]] asistentas, nuo [[1968]] m. profesorius. Nuo [[1977]] m. dar ir [[Prancūzijos kolegija|Prancūzijos kolegijos]] profesorius. |
[[1963]]–[[1984]] m. [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universiteto]] asistentas, nuo [[1968]] m. profesorius. Nuo [[1977]] m. dar ir [[Prancūzijos kolegija|Prancūzijos kolegijos]] profesorius. |
||
Nuo 1977 m. Prancūzijos instituto mokslų akademijos narys. |
Nuo 1977 m. [[Prancūzijos mokslų akademija|Prancūzijos instituto mokslų akademijos]] narys. |
||
== Veikla == |
== Veikla == |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
== Įvertinimas == |
== Įvertinimas == |
||
[[1977]] m. mokslinės Gairdnerio premijos (''Prix Gairdner'') laureatas, [[1980]] m. jo veikla kartu su [[ |
[[1977]] m. mokslinės Gairdnerio premijos (''Prix Gairdner'') laureatas, [[1980]] m. jo veikla kartu su [[Baruchas Benacerafas|Baruchu Benacerafu]] ir [[Džordžas D. Snelis|Džordžu D. Snelliu]] įvertinta [[1980 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio fiziologijos ir medicinos premija]]. |
||
{{DEFAULTSORT:Dosė Žanas}} |
|||
[[Kategorija:Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatai|Dosė Žanas]] |
|||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatai]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Prancūzijos mokslų akademijos nariai]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Imunologai] |
||
[[Kategorija:hematologija]] |
|||
[[ar:جان دوسيه]] |
[[ar:جان دوسيه]] |
||
11:36, 2 rugpjūčio 2010 versija
Žanas Batistas Gabrielis Dosė (pranc. Jean Dausset, 1916 m. spalio 19 d. Tulūza) – prancūzų imunologas ir hematologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
Biografija
Baigė matematiką Vanveso (Aukštutinė Sena) Mišlė licėjuje ir tęsė medicinos studijas. Internatūrą 1940 m. atliko Paryžiuje ir įstojo į savanoriškąsias pajėgas Šiaurės Afrikoje. Dirbdamas kartu su garsiu gydytoju Merseliu Besi (Marcel Bessis) atliko pirmuosiuskraujo perpylimo tyrimus. Po karo tobulinosi Bostone ir Regioniniame kraujo perpylimo centre.
1963–1984 m. Paryžiaus universiteto asistentas, nuo 1968 m. profesorius. Nuo 1977 m. dar ir Prancūzijos kolegijos profesorius.
Nuo 1977 m. Prancūzijos instituto mokslų akademijos narys.
Veikla
1958 m. pirmasis aprašė leukocitų antigeną, jo imunines ir genetines savybes. 1965 m. atrado naują antigenų, susijusių su leukocitais, sistemą (HLA). 1974 m. nustatė, kad tos sistemos genai transplantacijos atveju lemia audinių nesuderinamumą.
Įvertinimas
1977 m. mokslinės Gairdnerio premijos (Prix Gairdner) laureatas, 1980 m. jo veikla kartu su Baruchu Benacerafu ir Džordžu D. Snelliu įvertinta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. [[Kategorija:Imunologai]