Partai

Senovės Irano regionas Parta (Parthava)
Šalis	šiaurės Iranas
Tautos	partai
Kalba	partų kalba
Valstybės	Partų imperija (247 m. pr. m. e.–224 m.)
Miestai	Hekatomfilai
Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Partai (senovės persų kalba: Partha) - tauta, sukūrusi civilizaciją dabartiniame šiaurės rytų Irane, klestėjimo laikais apėmusi taip pat ir dabartinių Armėnijos, Irako, Gruzijos, Turkijos, Sirijos, Pakistano ir Afganistano regionus ir Persų įlankos pakrantes. Jos gyvenamas regionas buvo vadinamas Parta (Partava) arba Partija.

Islamo laikais Parta buvo suprantama kaip Chorasano šiaurės vakarinė dalis.

Apie partus žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose (Apolodoro iš Artemitos, Izidoro iš Charakso).

Geografija

Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio Irano šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo Kopetdagas, kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų sakų. Pietuose jį supo Dešte Keviras. Vakaruose siekėsi su derlinga Medija, o šiaurės vakaruose perėjo į Hirkaniją. Šiaurės rytuose buvo Margiana, o pietryčiuose - Arija.

Istorija

Partų imperija 60 m. pr. m. e.

Partai buvo skitų kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino Ashkuz, apsistoję Partos regione. Seniausiais laikais partai buvo vadinami parnais. Tai buvo nereikšmingas regionas, kuris įėjo iš pradžių į Medijos, vėliau į Achemenidų imperijos sudėtį. Jo mokama duoklė buvo labai maža.

Valdant Seleukidams, Parta buvo traktuojama kaip atskira satrapija, čia buvo skiriami vietininkai. Ilgainiui partai įgijo autonomiją ir III a. pr. m. e. viduryje atskilo nuo Seleukidų kaip nepriklausoma valstybė. Čia įsitvirtino vietinės kilmės Aršakidų dinastija. Galios viršūnėje partų įtaka siekė Ubarą Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).

Partų princo, manoma Surenos, Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, Teheranas)

Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant Mitridatui Didžiajam (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavusi Mesopotamiją nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po Medijos ir Achemenidų dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias Romos imperijos priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki Kapadokijos (rytų Anatolijos).

Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.

Šiai ilgai gyvavusiai imperijai pabaiga atėjo 224 m., kai imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo imperijos vasalas, įkūręs Sasanidų imperiją. Po imperijos žlugimo regione įsitvirtino kita persiška dinastija - Sasanidai, kurie čia viešpatavo iki VII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip Chorasano dalis. Tačiau partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.