Talkša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.79.38.110 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (ZwieRys keitimas)
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
red
Eilutė 2: Eilutė 2:


{{Ežeras
{{Ežeras
| pavadinimas = Talkšos ežeras
| pavadinimas = Talšos ežeras
| vieta = [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miestas]], [[Lietuva]]
| vieta = [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miestas]], [[Lietuva]]
| plotas = 0,575
| plotas = 0,575
Eilutė 14: Eilutė 14:
| isteka = [[Kulpė]]
| isteka = [[Kulpė]]
}}
}}
[[Vaizdas:Siauliuplanas1800.jpg|thumb|240px|[[1800]] m. Šiaulių plane Talšos ežero dar nėra. Pažymėta tik Rūdė su užtvankos tvenkinuku ties Šaulių piliakalniu (dab. [[Šiaulių kapinės]]) bei pelkėje sutekančios Kulpė ir dab. bevardis upeliukas]]

[[Vaizdas:Siauliuplanas18490516.jpg|thumb|240px|[[1849]] m. Šiaulių plane Talšos ežeras vadinamas Šiaulių ežeru]]
'''Talkša''' (arba '''Talša''', '''Telkša''') – [[ežeras]] šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šiaulių miesto savivaldybė]]je. Per ežerą prateka [[Mūša|Mūšos]] intakas [[Kulpė]], įteka [[Rūdė]].
'''Talša''' (''Bitinėlis'', suvalkietiškai ''Talkša'') – [[ežeras]] šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šiaulių miesto savivaldybė]]je. Per ežerą prateka [[Mūša|Mūšos]] intakas [[Kulpė]], įteka [[Rūdė]].


== Geografija ==
== Geografija ==
Eilutė 21: Eilutė 22:


== Ežero pavadinimas ==
== Ežero pavadinimas ==
Ežeras nuo seno buvo vadinamas Talšos vardu nuo žodžio ''telžti'' ({{lt|sroventi, šlapinti}}, o ne nuo ''telkšoti''. Analogijos: ''[[Telšiai]], [[Tilžė]], Tilžė (upė)'' ir t. t. Kalbininkų siūlomą [[Suvalkija|suvalkietišką]] naujadarą ''Talkša'' šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę.
Ežeras nuo seno buvo vadinamas ''Bitinėlio'', vėliau ''Talšos'' (kur ''„l“'' tariama minkštai) vardu nuo žodžio ''telžti'' ({{lt|sroventi, šlapinti}}. Analogijos: ''[[Telšiai]], [[Tilžė]], Tilžė (upė)'' ir t. t. Kalbininkų siūlomą [[Suvalkija|suvalkietišką]] naujadarą ''Talkša'' nuo ''telkšoti'' šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę.


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Gelezine lape is kito kranto.jpg|thumb|200px|left|Talšos ežerą puošia „[[Geležinė lapė]]“]]
[[Vaizdas:Gelezine lape is kito kranto.jpg|thumb|200px|left|Talšos ežerą puošia „[[Geležinė lapė]]“]]
Kovų su [[kalavijuočiai]]s laikais ežeras atliko svarbią gynybinę funkciją. Per iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta [[kūlgrinda]] į rytinį krantą.
Kovų su [[kalavijuočiai]]s laikais pelkė, kurioje dabar tyvuliuoja ežeras, atliko svarbią gynybinę funkciją. Per iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta [[kūlgrinda]] į rytinį krantą link [[Salduvė]]s.


Maždaug iki [[1780]] m. Talkšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talkšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigoje Kulpė buvo [[Prūdelis (Šiauliai)|užtvenkta]] ir prie Ch. Frenkelio odų fabriko, o [[1916]] m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.
Maždaug iki [[1780]] m. Bitinėlio pelkė, dabartinis [[Ginkūnų ežeras]] ir dabar jau užžėlęs [[Vinkšnos ežeras]] sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] ([[altitudė]] 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta [[Gubernijos alaus darykla]] ir [[Gubernijos dvaras|Gubernijos dvaro]] pastatai. Vėliau ties [[Ginkūnai]]s užtvenkta Kulpė suformavo dabartinius Ginkūnų ir Talšos ežerus. Vinkšnos ežeras nuo masyvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. [[1871]] m. pastatytas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pirmoje pusėje Kulpė buvo [[Prūdelis (Šiauliai)|užtvenkta]], prie jos [[1879]] m. pastatytas [[Frenkelio fabrikas|Ch. Frenkelio odų fabrikas]], o [[1916]] m. nutiesus geležinkelio liniją [[Tilžė]]-[[Ryga]], Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.


Dar 1976-1977 m. Talkšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talkšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.
Dar [[1976]]-[[1977]] m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.


== Rekonstrukcija ==
== Rekonstrukcija ==
[[2002]] m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo [[2006]] m. gavus paramą iš [[ES|Europos Sąjungos]] fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki 300 metrų praplatinti Kulpės upelį tarp Talkšos ir Ginkūnų ežerų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras [[žemsiurbė|žemsiurbe]] valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas šiaurinėje pakrantėje prie kelio [[Ryga]] - [[Kaliningradas]] ([[A12]]). <ref>[http://www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/zemelapis/?id=6276 Šiaulių miesto Talkšos ežero pietinės dalies valymas, I etapas]</ref>
[[2002]] m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo [[2006]] m. gavus paramą iš [[ES|Europos Sąjungos]] fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki 300 metrų praplatinti Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų ežerų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras [[žemsiurbė|žemsiurbe]] valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas šiaurinėje pakrantėje prie kelio [[A12]] [[Ryga]] - [[Tilžė]]. <ref>[http://www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/zemelapis/?id=6276 Šiaulių miesto Talkšos ežero pietinės dalies valymas, I etapas]</ref>


== Talšos ekologinis takas ==
== Talšos ekologinis takas ==
[[Vaizdas:Senimas salduves parke.jpg|thumb|250px|Senoliai vaikšo Salduvės parku nuo piliakalnio link [[Talkša|Talšos]] ežero]]
[[Vaizdas:Senimas salduves parke.jpg|thumb|250px|Senoliai vaikšo Salduvės parku nuo piliakalnio link Talšos ežero]]
Einant nuo Auksinio berniuko skulptūros, link [[Talkša|Talšos]] ežero, prasideda Talšos ekologinis takas. Jis eina palei ežerą, per [[Žuvininkai|Žuvininkų]] kaimą, baigiasi prie [[Salduvė]]s kalno. Keliaujant taku galima sutikti 23 stoteles - medinius informacinius stulpus. Daugelis stulpų vandalų nuniokoti.
Einant nuo Auksinio berniuko skulptūros link ežero prasideda Talšos ekologinis takas. Jis eina palei ežerą, per [[Žuvininkai|Žuvininkų]] kaimą, baigiasi prie [[Salduvė]]s kalno. Take rytinėje Talšos ežero pakrantėje [[2003]] m. [[Aukuras (klubas)|„Aukuro“ klubo]] iniciatyva įrengtos 23 stotelės - mediniai informaciniai stendai, stulpai, suoliukai, bokštelis paukščiams stebėti, tiltelis per upelį ir kiti įrenginiai. Tako ilgis - apie 5 km, Botanikos instituto specialistai sudarė ekologinio tako schemą. Joje pažymėjo visas stoteles, kiekvienai stotelei parengė informacinę medžiagą apie Talšos ežero pakrančių augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdžių įvairovę bei šios vietovės istoriją. Taip pat parengtas ir išleistas lankstukas „Talšos ekologinis takas“.<ref>http://www.siauliai.lt/aplinkos_apsauga/ekologinis_svietimas.php</ref> Daugelis stulpų vandalų nuolat nuniokojami.


Keliaujant taku aplankomas [[Žuvininkai|Žuvininkų kaimas]] - Šiaulių miesto lopšys.
[[2003]] metais rytinėje Talšos ežero pakrantėje, Talšos bei [[Salduvė]]s parkuose buvo įrengtas „Talšos ekologinis takas“. Taką sudaro 23 stotelės, jose pastatyti informaciniai stendai ir stulpai suoliukai, bokštelis paukščiams stebėti, tiltelis per upelį ir kiti įrenginiai. Tako ilgis - apie 5 km, Botanikos instituto specialistai sudarė ekologinio tako schemą. Joje pažymėjo visas stoteles, kiekvienai stotelei parengė informacinę medžiagą apie Talšos ežero pakrančių augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdžių įvairovę bei šios vietovės istoriją. Taip pat parengtas ir išleistas lankstukas „Talšos ekologinis takas“.<ref>http://www.siauliai.lt/aplinkos_apsauga/ekologinis_svietimas.php</ref>

Keliaujant taku aplankomas [[Žuvininkai|Žuvininkų kaimas]] - Šiaulių miesto atsiradimo lopšys.
* [http://www.siauliai.lt/aplinkos_apsauga/ekologinis_svietimas.php 23 „Talšos ekologinio tako“ stotelių aprašymai]


<gallery>
<gallery>
Eilutė 52: Eilutė 50:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [http://www.siauliai.lt/aplinkos_apsauga/ekologinis_svietimas.php 23 „Talšos ekologinio tako“ stotelių aprašymai]


[[Kategorija:Šiaulių ežerai]]
[[Kategorija:Šiaulių ežerai]]

16:02, 29 liepos 2010 versija

55°56′00″ š. pl. 23°20′00″ r. ilg. / 55.93333°š. pl. 23.33333°r. ilg. / 55.93333; 23.33333

Talšos ežeras
Vieta Šiaulių miestas, Lietuva
Plotas 0,575 km²
Kranto linijos ilgis 4,78 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 3,5 m
Didžiausias gylis 8,2 m
Tūris 1203254 km³
Įteka Kulpė, Rūdė
Išteka Kulpė
1800 m. Šiaulių plane Talšos ežero dar nėra. Pažymėta tik Rūdė su užtvankos tvenkinuku ties Šaulių piliakalniu (dab. Šiaulių kapinės) bei pelkėje sutekančios Kulpė ir dab. bevardis upeliukas
1849 m. Šiaulių plane Talšos ežeras vadinamas Šiaulių ežeru

Talša (Bitinėlis, suvalkietiškai Talkša) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje. Per ežerą prateka Mūšos intakas Kulpė, įteka Rūdė.

Geografija

Ežeras tvyro 1 km nuo miesto centro, tarp Šaulių kalnelio (dab. Šiaulių kapinės) vakariniame krante ir Lepšių kalvos rytiniame krante. Altitudė 103,0 m. Ežero plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje Talkšos ežeras per nendrėmis apaugusiu 150 m ilgio ir 5 m pločio Kulpės kanalu susisiekia su 16 ha ploto Ginkūnų ežeru. Beveik visose ežero pakrantėse veša tankūs augalų sąžalynai.

Ežero pavadinimas

Ežeras nuo seno buvo vadinamas Bitinėlio, vėliau Talšos (kur „l“ tariama minkštai) vardu nuo žodžio telžti (liet. sroventi, šlapinti. Analogijos: Telšiai, Tilžė, Tilžė (upė) ir t. t. Kalbininkų siūlomą suvalkietišką naujadarą Talkša nuo telkšoti šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę.

Istorija

Talšos ežerą puošia „Geležinė lapė

Kovų su kalavijuočiais laikais pelkė, kurioje dabar tyvuliuoja ežeras, atliko svarbią gynybinę funkciją. Per ją iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta kūlgrinda į rytinį krantą link Salduvės.

Maždaug iki 1780 m. Bitinėlio pelkė, dabartinis Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio Rėkyvos ežero (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš Verdulių pelkių plūstanti Rūdė. Šiaulių ekonomiją 1768 m. pradėjus valdyti A. Tyzenhauzui, Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Vėliau ties Ginkūnais užtvenkta Kulpė suformavo dabartinius Ginkūnų ir Talšos ežerus. Vinkšnos ežeras nuo masyvo atskirtas 1836-1858 m. nutiesus plentą Ryga-Tilžė. 1871 m. pastatytas Liepojos-Romnų geležinkelis perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pirmoje pusėje Kulpė buvo užtvenkta, prie jos 1879 m. pastatytas Ch. Frenkelio odų fabrikas, o 1916 m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.

Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam Žuvinto ežerui. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Tai šaukštasnapė antis, didysis baublys ir mažasis kiras. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.

Rekonstrukcija

2002 m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo 2006 m. gavus paramą iš Europos Sąjungos fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki 300 metrų praplatinti Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų ežerų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras žemsiurbe valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas šiaurinėje pakrantėje prie kelio A12 Ryga - Tilžė. [1]

Talšos ekologinis takas

Senoliai vaikšo Salduvės parku nuo piliakalnio link Talšos ežero

Einant nuo Auksinio berniuko skulptūros link ežero prasideda Talšos ekologinis takas. Jis eina palei ežerą, per Žuvininkų kaimą, baigiasi prie Salduvės kalno. Take rytinėje Talšos ežero pakrantėje 2003 m. „Aukuro“ klubo iniciatyva įrengtos 23 stotelės - mediniai informaciniai stendai, stulpai, suoliukai, bokštelis paukščiams stebėti, tiltelis per upelį ir kiti įrenginiai. Tako ilgis - apie 5 km, Botanikos instituto specialistai sudarė ekologinio tako schemą. Joje pažymėjo visas stoteles, kiekvienai stotelei parengė informacinę medžiagą apie Talšos ežero pakrančių augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdžių įvairovę bei šios vietovės istoriją. Taip pat parengtas ir išleistas lankstukas „Talšos ekologinis takas“.[2] Daugelis stulpų vandalų nuolat nuniokojami.

Keliaujant taku aplankomas Žuvininkų kaimas - Šiaulių miesto lopšys.

Šaltiniai

Nuorodos