Poliarinė lapė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: bo:བྱང་སྣེའི་ཝ་མོ། |
S robotas Pridedama: ik, kl, ml, uk |
||
Eilutė 50: | Eilutė 50: | ||
[[he:שועל שלג]] |
[[he:שועל שלג]] |
||
[[hr:Arktička lisica]] |
[[hr:Arktička lisica]] |
||
[[ik:Tiġiganniaq]] |
|||
[[is:Heimskautarefur]] |
[[is:Heimskautarefur]] |
||
[[it:Alopex lagopus]] |
[[it:Alopex lagopus]] |
||
[[ja:ホッキョクギツネ]] |
[[ja:ホッキョクギツネ]] |
||
[[kl:Terianniaq qaqortaq]] |
|||
[[kv:Кынь]] |
[[kv:Кынь]] |
||
[[la:Vulpes lagopus]] |
[[la:Vulpes lagopus]] |
||
[[lb:Polarfuuss]] |
[[lb:Polarfuuss]] |
||
[[lv:Polārlapsa]] |
[[lv:Polārlapsa]] |
||
[[ml:ധ്രുവകുറുക്കൻ]] |
|||
[[mn:Цагаан үнэг]] |
[[mn:Цагаан үнэг]] |
||
[[nl:Poolvos]] |
[[nl:Poolvos]] |
||
Eilutė 72: | Eilutė 75: | ||
[[th:หมาจิ้งจอกอาร์กติก]] |
[[th:หมาจิ้งจอกอาร์กติก]] |
||
[[tr:Kutup tilkisi]] |
[[tr:Kutup tilkisi]] |
||
[[uk:Песець]] |
|||
[[ur:قطبی لومڑ]] |
[[ur:قطبی لومڑ]] |
||
[[zh:北極狐]] |
[[zh:北極狐]] |
16:56, 21 liepos 2010 versija
Alopex lagopus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Poliarinė lapė (Alopex lagopus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Alopex lagopus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Paplitimas |
Poliarinė lapė (lot. Alopex lagopus, angl. Arctic fox, vok. Polarfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos vertingas kailinis žinduolis.
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone (baltoji lapė) ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis (žydroji lapė). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla.
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir žvėrininkystės fermose.