Šikšnosparniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ptbotgourou (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: rn:Agahungarema
Almabot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: eml:Pipistrel
Eilutė 63: Eilutė 63:
[[da:Flagermus]]
[[da:Flagermus]]
[[de:Fledertiere]]
[[de:Fledertiere]]
[[eml:Pipistrel]]
[[en:Bat]]
[[en:Bat]]
[[eo:Kiropteroj]]
[[eo:Kiropteroj]]

04:23, 13 liepos 2010 versija

Chiroptera
(Corynorhinus townsendii)
(Corynorhinus townsendii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
( Chiroptera)

Šikšnosparniai (lot. Chiroptera) – vienas iš gausiausių žinduolių būrių. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaikę aktyviai skraidyti. Jų sparnus sudaro plona odos plėvelė, jungianti ne tik priekinę galūnę su užpakaline, bet ir uodegą bei labai pailgėjusių priekinių galūnių II-IV pirštus. I pirštas yra laisvas, jis trumpas ir su aštriu nagu. Užpakalinės galūnės visi 5 pirštai trumpi, su aštriais nagais. Šikšnosparnių krūtinkaulis turi išilginę keterą, prie kurios prisitvirtinę krūtinės raumenys, valdantys sparnus. Turi iki 38 dantų. Iltys stambios, tačiau turi tik po 2 poras viršutinių kandžių. Kaip ir primatai patelės turi tik vieną spenių porą, o patinai – kabantį kopuliacijos organą. Kai kurios rūšys poruojasi rudenį. Tada sperma išbūna gimdoje ir kiaušialąstė apvaisinama tik pavasarį, kai prasideda ovuliacija. Gimsta dažniausiai tik vienas gana stambus jauniklis, kuris iš pradžių būna plikas ir aklas. Kai kurios patelių rūšys jauniklį palieka slėptuvėje, o pačios išskrenda maitintis. Tačiau kitų rūšių patelė jauniklį bent pirmąsias dienas nešiojasi su savimi, o pats jauniklis būna tvirtai įsikibęs pieniniais dantukais į spenelį.

Šikšnosparniai – naktiniai gyvūnai. Dieną ilsisi pakibę galva žemyn. Daugumai akys neturi reikšmės, tačiau klausa labai tobula. Tamsoje orientuojasi skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Skrisdami šikšnosparniai pro burną arba nosį skleidžia 30 000-70 000 hercų dažnumo ultragarsus. Tai trumpi impulsai, kiekvienas trunkantis vos 0,01-0,005 sek. Šikšnosparniui prisiartinus prie kliūties arba prie skrendančio vabzdžio, impulsų padaugėja (iki 60 per sekundę). Labai įmantrios kai kurių šikšnosparnių raukšlės ant nosies ir sudėtinga išorinių ausų sandara tiesiogiai susiję su tokia lokacija.

Šikšnosparniai gyvena kolonijomis. Įsikuria uoksuose, pastogėse, požeminėse ertmėse. Kartais kolonijos būna labai didelės. Kai kurios rūšys toli skrenda į žiemojimo vietas. Mūsų klimato juostoje šikšnosparniai žiemoja įmigę slėptuvėse (rūsiuose, pastatuose).

Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį. Žinoma apie 1000, Lietuvoje – 15 rūšių (dvi ieškotinos; žr. Lietuvos šikšnosparniai).

Šikšnosparnių sistematika

Nuorodos


Šablonas:Link FA