Keto: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: bn:কেতো |
S robotas Keičiama: pl:Ketos |
||
Eilutė 55: | Eilutė 55: | ||
[[ko:케토스]] |
[[ko:케토스]] |
||
[[nl:Ceto (mythologie)]] |
[[nl:Ceto (mythologie)]] |
||
[[pl: |
[[pl:Ketos]] |
||
[[pt:Ceto (mitologia)]] |
[[pt:Ceto (mitologia)]] |
||
[[ro:Ceto]] |
[[ro:Ceto]] |
23:07, 11 liepos 2010 versija
Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).
Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.
Vaikai:
- Su Forkinu
Nimfa
Keto – Okeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]
Išnašos
Literatūra
- „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)