Rugsėjo 9

Rugsėjo 9 yra 252-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 253-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 113 dienų.

Informacija

• Tarptautinė grožio diena.

Vardadieniai

Arginta – Argintas – Darius – Pobiltas – Ramutė – Serapina – Sergejus – Sergijus – Sonata

Šią dieną Lietuvoje

Gimimo dienos

• 1877 m. – Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė, gydytoja stomatologė, visuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos veikėja (m. 1959 m.).
• 1886 m. – Kazys Mažonas, vaistininkas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1958 m.).
• 1891 m. – Vladas Eidukevičius, lietuvių tapytojas (m. 1941 m.).
• 1893 m. – Vincas Kanauka, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (m. 1968 m.).
• 1900 m. – Juozas Jakštas, Lietuvos istorikas, daktaras (m. 1989 m.).
• 1905 m. – Vytautas Bacevičius, lietuvių kompozitorius, pianistas (m. 1970 m.).
• 1907 m. – Stasys Šačkus, Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas (m. 1985 m.).
• 1911 m. – Aleksandras Kernagis, lietuvių aktorius, teatro režisierius, dramaturgas (m. 1980 m.).
• 1919 m. – Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas, Brazilijos MA narys (m. 1998 m.).
• 1925 m. – Adolfas Tautavičius, vienas žymiausių Lietuvos archeologų (m. 2006 m.).
• 1926 m. – Lionginas Ragaišis, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1966 m.).
• 1929 m.:
  • Jūratė Regina Statkutė de Rosales, lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja.
  • Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
• 1930 m. – Vytautas Germanas, lietuvių kilmės JAV architektas.
• 1932 m. – Vytautas Jurgis Bubnys, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Jonas Malakauskas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Gražutė Čepaitė-Ragauskienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1946 m. – Romualdas Ginevičius, inžinierius - ekonomistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius.
• 1948 m.:
  • Gediminas Rudžionis, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Janina Drevinskienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Virgilijus Jaugelis, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (m. 1980 m.).
• 1951 m.:
  • Algimantas Damijonaitis, pedagogas, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Danguolė Tamulytė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m.:
  • Aldona Balutienė, gydytoja, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Virginija Krasnickienė, Lietuvos ir Kalvarijos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Silva (Silvija) Genovaitė Povilaitytė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, renginių vedėja, skaitovė, poetė, pedagogė.
• 1959 m. – Valentinas Bubulis, pedagogas, Lietuvos ir Utenos rajono sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Algimantas Birbilas, žurnalistas, visuomenininkas, lietuviškų stalo žaidimų (lietuviškų šachmatų ir šaškių) kūrėjas, politikas, TS-LKD Tautininkų frakcijos vicepirmininkas.
  • Rimvydas Leipus, Lietuvos kino operatorius, režisierius.
• 1963 m.:
  • Alma Lengvenienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rolandas Žakas, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Dalia Jurgaitienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1966 m. – Vilma Martinkaitienė, inžinierė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m. – Rimas Sujeta, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Dainius Petkus, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Antanas Kavaliauskas, Lietuvos krepšininkas.
• 1989 m. – Eivinas Zagurskas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.

Mirtys

• 1596 m. – Ona Jogailaitė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo, Stepono Batoro žmona (g. 1523 m.).
• 1934 m. – Juozas Naujalis, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas (g. 1869 m.).
• 1940 m. – Janina Pliaterienė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės (g. 1890 m.).
• 1944 m. – Antanas Martusevičius, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1863 m.).
• 1945 m. – Pranas Liatukas, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1876 m.).
• 1946 m. – Jonas Vanagaitis, Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas. (g. 1869 m.).
• 1949 m. – Aleksandras Milaševičius, Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, Vakarų Lietuvos srities vadas (g. 1906 m.).
• 1966 m. – Stasys (Stasius) Būdavas, prozininkas, poetas, kunigas (g. 1908 m.).
• 1990 m. – Rimantas Antanas Stankevičius, lakūnas bandytojas, vienintelis lietuvis-kosmonautas (g. 1944 m.).
• 1992 m. – Juozas Žlabys Žengė, poetas, prozininkas (g. 1899 m.).
• 1995 m. – Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, aktorė (g. 1899 m.).
• 1999 m. – Valteris Kristupas Banaitis, vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas. (g. 1918 m.).
• 2003 m. – Jonas Osvaldas Kažemėkas, Lietuvos agronomas selekcininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1934 m.).
• 2005 m. – Juozas Burneikis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1850 – Kalifornija oficialiai paskelbta 31-ąja JAV valstija;
• 1892 – Edward Barnard atrado Jupiterio palydovą Amaltėją;
• 1945 – baigėsi Antrasis Kinijos - Japonijos karas;
• 1975 – NASA paleido tarpplanetinį zondą Viking2;
• 2004 – ambasados sprogdinimas Džakartoje.

Gimimo dienos

• 1828 m. – Levas Nikolajevičius Tolstojus, rusų rašytojas ir publicistas. Žymiausi kūriniai: „Karas ir taika“ bei „Ana Karenina“ (m. 1910 m.).
• 1843 m. – Oskaras Montelijus, Švedijos archeologas, kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (m. 1921 m.).
• 1855 m. – Hiustonas Stiuartas Čemberlenas, kultūros istorikas, rasių teorijos kūrėjas (m. 1927 m.).
• 1890 m. – Harland David Sanders, amerikiečių verslininkas (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Oskaras Luidžis Skalfaras, 9-asis Italijos prezidentas, prezidentavęs nuo 1992 gegužės 28 iki 1999 gegužės 15. Poste jis pakeitė Francesco Cossiga, o 1999 poste jį pakeitė Carlo Azeglio Ciampi. Taip pat jis yra buvęs Italijos švietimo ministru.
• 1922 m. – Hansas Georgas Demeltas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
• 1923 m. – Daniel Carleton Gajdusek, 1976 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2008 m.).
• 1951 m. – Ramonas Puerta, Argentinos politikas. Nušalinus ekonominę krizę sukėlusį prezidentą Fernando de la Rúa, paskirtas laikinuoju prezidentu (2001 m. gruodžio 21 – 22 d.), kadangi buvo Senato prezidentu, o viceprezidento tuo metu nebuvo.
• 1960 m. – Hugh Grant, vienas iš labiausiai pasaulyje žinomų Didžiosios Britanijos aktorių.
• 1966 m. – Adam Sandler, JAV aktorius, komediantas.
• 1970 m. – Natalia Martínez Streignard, Venesuelos aktorė.
• 1976 m.:
  • Ema de Kon, prancūzų kino aktorė, suvaidinusi pagrindinį moters vaidmenį filme „Pono Byno atostogos“ (2007 m.).
  • Hanno Möttölä, vienas geriausių Suomijos krepšininkų.
• 1980 m. – Teemu Rannikko, Suomijos krepšininkas.
• 1982 m. – Silvija Peter Sabo, Vengrijos dainininkė, moderniojo folkloro grupės Nox vokalistė.
• 1985 m. – Luka Modričius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Tottenham Hotspur F.C. klubo saugas.
• 1986 m. – Guilherme Alcantara, Brazilijos futbolininkas. 2008 m. pasirašė sutartį su FK Sūduva. Rungtyniauja puolėjo pozicijoje.
• 1987 m. – Achmedas Al Muhamadis, Egipto futbolininkas, rungtyniaujantis dešiniojo saugo padėtyje. Kairo komandos ENPPI Club žaidėjas, taip pat kviečiamas ir į Egipto rinktinę.
• 1988 m. – Brittany "McKey" Sullivan, JAV modelis ir realybės šou dalyvė. Laimėjo 11 America's Next Top Model sezoną.

Mirtys

• 1087 m. – Vilhelmas I Užkariautojas, Anglijos karalius ir Normandijos kunigaikštis. Vienas pačių žymiausių Anglijos valdovų, nors ir prancūziškos kilmės. Anglijos valdovu tapo po Heistingso mūšio 1066 metais (g. 1027 m.).
• 1901 m. – Anri Tulūz de Lotrekas, žymus XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių dailės postimpresionizmo atstovų (g. 1864 m.).
• 1941 m. – Hans Spemann, 1935 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1869 m.).
• 1976 m. – Mao Dzedungas, Kinijos politinis veikėjas, Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas (g. 1893 m.).
• 1985 m. – Paul John Flory, 1974 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1910 m.).
• 2003 m. – Edvardas Teleris, vengrų-amerikiečių fizikas teoretikas, vadinamas „vandenilinės bombos tėvu“ (g. 1908 m.).