Trilapis puplaiškis

Trilapis puplaiškis (lot. Menyanthes trifoliata, vok. Fieberklee) – puplaiškinių (Menyanthaceae) šeimos augalų monotipinės puplaiškio (Menyanthes) genties augalų rūšis. Pavadinimas kilo iš to, kad jo lapai panašūs į pupos lapus.

Daugiametis, 15-33 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, apie 1 cm skersmens, šliaužiantis. Lapai pražanginiai, išauga iš šakniastiebio, ilgakočiai. Lapalakštis iki pamato suskaldytas, trilapis. Lapeliai kiaušiniški, pilkai žali, kartūs. Žiedynas tankus, su 10-30 žiedų. Vainikėlis baltas arba rausvas su smulkiais plaukeliais. Vaisius – rutulio formos dėžutė. Sėklos 6-8, gelsvos arba rudos, apie 3 mm ilgio.

Žydi gegužės – liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga stovinčiame vandenyje, užutėkiuose, pelkėse, grioviuose. Lietuvoje dažnas visuose rajonuose. Liaudyje dar naudojami pavadinimai: ožkanagė, tilvytis, vebrė, drugio dobilas.

Vaistinės augalo savybės

Puplaiškio lapai su trumpais lapkočiais skinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Skubiai džiovinami pavėsyje. Tinkamai sudžiovinti lapai yra šviesiai žalios spalvos.

Farmakaloginį poveikį sukelia kartumynai: foliamentinas (mentiafolino), lagoninas, sverozodas. Turi truputį jodo, saponinų, vitamino C.

Pastaba: nevartoti nėštumo ir žindymo metu, viduriuojant, sergant opalige ar kitomis virškinimo trakto ligomis.

Vartojamas sutrikus virškinimui, apetitui sužadinti. Dedama į tulžies sekreciją gerinančių vaistažolių rinkinius.

Kelia nuotaiką, didina darbingumą, mažina skausmą, padeda prieš uždegimus ir traukulius.

Mėginta gydyti odos ligas – spuogus, žaizdas, sumušimus, dėdavo ant skaudančių sąnarių.

Manyta, kad gydo ir drugį – liaudies medicinos ligos pavadinimas taikomas ir maliarijai – iš čia kilęs ir pavadinimas drugio dobilas.

Buvo manoma, kad mažina karščiavimą, tačiau tyrimai tokio pupalaiškio poveikio nepatvirtino.

Žiedynas