Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pridėta kategorija "LDK teisė" (naudojant HotCat) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
[[1579]]–[[1580]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] [[ATR seimas|seime]] nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą; veiklos projektą pateikė LDK atstovai. Priimtas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo įstatymas, kurį [[1581]] m. [[kovo 1]] d. pasirašė [[Steponas Batoras]]. |
[[1579]]–[[1580]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] [[ATR seimas|seime]] nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą; veiklos projektą pateikė LDK atstovai. Priimtas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo įstatymas, kurį [[1581]] m. [[kovo 1]] d. pasirašė [[Steponas Batoras]]. |
||
Tribunolas [[1581]]–[[1599]] m. posėdžiavo [[Vilnius|Vilniuje]] kas dvejus metus po 5 mėnesius. Nuo [[1600]] m. posėdžiaudavo paeiliui [[ |
Tribunolas [[1581]]–[[1599]] m. posėdžiavo [[Vilnius|Vilniuje]] kas dvejus metus po 5 mėnesius. Nuo [[1600]] m. posėdžiaudavo paeiliui [[Vilnius|Vilniuje]] (lietuviškoji sesija) ir [[Naugardukas|Naugarduke]] (rusiškoji sesija). Nuo [[1775]] m. rusiškoji sesija vykdavo [[Gardinas|Gardine]]. |
||
Tribunolą sudarė 40-44 [[pavietas|pavieto]] [[seimelis|seimeliuose]] bajorų rinktų deputatų (teisėjų). |
Tribunolą sudarė 40-44 [[pavietas|pavieto]] [[seimelis|seimeliuose]] bajorų rinktų deputatų (teisėjų). |
17:59, 8 liepos 2010 versija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, Lietuvos Tribunolas - bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje.
1579–1580 m. Varšuvos seime nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą; veiklos projektą pateikė LDK atstovai. Priimtas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo įstatymas, kurį 1581 m. kovo 1 d. pasirašė Steponas Batoras.
Tribunolas 1581–1599 m. posėdžiavo Vilniuje kas dvejus metus po 5 mėnesius. Nuo 1600 m. posėdžiaudavo paeiliui Vilniuje (lietuviškoji sesija) ir Naugarduke (rusiškoji sesija). Nuo 1775 m. rusiškoji sesija vykdavo Gardine.
Tribunolą sudarė 40-44 pavieto seimeliuose bajorų rinktų deputatų (teisėjų).
Įsteigus Tribunolą, bajorų įtaka Lietuvoje dar labiau išaugo.
Literatūra
- J. Lappo. Iš Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo istorijos. Kaunas, 1932.