Atlantinė silkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
KamikazeBot (aptarimas | indėlis)
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: pcd:Héring
Eilutė 49: Eilutė 49:
[[lb:Hierk]]
[[lb:Hierk]]
[[nl:Haring (dier)]]
[[nl:Haring (dier)]]
[[pcd:Héring]]
[[pl:Śledź atlantycki]]
[[pl:Śledź atlantycki]]
[[ro:Hering]]
[[ro:Hering]]

08:38, 5 liepos 2010 versija

Clupea harengus
Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
( Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Silkiažuvės
( Clupeiformes)
Šeima: Silkinės
( Clupeidae)
Gentis: Paprastosios silkės
( Clupea)
Rūšis: Atlantinė silkė
( Clupea harengus)
Binomas
Clupea harengus
Linnaeus, 1758
FishBase

Atlantinė silkė (lot. Clupea harengus, angl. Atlantic herring, vok. Atlantischer Hering) – silkiažuvių būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei aukštesniaisiais vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta ruoniai, banginiai, menkės ir kitos didesnės žuvys.

Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi Naujosios Anglijos ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiauuždarose Meino ir Šventojo Lauryno įlankose. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų.

Ekologinė reikšmė

Silkės suvartoja didžiulius zooplanktono kiekius, taip panaudodamos vėžiagyvių biomasę pelaginėje zonoje. Savo ruožtu silkės yra pagrindinis grobis aukštesniame trofiniame lygmenyje esančioms rūšims.

Geografinis paplitimas

Atlantinė silkė paplitusi abiejose Atlanto pusėse, nuo Meino įlankos, Šventojo Lauryno įlankos, Fandi įlankos, Labradoro jūros, Deiviso sąsiaurio, Boforto jūros iki Danijos sąsiaurių, Norvegijos jūros, Šiaurės jūros, Baltijos jūros (atskiras porūšis), Lamanšo sąsiaurio, Keltų jūros ir Biskajos įlankos.