Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
|gyv = 809 |
|gyv = 809 |
||
|metai = 2001 |
|metai = 2001 |
||
⚫ | |||
|vikiteka = Category:Punia |
|vikiteka = Category:Punia |
||
⚫ | |||
}} |
}} |
||
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio [[Druskininkai]]–[[Jieznas]], dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. |
'''Punia''' – gyvenvietė [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 3 km į vakarus nuo kelio [[Druskininkai]]–[[Jieznas]], dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante (ties [[Punelė]]s žiotimis), [[Nemuno kilpų RP|Nemuno kilpų regioniniame parke]]. [[Punios seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. |
||
Stovi [[Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra [[Punios pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-64057). Stūkso vienas didžiausių šalyje [[Punios piliakalnis]] (arba [[Margio kalnas]], [[Margirio kalnas]]; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis [[Punios šilas]]; Punios girininkija yra [[Panemuninkai|Panemuninkuose]]. Punios kraštovaizdžio draustinis. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. |
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų [[LDK]] miestų, beveik 400 metų turėjo [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi [[Pilėnų pilis]], kurią [[1336]] m. užpuolė [[kryžiuočiai]] ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio [[Margiris|Margirio]], ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos. |
||
Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. vadinama pilaite ir miesteliu. Apie [[1400]] metus |
Pirmąkart Punia minima [[1382]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo [[Punios pilis]]. [[1387]] m. vadinama pilaite ir miesteliu. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie [[1400]] metus tai buvo [[Punios pilis]], kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk. [[1425]] m. pastatyta [[Punios bažnyčia]]. XVI amžiaus pradžioje gautos [[Magdeburgo teisė]]s, XVI a. viduryje [[Punios pilis]] vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli [[Punios dvaras|dvaro rūmai]] (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę [[Gonsevskiai|Gonsevskiams]], tuo metu valdžiusiems Punią. |
||
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir [[Punios dvaras|dvaro rūmai]]. [[1764]] m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. |
|||
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius). |
|||
[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]]. |
[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Punios herbas]]. |
||
Eilutė 40: | Eilutė 46: | ||
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – [[Punelė]]s (dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip [[Ukmergė]], [[Vilnius]] ir kiti vietovardžiai). |
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – [[Punelė]]s (dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip [[Ukmergė]], [[Vilnius]] ir kiti vietovardžiai). |
||
==Legendos== |
|||
Punia ilgą laiką siejama su [[Pilėnų pilis|Pilėnų pilies]] tragedija. Ją aprašė [[Vincas Krėvė]] kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“ ir [[Maironis]] eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“. |
|||
{{ltunavigacija |
{{ltunavigacija |
08:25, 2 liepos 2010 versija
Punia | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vaizdas:Punia.gif | ||||||||||||||||
54°30′40″ š. pl. 24°06′00″ r. ilg. / 54.51111°š. pl. 24.10000°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Punios seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 809 | |||||||||||||||
Vikiteka | Punia | |||||||||||||||
|
Punia – gyvenvietė Alytaus rajone, 3 km į vakarus nuo kelio Druskininkai–Jieznas, dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra Punios pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64057). Stūkso vienas didžiausių šalyje Punios piliakalnis (arba Margio kalnas, Margirio kalnas; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis Punios šilas; Punios girininkija yra Panemuninkuose. Punios kraštovaizdžio draustinis.
Istorija
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos.
Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. 1387 m. vadinama pilaite ir miesteliu. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie 1400 metus tai buvo Punios pilis, kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. XVI amžiaus pradžioje gautos Magdeburgo teisės, XVI a. viduryje Punios pilis vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli dvaro rūmai (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę Gonsevskiams, tuo metu valdžiusiems Punią.
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
1998 m. patvirtintas dabartinis Punios herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XIV a. | Punios valsčiaus centras |
XVIII a. | Punios seniūnijos centras |
1919 m. | Punios valsčiaus centras |
sovietmetis | Punios apylinkė (kurį laiką jos centras) |
1995–2002 m. | Punios seniūnija |
nuo 2002 m. | Punios seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė
Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais pūnė arba pūnia („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ū pavirto į trumpą u. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus Nemuno būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., Ąžuolų Būda).
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – Punelės (dešinysis Nemuno intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip Ukmergė, Vilnius ir kiti vietovardžiai).
Legendos
Punia ilgą laiką siejama su Pilėnų pilies tragedija. Ją aprašė Vincas Krėvė kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“ ir Maironis eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
BUTRIMONYS – 11 km | ||||||||||
ALYTUS – 13 km |
Nuoroda
|