Husarai

Britų husaras Krymo kare

Husarai - lengvoji kavalerija, atsiradusi Vengrijoje XV a., Lenkijoje ir Lietuvoje XVI a., o likusioje Europoje ir net Amerikoje nuo XVIII a.. Husarai buvo ginkluoti ilgomis ietimis ir ypatingos formos skydais, kurie buvo nešiojami ant rankos, bet leido ta pačia ranka valdyti žirgą. Apie XVI a. vidurį Lenkijoje ir Lietuvoje husarai ėme nešioti kirasas, tapdami sunkiąją kavalerija, tuo tarpu Vengrijoje XVII a. jie nustojo naudoti skydą ir ietį ir tokiu pavidalu paplito toliau Europoje. Raitelių husarų daliniai dar dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Kai kurie šiuolaikinių kariuomenių daliniai tradiciškai vadinami husarų daliniais, nors jie dabar jau yra nebe raitelių, o tankų ar lengvųjų mechanizuotų pėstininkų daliniai. Tokius husarų dalinius dabar turi D. Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Nyderlandų, Kanados kariuomenės. Šiuolaikiniai Danijos husarai yra paradinis raitelių eskadronas.

Visose Europos kariuomenėse husarai kaip lengvoji kavalerija buvo priskirta prie pėstininkų ir artilerijos. Abiejų Tautų Respublikoje buvo sunkieji husarai. 1919–1940 m. Lietuvos kariuomenės sudėtyje buvo Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas.

• 
  Lietuvos-Lenkijos sparnuotasis husaras (XVII a.)
• 
  Prancūzijos 8-ojo pulko husaras (1804 m.)
• 
  Rusijos Gardino husarų pulko husaras (1812 m.)
• 
  Rusijos Jelizavetgrado husarų pulko vachmistras su pulko štandartu.
• 
  Prūsijos husarai (XIX a. pradžia)
• 
  Husarai 1604 m.
• 
  Husarai manevruose (~1910 m.)
• 
  Nyderlandų Princo Oraniečio husarų pulko kariai parade (2007 m.)

Nuorodos

• Husarų fotografijos