Gegužės 25

Gegužės 25 yra 145-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 146-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 220 dienų.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė dingusių vaikų diena;
• Tarptautinė Afrikos diena;
• Rankšluosčio diena.

Vardadieniai

Alvyda – Almantas – Bedas – Danutė – Evelina – Magdalena – Urbonas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1908 – Akmenės apylinkėse nukrito meteoritas;
• 1920 – Lietuvoje įvesta metrinė vienetų sistema, paskelbti matų, saikų ir svarstyklių įstatai;
• 1924 – įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas;
• 1924 – Lietuva pirmą kartą dalyvavo Olimpinėse žaidynėse: sužaistos pirmosios Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės rungtynės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kuriose rezultatu 0:9 pralaimėjo šveicarams;
• 1945 – įkurta Lietuvos žemės ūkio kooperacijos sąjunga;
• 1991 – įvyko pirmasis Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas;
• 1993 – įkurtas Kauno mažasis teatras.

Gimimo dienos

• 1576 m. – Jonas Rėza, evangelikų kunigas, pasireiškęs lietuvių religinėje raštijoje (m. 1629 m.).
• 1886 m. – Vladas Paulauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1960 m.).
• 1892 m. – Mikas Masys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, literatas (m. 1973 m.).
• 1903 m. – Dzidorius Budrys, ekonomistas, mokslininkas, politinis veikėjas (m. 1971 m.).
• 1905 m. – Šmuelis Bernšteinas, Lietuvos ir Lenkijos smuikininkas, pedagogas (m. 1999 m.).
• 1908 m. – Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas medievistas (m. 1971 m.).
• 1911 m. – Justina Jasaitytė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1986 m.).
• 1919 m. – Juozapas Miklovas, Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas (m. 1991 m.).
• 1926 m. – Leonas Barauskas, JAV lietuvių mėgėjų teatro aktorius (m. 1975 m.).
• 1927 m. – Julius Jurgaitis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1995 m.).
• 1936 m. – Antanas Zabielskas, prozininkas (m. 1973 m.).
• 1939 m. – Algirdas Povilas Ažubalis, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1943 m. – Algimantas Butvila, Lietuvos dailininkas keramikas.
• 1948 m.:
  • Renutė Ona Andrijauskienė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Saulius Balevičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1950 m. – Bernardinas Petras Vainius, Lietuvos ir Šakių rajono politinis veikėjas.
• 1951 m. – Danutė Vitauskienė, pedagogė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
• 1952 m.:
  • Audronė Bugelevičienė, teisininkė, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja, buvusi advokatė, advokatų savivaldos veikėja, Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja.
  • Edvardas Žakaris, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m. – Ramutė Rachlevičiūtė, Lietuvos menotyrininkė, dėstytoja.
• 1956 m. – Albinas Ežerskis, agronomas, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1957 m. – Vaclovas Macijauskas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Virgilijus Kačinskas, Lietuvos architektas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.
• 1960 m. – Petras Kuizinas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Vytautas V. Landsbergis, aktorius, režisierius ir knygų autorius, politiko Vytauto Landsbergio sūnus.
• 1963 m. – Jonas Jarutis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Raimundas Martinėlis, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m.:
  • Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas.
  • Vytautas Prialgauskas, verslo vadybininkas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Rytis Juozapavičius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, visuomenės veikėjas, lektorius, viešojo kalbėjimo konsultantas.
• 1981 m. – Rolandas Aliukonis, ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Samsung Premiere lygoje Elektrėnų "Energijos" komandoje, taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje.

Mirtys

• 1448 m. – Ona Danutė, Lietuvos kunigaikštytė, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio duktė, Mazovijos kunigaikščio Janušo žmona. Vienareikšmiškai patikimų biografinių šaltinių neišliko (g. 1362 m.).
• 1824 m. – Kristijonas Dovydas Vitikas, kunigas, giesmių rengėjas, liaudės dainų rinkėjas (g. 1751 m.).
• 1885 m. – Steponas Jonas Gailevičius, Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, liaudies menininkas (g. 1815 m.).
• 1921 m. – Česlovas Chmielevskis, Lietuvos geologas, paleontologas, hidrografas (g. 1867 m.).
• 1939 m. – Vincas Karoblis, Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1866 m.).
• 1942 m. – Stanislovas Jurevičius, pedagogas, chemikas, provizorius (g. 1876 m.).
• 1945 m. – Ladas (Vladas) Natkevičius, diplomatas, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras (g. 1893 m.).
• 1973 m. – Vytautas Valiukevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas (g. 1907 m.).
• 1981 m. – Jonas Kapačiauskas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (g. 1928 m.).
• 1989 m. – Kazimieras Liaudis, Lietuvos sovietinis veikėjas, KGB generolas majoras (g. 1901 m.).
• 1995 m. – Ona Galdikienė, Lietuvos chemikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (g. 1925 m.).
• 1997 m. – Petras Rolofas, lietuvybės puoselėtojas, kraštotyrininkas, Naujausiųjų laikų knygnešys (g. 1930 m.).
• 2001 m. – Vilius Vytautas Bėčius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1937 m.).
• 2005 m. – Algimantas Mackevičius, Lietuvos baleto artistas, choreografas (g. 1935 m.).
• 2009 m. – Vitas Leonavičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1945 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 5493 m. pr. m. e. – remiantis Aleksandrijos chronologija, šią dieną buvo sukurtas pasaulis;
• 1810 – Argentina paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Gegužės Revoliucijos diena. Buenos Airėse nuverčiamas La Platos vicekaralystės vicekaralius ir duodama pradžia Argentinos išsilaisvinimo judėjimui;
• 1895 – rašytojas Oscar Wilde nuteistas dvejiems metams sunkiųjų darbų už nuodėmingą gyvenimo būdą;
• 1923 – Didžioji Britanija pripažino Transjordaniją (dab. Jordanija);
• 1926 – Šolomas Švarcbardas nužudė Simoną Petliūrą, Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybės tremtyje Paryžiuje, vadovą;
• 1946 – Transjordanija tapo Jordanija, o Abdula Ibn Huseinas (Abdullah Ibn Hussein) pasiskelbė pirmuoju Jordanijos karaliumi;
• 1989 – Michailas Gorbačiovas išrinktas Sovietų Sąjungos prezidentu;
• 2003 – Nestoras Kiršneris tapo Argentinos prezidentu;
• 2006 – popiežius Benediktas XVI pradėjo keturių dienų vizitą Lenkijoje.

Gimimo dienos

• 1664 m. – Johanas Dyncenhoferis, vokiečių baroko architektas (m. 1726 m.).
• 1803 m. – Ralfas Valdo Emersonas, amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas, labiausiai žinomas dėl lyderiavimo XIX amžiaus vidurio transcedentalistų judėjime. Emersono mokymai darė tiesioginę įtaką XIX amžiaus vidurio Naujosios Minties judėjimui. Emersonas buvo laikomas individualizmo čempionu (m. 1882 m.).
• 1889 m. – Igoris Sikorskis, inžinierius ir sraigtasparnio išradėjas (m. 1972 m.).
• 1912 m. – Irma Grebzdė, latvių rašytoja (m. 2000 m.).
• 1931 m. – Gunaras Cilinskis, latvių aktorius, režisierius, scenaristas (m. 1992 m.).
• 1951 m. – François Bayrou, prancūzų politikas, vienas iš kandidatų 2007 m. prezidento rinkimuose.
• 1954 m. – Algirdas Vektorius, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1976 m.:
  • Cillian Murphy, airių filmų ir teatro aktorius. Jis garsus tarp kritikų dėl savo chameleoniškų pasirodymų įvairiuose vaidmenyse ir charakteringų mėlynų akių..
  • Sandra Nasić, grupės Guano Apes vokalistė.
• 1982 m.:
  • Robertas Kolautis, iš Argentinos kilęs Izraelio futbulininkas.
  • Roger Guerreiro, brazilų futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Legia Warsaw klubo saugas.

Mirtys

• 735 m. – Beda, anglosaksų vienuolis, susijęs su Wearmouth ir Jarrow vienuolynais (Nortumbrija), teologas ir istorikas, maždaug 40-ies veikalų lotynų kalba autorius (g. 672 m.).
• 992 m. – Mieška I, lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas (g. 922 m.).
• 1085 m. – Grigalius VII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1073 m. balandžio 22 d. iki mirties. Tikrasis vardas Hildebrandas Bonizi arba Ildebrando Aldobrandeschi di Soana (g. 1020 m.).
• 1261 m. – Aleksandras IV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1254 m. gruodžio 12 d. iki mirties (g. 1199 m.).
• 1655 m. – Paulius Einhornas, Pabaltijo vokiečių istorikas, evangelikų liuteronų kunigas, etnografas, aprašęs XVII a. latvių papročius, mitologijos elementus, ūkį, istoriją.
• 1954 m. – Robertas Kapa, vengrų fotografas (g. 1913 m.).
• 1982 m. – Nikolajus Michailovas, komjaunimo, tarybinis ir partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1906 m.).
• 1992 m. – Viktoras Grišinas, tarybinis partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1914 m.).