Fiskalinė politika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
TjBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 16: Eilutė 16:


[[ar:سياسة مالية]]
[[ar:سياسة مالية]]
[[bg:Фискална политика]]
[[bn:রাজস্বনীতি]]
[[bn:রাজস্বনীতি]]
[[bs:Fiskalna politika]]
[[bs:Fiskalna politika]]

02:50, 16 birželio 2010 versija

Fiskalinė politikavalstybės veiksmai, darantys įtaką biudžeto formavimui, mokesčių koregavimui ar reguliuojantys valstybės skolą.

Fiskaline politika siekiama sumažinti nedarbą, suaktyvinti ekonomiką (ekspansinė politika), sumažinti infliaciją (restruktyvi politika). Vykdant aktyvią fiskalinę politiką, susiduriama su įvairiomis problemomis: rezultatų vėlavimo ar visai jų nebuvimo. O vykdant ekstensyvią politiką susiduriama su biudžeto deficito problema.

Pagrindinės fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių(T) arba vyriausybės išlaidų (G) keitimas.

Didžiausia dalis fiskalinės politikos yra mokesčių koregavimas. Valstybė kartu su fiskaline politika nuolatos vykdo monetarinę politiką. Vykdant monetarinę politiką, leidžiami pinigai ūkio augimo tendencijoms išlaikyti (subsidijuojamos įvairios ūkio šakos) ir struktūrinius svyravimus koreguoti (įvairioms ūkio šakoms suteikiamos mokestinės lengvatos). Dažnai pinigų trūkumas padengiamas išleidžiant pinigų emisiją.

Fiskalinė politika padeda stabilizuoti ūkį, jei valstybinės įstaigos gali numatyti makroekonomines tendencijas ir priimti aktyvius ir teisingus sprendimus. Dabartinė fiskalinė sistema grindžiama įdiegtais ekonominiais mechanizmais, vykdančiais ūkio automatinių stabilizatorių funkciją. Prie automatizuotų stabilizatorių priskiriami progresyviniai ir procentiniai mokesčiai, bedarbių pašalpos bei socialinės išmokos.

Taip pat skaitykite