Žiedynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Saulyte (aptarimas | indėlis)
S klaidelė
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 27: Eilutė 27:
'''Sudėtiniai žiedynai''' skirstomi į šias grupes:
'''Sudėtiniai žiedynai''' skirstomi į šias grupes:
* Sudėtinė kekė (pvz., [[alyva|alyvos]] žiedynas).
* Sudėtinė kekė (pvz., [[alyva|alyvos]] žiedynas).
* Sudėtinė varpa. Prie žiedyno pagrindinės ašies prisitvirtinusios trumpesnės varputės su 2-3 bekočiais žiedais. Tokius žiedynus turi [[kvietys|kviečiai]], [[miežis|miežiai]], [[rugys|rugiai]], [[svidrė|svidrės]], [[varputis|varpučiai]].
* Sudėtinė varpa. Prie žiedyno pagrindinės ašies prisitvirtinusios trumpesnės varputės su 2-3 bekočiais žiedais. Tokius žiedynus turi [[kvietys|kviečiai]], [[miežis|miežiai]], [[rugys|rugiai]], [[svidrė]]s, [[varputis|varpučiai]].
* Sudėtinis skėtis. Šie žiedynai būdingi [[salieriniai augalai|salieriniams]] augalams.
* Sudėtinis skėtis. Šie žiedynai būdingi [[salieriniai augalai|salieriniams]] augalams.
* Šluotelė - būdinga daugeliui [[migliniai augalai|miglinių]] augalų: [[aviža|avižai]], [[smilga|smilgoms]], [[lendrūnas|lendrūnams]].
* Šluotelė - būdinga daugeliui [[migliniai augalai|miglinių]] augalų: [[aviža]]i, [[smilga|smilgoms]], [[lendrūnas|lendrūnams]].
* Žirginys - tai kuokeliniai [[lazdynas|lazdyno]], [[alksnis|alksnio]] ir [[beržas|beržo]] žiedai. Pagrindinė ašis augalams žydint būna nulinkusi, todėl lengvai siūbuojant išbarstomos [[žiedadulkė|žiedadulkės]]. '''Pav.'''
* Žirginys - tai kuokeliniai [[lazdynas|lazdyno]], [[alksnis|alksnio]] ir [[beržas|beržo]] žiedai. Pagrindinė ašis augalams žydint būna nulinkusi, todėl lengvai siūbuojant išbarstomos [[žiedadulkė]]s. '''Pav.'''
[[Category:Morfologija]]
[[Category:Morfologija]]



12:41, 10 birželio 2006 versija

Vaizdas:Graizas.jpeg
Graižas

Žiedynas. Augalo stiebo ar šakų viršūnėje susitelkę žiedai sudaro įvairaus pavidalo žiedynus. Tie žiedynai, kurie išauga žolinių augalų stiebo viršūnėje, o sumedėjusių augalų - ūglių viršūnėse, vadinami viršūniniai žiedynai. Lapų pažastyse išaugę žiedynai vadinami šoniniais žiedynais. Kai kurie augalai (kiaulpienė, gyslotis, raktažolė) išaugina belapį stiebą, kurio viršūnėje susitelkęs žiedynas. Toks stiebas vadinamas žiedynkočiu; jo viršus praplatėjęs ir su daug žiedų vadinamas žiedynsosčiu. Žiedynai pagal formą skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji yra tokie žiedynai, kurie susitelkę stiebo arba jo šakų viršūnėje ir ant žiedyno ašies išaugę pavieniai žiedai. O sudėtinių pagrindinė ašis šakojasi ir ant šakų išauga po keletą žiedų. Pagal augimo būdą žiedynai skirstomi į du tipus: raceminiai ir ciminiai žiedynai. Raceminių žiedynų pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir jos viršuje formuojasi vis nauji žiedai, o žemutinieji žiedai yra seniausi. Ciminių žiedynų pagrindinė ašis anksti nustoja augti ir pirmasis išsiskleidžia viršūninis žiedas. Toliau nauji žiedai susidaro ant šoninių šakelių.

Vaizdas:Keke-Zydre.jpeg
Vaizdas:Varpa.jpeg
Vaizdas:Papras.sketis-raktazole.jpeg
Kekė Varpa Paprastasis skėtis Galvutė

Paprastieji žiedynai skirstomi į šias grupes:

Burbuolė
Kankorėžėlis
Žirginys
  • Burbuolė - žiedyno ašis stora ir mėsinga su bekočiais žiedais (ajeras, žinginys). Pav.
  • Kankorėžėlis - žiedyno ašis sumedėjusi ir su bekočiais žiedais (alksnis). Pav.
  • Paprastasis skėtis - žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų (raktažolė, ugniažolė). Pav.
  • Galvutė - žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų (dobilas). Pav.
  • Graižas - žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų. Pav.

Sudėtiniai žiedynai skirstomi į šias grupes: