Indo-sasanidai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: no:Indosasanidene
Eilutė 27: Eilutė 27:
[[ja:クシャーノ・サーサーン朝]]
[[ja:クシャーノ・サーサーン朝]]
[[ml:ഇന്തോ-സസ്സാനിഡുകൾ]]
[[ml:ഇന്തോ-സസ്സാനിഡുകൾ]]
[[no:Indosasanidene]]

18:01, 13 birželio 2010 versija

Gandharos istorija
Gandhara
Achemenidų imperija
Aleksandras Didysis
Maurjų imperija
Indo-graikų karalystė
Indo-skitų karalystė
Indo-partų karalystė
Kušanų imperija
Indo-sasanidai
Kidaritai, Heftalitai
Indo-sasanidai
Šiaurės Vakarų Indijos istorija

Indo-sasanidai (persų kalba: kušanšah) - Sasanidų imperijos vietininkų dinastija, III-IV a. valdžiusi Indijos subkontinento šiaurės vakarus (ypač dab. Pakistaną). Jie dar vadinami Kušanšachais, t. y. kušanų valdovais. Jų kontroliuojama teritorija Sasanidų imperijoje buvo vadinama Indijos provincija.

Indo-sasanidams bendralaikės buvo Satavahanų imperija pietuose ir rytuose, o taip pat Vakarų satrapai pietuose.

Istorija

Indo-sasanidų pradžia buvo Ardašyro I užkariavimai rytuose apie 230 m, kuriais prie Sasanidų imperijos buvo prijungta Baktrija ir dalis Indijos subkontinento, atkariauta iš Kušanų imperijos. Vietininkai turėjo dalinę nepriklausomybę, čia buvo persekiojamos visos religijos, išskyrus zoroastrizmą.

Kušanšachų valdžia buvo nutraukta įsiveržus kidaritams ir heftalitams.

Valdovai

  • Ardašyras I, Sasanidų karalius ir Kušanšachas (circa 230 - 250)
  • Perozas I, Kušanšachas (circa 250 - 265)
  • Hormizdas I, Kušanšachas (circa 265 - 295)
  • Hormizdas II, Kušanšachas (circa 295 - 300)
  • Perozas II, Kušanšachas (circa 300 - 325)
  • Šapūras II Sasanidų karalius ir Sakanšachas (circa 325)
  • Varhranas I, Varhranas II, Varhranas III Kušanšachai (circa 325 - 350;
  • Perozas III Kušanšachas (circa 350 - 360; Gandharoje)



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.