Liepos 2

Liepos 2 yra 183-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 184-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 182 dienos.

Informacija

Šventės

[klaipeda] - teorijos laikymo diena

Vardadieniai

Gantautė – Jotvingas – Jotvingė – Jotvingis – Marijona – Marijonas – Martinijonas – Martys – Napoleonas.

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1307 – prie Rygos vyko mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių.

Gimimo dienos

• 1909 m. – Jonas Balys, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų.
• 1911 m. – Vladas Nausėdas, lietuvių vertėjas, kultūros istorikas (m. 1983 m.).
• 1917 m. – Albinas Likas, sovietinis teisininkas, Lietuvos TSR politinis veikėjas, LTSR teisingumo ministras.
• 1927 m. – Aldona Ona Kalitytė, Lietuvos restauratorė, pirmoji profesionali sienų tapybos restauratorė.
• 1932 m. – Vytautas Paukštė, lietuvių teatro ir kino aktorius. Suvaidino virš 90 vaidmenų teatre, virš 50 vaidmenų kine.
• 1934 m. – Petras Švenčianas, Lietuvos energetikas, docentas.
• 1936 m.:
  • Algimantas Kundelis, lietuvių kino režisierius (m. 2002 m.).
  • Stasys Žlibinas, lietuvių poetas, žurnalistas, dainų žodžių autorius.
• 1942 m. – Antanas Trumpa, lietuvių verslininkas, pramonininkas.
• 1943 m. – Edmundas Gedvila, Jonavos rajono politinis veikėjas, verslininkas, vadybininkas.
• 1944 m. – Osvaldas Jablonskis, dailininkas, tapytojas.
• 1946 m. – Česlovas Jociunskas, Lietuvos, Alytaus ir Lazdijų rajonų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Algimantas Grakavinas, poetas, Šiaulių miesto ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Marytė Balnienė – Mažeikaitė, inžinierė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1951 m.:
  • Arūnas Štaras, matematikas, VU docentas, Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gvidas Mikelinis, italų kalbininkas, nuo 2007 m. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų daktaras.
• 1954 m.:
  • Edvardas Makelis, agronomas, agroverslo konsultantas, buvęs politikas, Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos žemės ir miškų ūkio ministras.
  • Eugenijus Drobelis, Lietuvos ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1957 m. – Virginija Kavaliauskienė, Lietuvos inžinierė, ekonomistė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
• 1958 m.:
  • Algirdas Bagušinskas, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Alvydas Šimaitis, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Živilė Vosylienė, gydytoja, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1978 m. – Gintarė Karaliūnaitė, pop muzikos atlikėja.
• 1981 m. – Laura Blaževičiūtė, televizijos vadybininkė, „TV3 Lietuva" vadovė.
• 1983 m. – Vitalijus Kavaliauskas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Kviečiamas į nacionalinę rinktinę.
• 1986 m. – Tautvydas Barštys, Lietuvos krepšininkas, Kauno „Žalgirio – A. Sabonio mokyklos“ auklėtinis, rungtyniaujantis Kauno "Aisčių" komandoje.

Mirtys

• 1871 m. – Jonas Goštautas, Lietuvos demokratinės bajorijos veikėjas, rašytojas (g. 1800 m.).
• 1935 m. – Joanas Korčinskis, stačiatikių dvasininkas, Lietuvos valstybinis veikėjas (g. 1864 m.).
• 1945 m. – Antanas Stankevičius, orkestro ir choro dirigentas, vargonininkas (g. 1892 m.).
• 1968 m. – Antanas Vaitkevičius, Lietuvos mokslininkas, zoologas, mokslų daktaras, profesorius. Tyrė paukščius ir jų migraciją, organizavo jų tyrimus, dėstė Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete. Buvo gamtininkų ir ornitologų draugijų narys. Buvo Pabaltijo komisijos paukščių migracijai, Pabaltijo zoologinės komisijos narys, problemos "Gyvūnijos formavimosi dėsningumų ir jos rekonstrukcijos Lietuvos TSR" koordinacinės tarybos pirmininkas, Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos - geografijos fakulteto, Zoologijos ir parazitologijos instituto mokslinių tarybų narys (g. 1905 m.).
• 1973 m. – Jonas Kriščiūnas, Lietuvos agronomas, bitininkas (g. 1888 m.).
• 1984 m. – Antanas Gavelis, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas leitenantas, civilinės aviacijos inžinierius (g. 1901 m.).
• 1987 m. – Karolis Drunga, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas, JAV chemikas (g. 1919 m.).
• 1995 m. – Viktoras Beržinis, Lietuvos spaudos darbuotojas, vertėjas (g. 1923 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

(kol kas nėra)

Gimimo dienos

• 419 m. – Valentinianas III, Vakarų Romos imperijos imperatorius 425-455 m., Konstancijaus ir Galos Placidijos sūnus (m. 455 m.).
• 1714 m. – Kristofas Vilibaldas (fon) Gliukas, vienas žymiausių klasikinės operos vokiečių kompozitorių iš Bohemijos. Žymiausia opera – „Orfėjas ir Euridikė“ (m. 1787 m.).
• 1877 m. – Hermann Hesse, vokiečių - šveicarų poetas, dailininkas (m. 1962 m.).
• 1881 m. – Eduard von Steiger, Šveicarijos prezidentas (m. 1962 m.).
• 1923 m. – Wisława Szymborska, lenkų poetė, eseistė ir vertėja. Nobelio premijos (1996 m.) bei daugelio kitų apdovanojimų laureatė. Bene svarbiausia šių dienų Lenkijos poetė.
• 1925 m. – Patris Emeris Lumumba, Kongo Demokratinės Respublikos politinis veikėjas (m. 1961 m.).
• 1929 m. – René Antonio Römer, Nyderlandų Antilų gubernatorius, ėjo pareigas nuo 1983 m. iki 1990 m. Nyderlandų Antilų universiteto ir Groningeno universiteto (Nyderlandai) sociologijos profesorius (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Karlosas Menemas, Argentinos prezidentas (nuo 1989 m. liepos 8 d. iki 1999 m. gruodžio 10 d.). Peronistų partijos narys.
• 1939 m. – Valerijus Telešas, rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius, sukūręs ne vieną granatsvaidžių modelį, priimtą į TSRS ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų ginkluotę.
• 1946 m. – Richard Axel, 2004 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1952 m. – Ahmed Ouyahia, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1995 m. gruodžio 31 d. iki 1998 m. gruodžio 15 d., nuo 2003 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. gegužės 24 d. ir nuo 2008 m. birželio 23 d..
• 1957 m. – Jüri Raidla, teisininkas, verslo teisės advokatas, regioninės Baltijos šalių advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovas, buvęs Estijos teisingumo ministras.
• 1974 m. – Diana Gurckaja, Gruzijos dainininkė, gyvenanti Rusijoje.
• 1975 m. – Lamine Diatta, futbolininkas, Senegalo rinktinės gynėjas, žaidžiantis Kataro Al Ahly klube.
• 1980 m. – Baffour Gyan, Ganos futbolininkas, Ganos klubo Asante Koko puolėjas. Buvęs Ganos rinktinės žaidėjas. Bafūro brolis Asamoah Gyan taip pat garsus futbolininkas.
• 1984 m. – John G. "Johnny" Weir, JAV dailiojo čiuožimo sportininkas. Jis yra triskart JAV čempionas (2004–2006), 2008 m. Pasaulio bronzos medalininkas, dukart Grand Prix bronzos medalininkas ir 2001 m. Pasaulio jaunių čempionas.
• 1985 m. – Ashley Michelle Tisdale, JAV dainininkė ir aktorė.
• 1986 m. – Lindsay Dee Lohan, JAV aktorė, dainininkė, modelis ir drabužių dizainerė. Karjerą pradėjo kaip vaikų madų modelis. Nuo 10 metų pradėjo vaidinti kine.

Mirtys

• 936 m. – Henrikas I Paukštininkas, 919-936 m. Rytų frankų karalystės karalius (g. 876 m.).
• 1566 m. – Michel de Nostredame, garsus viduramžių pranašas (g. 1503 m.).
• 1582 m. – Akeči Micuhide, kurio pravardė buvo Jūbei ar Koretō Hyūga no Kami (惟任日向守), buvo Sengoku laikotarpio samurajus. Jis buvo daimio Odos Nobunagos, kurį išdavė ir privertė padaryti sepuku, generolas (g. 1528 m.).
• 1633 m. – Trijntje Cornelisdochter Keever, aukščiausia visų laikų moteris, kurios ūgis jai mirus buvo 2 m 54 cm. Trijntje tuo metu buvo 17 metų (g. 1616 m.).
• 1778 m. – Žanas Žakas Ruso, prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas (g. 1712 m.).
• 1843 m. – Samuelis Kristianas Frederikas Hanemanas, homeopatijos pradininkas (g. 1755 m.).
• 1882 m. – Džiuzepė Garibaldis, Prancūzijoje gimęs Italijos karinis ir politinis lyderis (g. 1807 m.).
• 1914 m. – Džozefas Čemberlenas, D. Britanijos valstybės veikėjas. Nuo 1876 metų Bendruomenių rūmų narys. Iš pradžių liberalas, nuo 1886 m. vadovavo junionistams, pasisakiusiems prieš savivaldos Airijai suteikimą. 1880-1885 m. prekybos ministras, 1886-1903 m. kolonijų ministras (g. 1836 m.).
• 1915 m. – Porfirijus Diasas, Amerikos-Meksikos karo savanoris, Prancūzų intervencijos herojus ir Meksikos prezidentas. Jis valdė nuo 1876 iki 1880 ir nuo 1884 iki 1911 (g. 1830 m.).
• 1942 m. – Jevgenijus Petrovas, populiarus trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Tarybų Sąjungos rašytojas, dirbęs kartu su Ilja Ilfu. Kito žymaus rusų rašytojo ir dramaturgo Valentino Katajevo brolis (g. 1903 m.).
• 1961 m. – Ernest Miller Hemingway, amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1899 m.).
• 1977 m. – Vladimiras Vladimirovičius Nabokovas, daugiakalbis Amerikos rusų rašytojas, rašęs daugiausia romanus (g. 1899 m.).
• 1982 m. – Herbert Werner Quandt, vokiečių pramonininkas, Quandt šeimos narys, pramonininko Günther Quandt sūnus, Harald Quandt įbrolis (g. 1910 m.).
• 1986 m. – Alfredas Gateris, latvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas (g. 1921 m.).
• 1989 m. – Andrejus Gromyka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, diplomatas, 1957—1985 m.- TSRS Užsienio reikalų ministras, nuo 1985 iki 1988 m.- TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas. 1944 vadovavo TSRS delegacijai konferencijoje, įkūrusioje Jungtines Tautas. Suvaidino ryškų vaidmenį pokarinėje TSRS diplomatijoje. TSRS Aukščiausiosios Tarybos 2-ro ir 5—11 šaukimų deputatas, 1952—1956 m. - kandidatas į TSKP CK narius, 1956—1989 m. - TSKP CK narys, 1973—1988 m. - TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1909 m.).
• 1999 m. – Mario Gianluigi Puzo, JAV rašytojas, labiausiai išgarsėjęs knygomis apie mafiją (g. 1920 m.).