Ramybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: bat-smg:Tīkoms |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
[[Kategorija:Emocijos]] |
[[Kategorija:Emocijos]] |
||
[[bat-smg:Tīkoms]] |
|||
[[en:Tranquillity]] |
[[en:Tranquillity]] |
||
[[sk:Pokoj]] |
[[sk:Pokoj]] |
00:06, 3 birželio 2010 versija
- Apie kaimą prie Visagino žr. Ramybė (kaimas).
Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių, atsiribojimas nuo triukšmo, judėjimo. Dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve. Ramybės antonimas – chaosas.
Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina stresą, nervingumą, suteikia laimės pojūtį. Žmonės, siekdami ramybės, keliauja į gamtą, kur atsipalaiduoja nuo miesto triukšmo.
Stimulai, skatinantys ramybę:
- natūralus kraštovaizdis, miškai;
- vandens telkiniai (upės, jūra, ežerai ir kt.);
- paukščiai, kita gyvūnija;
- didelės atviros vietos.
Stimulai, trikdantys ramybę:
- transportas;
- šviesos tarša;
- miestai, gyvenvietės, gamyklos;
- didelis kiekis žmonių;
- triukšmas.
Tačiau ramuma nebūtinai reiškia visišką garsų nebuvimą ir judesio nebuvimą: žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje, paukščių čiulbėjimas, tekančio vandens garsas netrukdo žmogui pajusti ramybės.
Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas medituojant, klausant malonios muzikos.