Horst Köhler: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Petriukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Petriukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| fonas = off
| titulas = [[Vokietija|Vokietijos]] [[Prezidentas]]
| titulas = [[Vokietijos Federalinis Prezidentas]]
| kiti titulai =
| kiti titulai =
| vardas = Horstas Keleris<br />{{de|Horst Köhler}}
| vardas = Horstas Keleris<br />{{de|Horst Köhler}}

11:23, 1 birželio 2010 versija

Horstas Keleris
vok. Horst Köhler
Vokietijos Federalinis Prezidentas
Gimė 1943 m. vasario 22 d. (81 metai)
Skierbešove, Lenkija, tuomet taip vad. Generalinėje gubernijoje
Sutuoktinis (-ė) Eva Köhler
Vokietijos Prezidentas
Ėjo pareigas 2004 m. liepos 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d.
Partija CDU partija
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Horst Köhler

Horstas Kėleris (vok. Horst Köhler; g. 1943 m. vasario 22 d. Skierbešove, Lenkija, tuomet taip vad. Generalinėje gubernijoje) – priklausė CDU partijai, vokiečių ekonomistas, vokiečių politikas, nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Vokietijos Federalinis Prezidentas.

Jaunystės metai

Baigė makroekonomikos (VWL) studijas, jaunystėje aktyviai įsitraukė į studentų judėjimus ir organizacijas, neretai dalyvaudavo demonstracijose, pasisakė už globalizacijos plėtrą, remiant Trečiojo pasaulio šalis (aktyviai dalyvavo studentiškų įmonių veikloje, skatinusių pirkti produkciją iš vargingiausių šalių ir padėjusių ją eksportuoti į Europą).

Veikla

Baigęs studijas Horstas Keleris įsidarbino moksliniu bendradarbiu keliuose ekonomikos institutuose, dirbo mokslo tiriamąjį darbą.

Iki 2004 m. kovo 4 d. jis vadovavo Tarptautiniam Valiutos Fondui (IWF).

Horstas Keleris priklauso evangelikų konfesijai.

Vedęs; žmona Eva Köhler; kartu augina du vaikus.

2010 m. gegužės 31 d. atsistatydino iš Vokietijos Federalinio Prezidento pareigų.[1]

Šaltiniai

  1. (vokiškai) Horst Köhler Rücktrittsrede vom 31. Mai 2010 [1]

Nuorodos