Markas Emilijus Lepidas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:42, 24 gegužės 2010 versija

Markas Emilijus Lepidas (Marcus Aemilius Lepidus, g. apie 88 m. pr. m. e. - m. 13 m. pr. m. e.) – senovės Romos politikas ir aukščiausiasis žynys (Pontifex Maximus), antrojo triumvirato narys.

Lepidas buvo vienas iš patikimiausių Cezario žmonių ir pasekėjų. Kol Cezaris 49 m. pr. m. e. kovojo prieš Pompėjų Ispanijoje, Lepidas (tuo metu – pretorius) buvo paliktas Romoje kaip jo patikėtinis. 46 m. pr. m. e. pretorius tapo konsulu. 44 m. pr. m. e. Cezarį paskelbus diktatoriumi iki gyvos galvos, Lepidas tapo jo dešiniaja ranka – raitelių viršininku.

Po Cezario nužudymo Lepidas užtikrino senatą savo ištikimybe, tačiau iškart susivienijo su Antonijumi. Vėliau kartu su Oktavianu jie sudarė antrąjį triumviratą. 43 m. pr. m. e. šis triumviratas buvo legalizuotas įstatymu Lex Titia, leidusiu triumvirams valdyti Romą penkerius metus – tad skirtingai nuo pirmojo Pompėjaus, Cezario ir Kraso triumvirato, šis buvo oficialus ir juridiškai teisėtas. Tais pačiais metais Lepidas perėmė anksčiau Cezario turėtą Pontifex Maximus titulą. 38 m. pr. m. e. Tarentumo sutartimi triumvirato valdžia pratęsta dar penkerių metų laikotarpiui.

Įveikus Cezario žudikus Brutą ir Kasijų, triumvirai įtakos sferas Romoje pasidalijo geografiškai. Lepidui atiteko vakarinės provincijos, iš kurių pagrindinės – Ispanija ir vakarų Afrika. Kurį laiką jis sugebėjo išlikti nuošaliai nuo Antonijaus ir Oktaviano vaidų, tačiau 36 m. pr. m. e. kovojant prieš Pompėjaus sūnų, Lepidas pabandė perimti valdžią Oktaviano legionams. Tai tapo priežastimi Oktavianui apkaltinti Lepidą bandžius uzurpuoti valdžią Sicilijoje bei organizuoti maištą. Lepidui buvo atimti visi rangai ir titulai, išskyrus Pontifex Maximus, o jis pats ištremtas.

Markas Emilijus Lepidas mirė sava mirtimi 13 m. pr. m. e.

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 Lepidas buvo vienas iš patikimiausių [[Gajus Julijus Cezaris|Cezario]] žmonių ir pasekėjų. Kol Cezaris [[49 m. pr. m. e.]] kovojo prieš [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Pompėjų]] Ispanijoje, Lepidas (tuo metu – [[pretorius]]) buvo paliktas Romoje kaip jo patikėtinis. [[46 m. pr. m. e.]] pretorius tapo [[Konsulas (Roma)|konsulu]]. [[44 m. pr. m. e.]] Cezarį paskelbus diktatoriumi iki gyvos galvos, Lepidas tapo jo dešiniaja ranka – [[Raitelių viršininkas|raitelių viršininku]].
-Po Cezario nužudymo Lepidas užtikrino [[Romos senatas|senatą]] savo ištikimybe, tačiau iškart susivienyjo su [[Markas Antonijus|Antonijumi]]. Vėliau kartu su [[Oktavianas|Oktavianu]] jie sudarė antrąjį triumviratą. [[43 m. pr. m. e.]] šis triumviratas buvo legalizuotas įstatymu ''[[Lex Titia]]'', leidusiu triumvirams valdyti Romą penkerius metus – tad skirtingai nuo pirmojo Pompėjaus, Cezario ir [[Licinijus Krasas|Kraso]] triumvirato, šis buvo oficialus ir juridiškai teisėtas. Tais pačiais metais Lepidas perėmė anksčiau Cezario turėtą ''Pontifex Maximus'' titulą. [[38 m. pr. m. e.]] ''Tarentumo sutartimi'' triumvirato valdžia pratęsta dar penkerių metų laikotarpiui.
+Po Cezario nužudymo Lepidas užtikrino [[Romos senatas|senatą]] savo ištikimybe, tačiau iškart susivienijo su [[Markas Antonijus|Antonijumi]]. Vėliau kartu su [[Oktavianas|Oktavianu]] jie sudarė antrąjį triumviratą. [[43 m. pr. m. e.]] šis triumviratas buvo legalizuotas įstatymu ''[[Lex Titia]]'', leidusiu triumvirams valdyti Romą penkerius metus – tad skirtingai nuo pirmojo Pompėjaus, Cezario ir [[Licinijus Krasas|Kraso]] triumvirato, šis buvo oficialus ir juridiškai teisėtas. Tais pačiais metais Lepidas perėmė anksčiau Cezario turėtą ''Pontifex Maximus'' titulą. [[38 m. pr. m. e.]] ''Tarentumo sutartimi'' triumvirato valdžia pratęsta dar penkerių metų laikotarpiui.
 Įveikus Cezario žudikus [[Markas Junijus Brutas|Brutą]] ir [[Gajus Kasijus Lionginas|Kasijų]], triumvirai įtakos sferas Romoje pasidalijo geografiškai. Lepidui atiteko vakarinės provincijos, iš kurių pagrindinės – Ispanija ir vakarų Afrika. Kurį laiką jis sugebėjo išlikti nuošaliai nuo [[Markas Antonijus|Antonijaus]] ir [[Oktavianas Augustas|Oktaviano]] vaidų, tačiau [[36 m. pr. m. e.]] kovojant prieš Pompėjaus sūnų, Lepidas pabandė perimti valdžią Oktaviano legionams. Tai tapo priežastimi Oktavianui apkaltinti Lepidą bandžius uzurpuoti valdžią [[Sicilija|Sicilijoje]] bei organizuoti maištą. Lepidui buvo atimti visi rangai ir titulai, išskyrus ''Pontifex Maximus'', o jis pats ištremtas.