Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°09′00″ š. pl. 24°34′31″ r. ilg. / 55.15000°š. pl. 24.57528°r. ilg. / 55.15000; 24.57528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Iulius (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Iulius (aptarimas | indėlis)
Eilutė 12: Eilutė 12:
[[1909]]–[[1910]] m. Klebono T. Vasiliausko rūpesčiu, remiant [[Veprių dvaras|Veprių dvaro]] valdytojui [[Marijonas Vandalinas Pliateris|Marijonui Vandalinui Pliateriui]] ir apylinkių ūkininkams, pastatyta dabartinė bažnyčia (archit. [[Vladislovas Stipulkovskis|Vladislovo Stipulkovskio]] projektas). Ją [[1936]] m. konsekravo vyskupas [[Teofilius Matulionis]]. [[1919]] m. [[rugpjūčio 24]] d. lenkų kariai sunaikino bažnyčios archyvą, išsivežė kleboną. [[1941]] m. [[birželio 22]] d. [[Raudonoji armija|raudonarmiečiai]] [[Skaruliai|Skaruliuose]] sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę.
[[1909]]–[[1910]] m. Klebono T. Vasiliausko rūpesčiu, remiant [[Veprių dvaras|Veprių dvaro]] valdytojui [[Marijonas Vandalinas Pliateris|Marijonui Vandalinui Pliateriui]] ir apylinkių ūkininkams, pastatyta dabartinė bažnyčia (archit. [[Vladislovas Stipulkovskis|Vladislovo Stipulkovskio]] projektas). Ją [[1936]] m. konsekravo vyskupas [[Teofilius Matulionis]]. [[1919]] m. [[rugpjūčio 24]] d. lenkų kariai sunaikino bažnyčios archyvą, išsivežė kleboną. [[1941]] m. [[birželio 22]] d. [[Raudonoji armija|raudonarmiečiai]] [[Skaruliai|Skaruliuose]] sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę.


[[1944]] m. [[liepos 24]] d. besitraukdama [[Vermachtas|vokiečių kariuomenė]] susprogdino bažnyčios [[varpinė]]s bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma [[vitražas|vitražų]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], daugiausia vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą.
[[1944]] m. [[liepos 24]] d. besitraukdama [[Vermachtas|vokiečių kariuomenė]] susprogdino bažnyčios [[varpinė]]s bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma [[vitražas|vitražų]] ir didysis bei vidurinysis varpai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], daugiausia vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą.

2010 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo šimtmečio jubiliejų šventoriuje dalyvaujant Kauno arkivyskupui [[Sigitas Tamkevičius|Sigitui Tamkevičiui]], akademikui ir jos mecenatui [[Zigmas Zinkevičius|Zigmui Zinkevičiui]], Seimo nariui [[Rimantas Dagys|Rimantui Dagiui]] pašventinta Marijos rožinio karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti senieji didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje.


== Architektūra ==
== Architektūra ==

23:59, 23 gegužės 2010 versija

55°09′00″ š. pl. 24°34′31″ r. ilg. / 55.15000°š. pl. 24.57528°r. ilg. / 55.15000; 24.57528

Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Ukmergės
Savivaldybė Ukmergės rajonas
Gyvenvietė Vepriai
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1910 m.
Stilius Neogotika

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia stovi Veprių miestelyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kauno-Ukmergės kelio, Veprių ežero šiauriniame krante. Neogotikinė su neoromaninės architektūros bruožais.

Istorija

Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos centras. 1892 m. akmenų mūro tvora aptvertas šventorius.

18821900 m. prie Šventosios ir Veprių ežero pastatytos mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplyčios (sunaikintos 1963 m., išskyrus esančias šventoriuje).

19091910 m. Klebono T. Vasiliausko rūpesčiu, remiant Veprių dvaro valdytojui Marijonui Vandalinui Pliateriui ir apylinkių ūkininkams, pastatyta dabartinė bažnyčia (archit. Vladislovo Stipulkovskio projektas). Ją 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis. 1919 m. rugpjūčio 24 d. lenkų kariai sunaikino bažnyčios archyvą, išsivežė kleboną. 1941 m. birželio 22 d. raudonarmiečiai Skaruliuose sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę.

1944 m. liepos 24 d. besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų ir didysis bei vidurinysis varpai. Po Antrojo pasaulinio karo, daugiausia vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą.

2010 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo šimtmečio jubiliejų šventoriuje dalyvaujant Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, akademikui ir jos mecenatui Zigmui Zinkevičiui, Seimo nariui Rimantui Dagiui pašventinta Marijos rožinio karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti senieji didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu fasado bokštu, prie kurio prigludę pusbokščiai. Pargindinį fasadą puošia rozetė ir arkose tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų kontraforsai. Vidus trijų navų, yra keturi altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Nuotraukos