Žemaitkiemis (Saugos): Skirtumas tarp puslapio versijų
Pridėti istoriniai faktai su datomis |
pridėta: šaltiniai |
||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų - 67,1 % lietuvių. |
[[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų - 67,1 % lietuvių. |
||
[[1910]] metais Žemaitkiemyje gyveno 179 Gyventojai. |
|||
[[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų. |
[[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų. |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 46: | ||
Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė- Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m. |
Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė- Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m. |
||
== Šaltiniai == |
|||
*[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/heydekrug.htm Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910)] |
|||
22:00, 8 birželio 2006 versija
Kitos reikšmės – Žemaitkiemis (reikšmės).
Žemaitkiemis - kaimas Šilutės rajone, pusiaukelėje tarp Šilutės ir Saugų, šalia Šilutės-Klaipėdos kelio. Manoma kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis, arba ateivis iš Žemaitijos. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki 2005 m. veikė pradinė mokykla.
Geležinkelio stotis
1875 metais, nutiesus Tilžės- Klaipėdos geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. 1892 m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o 1911 m. - ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir Kukoraičių (arba Kukorų) geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.
Po antrojo pasaulinio karo geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.
Gyventojai
1905 metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų - 67,1 % lietuvių.
1910 metais Žemaitkiemyje gyveno 179 Gyventojai.
1925 metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų. Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: Dawideit - akušerė, Elmenthaler – mokytojas, Genuttes - miško darbininkas, Rose - mėsininkas, Spingat ir Tenz – kalviai, Deluweit - melžėjas.
Po antrojo pasaulinio karo gyventojų skaičius žymiai sumažėjo. 1959 m. čia gyveno 107 žmonės, 1970 m. – 195 žmonės.
Mokyklos
1875 m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o 1900 m. - antra klasė joje. Iki 2005 m. veikusi mokykla pastatyta 1929 m. Baptistu bažnyčioje 1936-1939 metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.
Bažnyčia
1903 metais pastatyta evangelikų baptistų bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki 1959 metų. Nuo 1959 iki 1998 metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau - paversta kombinuotų pašarų sandėliu. Maldos namų atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios diakonas Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir Herbert Jaksteit, gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kiolne, Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius Jaksteit, į bažnyčią visada ateina daug žmonių.
Kitos įstaigos/verslas
Nuo 1952 m. iki 1992 m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas 1957 metais ir veikia iki šiol.
Vinių fabrikas veikė iki 1925 m.
Tolio gamykla (Teerfabrik), (tolis - dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku.
Tarp geležinkelio ir Klaipėdos- Šilutės plento iki 1945 m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė- Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki 1965 m.