Kraujomaiša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 16: Eilutė 16:
* kraujomaišos draudimas verčia šeimą giminiuotis su kitomis svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį [[visuomenė]]je.
* kraujomaišos draudimas verčia šeimą giminiuotis su kitomis svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį [[visuomenė]]je.


Kraujomaiša neretai traumuoja vaikų psichiką, sukelia sunkius nervinius sutrikimus.
Incestiniai santykiai su [[nepilnamečiai]]s neretai traumuoja vaikų psichiką, sukelia sunkius nervinius sutrikimus.


[[Kategorija:Lytiniai nukrypimai]]
[[Kategorija:Lytiniai nukrypimai]]

12:00, 18 gegužės 2010 versija

Kraujomaiša, incestas (lot. incestus 'nusikalstamas, nuodėmingas') – lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių: tėvų ir vaikų, senelių ir anūkų, brolių ir seserų, dėdžių ir dukterėčių, tetų ir sūnėnų.

Lytinių santykių tarp giminaičių apribojimus nustato papročiai ir įstatymai. Daugelyje šalių kraujomaiša laikomi ir globėjo santykiai su globotiniu (patėvio ar pamotės – su podukra ar posūniu).

Istorija ir kiti pavyzdžiai

Pagal Senąjį Testamentą, pirmoji kraujomaiša turėjusi būti tarp Adomo ir Ievos vaikų, iš kurių, tikinčiųjų manymu, ir atsiradusi žmonija. Iš senesniųjų kraujomaišos pavyzdžių gali būti Biblijos pasakojimas apie Lotą ir jo dukteris, Sofoklio drama „Karalius Edipas“, Ovidijaus „Metamorfozėse“ labai poetiškai aprašyta Miros meilė tėvui, iš kurios gimęs dievas Adonis. Kraujomaišą toleravo skandinavų tikėjimo vaisingumo dievai vanai.

Kai kur kraujomaiša buvo leidžiama karališkųjų šeimų nariams, motyvuojant vadinamojo „mėlyno kraujo“ išsaugojimo būtinybe: Egipto faraonų, inkų valdovų rūmuose buvo leidžiama tuoktis broliui ir seseriai, dėl to dinastijos neretai išsigimdavo. Ypač griežtai kraujomaišą smerkė senovės žydų teisės kodeksas, kurio nuostatas perėmė krikščionybė. VI amžiuje popiežius šv. Grigalius I uždraudė vedybas net 7 eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas sušvelnintas – tuoktis leista jau 3 eilės giminaičiams (pusbrolių ir pusseserių vaikams). Ši katalikų bažnyčios nuostata galioja iki šiol.

Draudimo priežastys

Kraujomaišos draudimą lėmė keletas veiksnių ir argumentų:

  • genetinis: vaikai, pradėti kraujo giminaičių, dažniausiai būna prastesnės sveikatos.
  • šeimos integralumo išsaugojimas: dėl kraujomaišos atsiradę nauji konkurenciniai santykiai (tėvo - dukters - motinos, motinos - sūnaus - tėvo, brolio ir sesers) gresia šeimos tvarumui ir vidinei hierarchijai;
  • kraujomaišos draudimas verčia šeimą giminiuotis su kitomis svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį visuomenėje.

Incestiniai santykiai su nepilnamečiais neretai traumuoja vaikų psichiką, sukelia sunkius nervinius sutrikimus.