Mykolas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
* «Acta Tomiciana», Appendix I, 21 |
* «Acta Tomiciana», Appendix I, 21 |
||
* Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81</small> |
* Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81</small> |
||
{{LDK didikai}} |
|||
{{DEFAULTSORT:Glinskis, Mykolas}} |
{{DEFAULTSORT:Glinskis, Mykolas}} |
||
[[Kategorija:Glinskiai]] |
[[Kategorija:Glinskiai]] |
||
16:50, 11 gegužės 2010 versija
| Mykolas Glinskis lenk. Michał Gliński rus. Михайло Львович Глинський | |
|---|---|
| Glinskiai | |
| |
| Glinskių herbas | |
| Gimė | 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija |
| Mirė | 1534 m. rugsėjo 15 d. (~74 metai) Maskva |
| Tėvas | Levas Glinskis |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas. |
Mykolas Glinskis (lenk. Michał Gliński, rus. Михайло Львович Глинський, apie 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija - 1534 m. rugsėjo 15 d. Maskva) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš totorių kilmės Glinskių giminės. Tėvas Levas Glinskis, broliai Vasilijus Glinskis ir Ivanas Glinskis. Mokėsi Italijoje, kalbėjo visomis pagrindinėmis Europos kalbomis. Iš stačiatikybės perėjęs į katalikybę apie 12 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano dvariškis, tarnavo Saksonijos kurfiursto Alberto kariuomenėje.
Grįžęs į Lietuvą tapo didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvariškiu ir artimiausiu patarėju. 1498-1501 m. Utenos, 1501-1505 m. Merkinės, 1505-1506 m. Bielsko vietininkas, 1500-1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka. Jam priklausė Liškiava, Raigardas, Turovas ir kiti dvarai. Tapus Ponų Tarybos nariu jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba. Iš to pralobo. Vienas 1501 m. Melniko akto iniciatorių. Į Aleksandro karūnavimą Lenkijos karaliumi vyko kaip Lietuvos atstovas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės, kuri 1506 m. Klecko mūšyje sumušė Krymo totorius, vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama Trakų vaivados J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, 1508 m. sukėlė maištą. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje.
1514 m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą Smolenską. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-1527 m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III. Po vyro mirties 1531 m. dukterėčiai tapus regente, tapo Bojarinų tarybos nariu ir įgijo didelę galią. 1534 m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.[1]
Šaltiniai
- ↑ Juozas Jurginis. Mykolas Glinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 758 psl.
- Сказания Курбского и Герберштейн, «Rer. Mosc. comment.». Стрыйковский II, 343 и след. до 377, варш. изд. 1846
- «Acta Tomiciana», Appendix I, 21
- Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81
| |||||||||||||||||||||||