Kabliataškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Άρτεμις (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{inuse}} '''Kabliataškis''' – neutralus, bet už kablelį svaresnis skyrybos ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurioms skirti kablelio nepakanka. == Vartojimas ==...
 
Άρτεμις (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{inuse}}
{{inuse}}
'''Kabliataškis''' – neutralus, bet už kablelį svaresnis skyrybos ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurioms skirti kablelio nepakanka.
'''Kabliataškis''' – neutralus, bet už [[Kablelis|kablelį]] svaresnis [[Skyryba|skyrybos]] ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurioms skirti kablelio nepakanka.


== Vartojimas ==
== Vartojimas ==


Kabliataškis dedamas sudėtiniame sakinyje tarp jungtukais nesujungtų sakinio dėmenų, kai jie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kai jais pasakomos viena nuo kitos nutolusios mintys:
Kabliataškis dedamas sudėtiniame sakinyje tarp [[jungtukai]]s nesujungtų sakinio dėmenų, kai jie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kai jais pasakomos viena nuo kitos nutolusios mintys:


# ''Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja.''
# ''Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja.''

19:15, 4 gegužės 2010 versija

   Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Kabliataškis – neutralus, bet už kablelį svaresnis skyrybos ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurioms skirti kablelio nepakanka.

Vartojimas

Kabliataškis dedamas sudėtiniame sakinyje tarp jungtukais nesujungtų sakinio dėmenų, kai jie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kai jais pasakomos viena nuo kitos nutolusios mintys:

  1. Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja.
  2. Daugiatūkstantinė minia klausėsi lyg apmirusi; kalbėtojo lygus, skardus balsas vis garsėjo ir garsėjo.
  3. Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę.