Getingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
+sabl |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{City/Vokietijos miestas |
|||
{{coor title dm|51|32|N|9|56|E}} |
|||
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
|||
[[Vaizdas:Pano goettingen bhf.jpg|thumb|300px|Gėtingeno geležinkelio stoties panorama]] |
|||
|origpavadin = Göttingen |
|||
|paveikslėlis = Göttingen Rathaus.jpg |
|||
|paveikslėlio tekstas = Senoji miesto rotušė |
|||
|herbas = |
|||
|vėliava = |
|||
|PL=51|PM=32|PS=0|IL=09|IM=56|IS=0 |
|||
|žemė = Žemutinė Saksonija |
|||
|regionas = |
|||
|rajonas = |
|||
|įkurtas = |
|||
|vadovotitulas = Meras |vadovas = |
|||
|gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 121.455 |
|||
|plotas = 117.27 |
|||
|altitudė = |
|||
|pastokodas = |
|||
|telkodas = |
|||
|tinklalapis = |
|||
|globėjas = |
|||
|kirč-l = |
|||
|vikiteka= Göttingen |
|||
}} |
|||
'''Gėtingenas''' ({{de|Göttingen}}) – universitetinis miestas [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]] (vidurio [[Vokietija]]), prie [[Leinė]]s upės, apie 100 km į pietus nuo [[Hanoveris|Hanoverio]]. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra [[Getingeno universitetas]] (įk. [[1737]] m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje (Žemutinės Saksonijos ir universiteto biblioteka), keturi [[Maksas Plankas|Makso Planko]] institutai: [[:de:Max-Planck-Institut für biophysikalische Chemie|biofizikinei chemijai]], [[:de:Max-Planck-Institut für experimentelle Medizin|eksperimentinei medicinai]], [[:en:Max Planck Institute for Dynamics and Self-Organization|dinaminėms sistemos ir saviorganizacijai]], [[:de:Max-Planck-Institut zur Erforschung multireligiöser und multiethnischer Gesellschaften|religijos ir etninės įvairovės studijoms]], ir [[:de:Deutsches Primatenzentrum|Vokietijos primatų centras]]. |
'''Gėtingenas''' ({{de|Göttingen}}) – universitetinis miestas [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]] (vidurio [[Vokietija]]), prie [[Leinė]]s upės, apie 100 km į pietus nuo [[Hanoveris|Hanoverio]]. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra [[Getingeno universitetas]] (įk. [[1737]] m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje (Žemutinės Saksonijos ir universiteto biblioteka), keturi [[Maksas Plankas|Makso Planko]] institutai: [[:de:Max-Planck-Institut für biophysikalische Chemie|biofizikinei chemijai]], [[:de:Max-Planck-Institut für experimentelle Medizin|eksperimentinei medicinai]], [[:en:Max Planck Institute for Dynamics and Self-Organization|dinaminėms sistemos ir saviorganizacijai]], [[:de:Max-Planck-Institut zur Erforschung multireligiöser und multiethnischer Gesellschaften|religijos ir etninės įvairovės studijoms]], ir [[:de:Deutsches Primatenzentrum|Vokietijos primatų centras]]. |
||
| Eilutė 9: | Eilutė 31: | ||
[[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu miestas beveik nenukentėjo. |
[[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu miestas beveik nenukentėjo. |
||
{{commonscat|Göttingen}} |
|||
[[Kategorija:Getingenas]] |
[[Kategorija:Getingenas]] |
||
14:27, 29 balandžio 2010 versija
| Getingenas vok. Göttingen | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Žemutinė Saksonija
|
| Gyventojų | 121,455 |
| Plotas | 117,27 km² |
| Tankumas | 1 žm./km² |
 Vikiteka |
Getingenas |
Gėtingenas (vok. Göttingen) – universitetinis miestas Žemutinėje Saksonijoje (vidurio Vokietija), prie Leinės upės, apie 100 km į pietus nuo Hanoverio. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra Getingeno universitetas (įk. 1737 m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje (Žemutinės Saksonijos ir universiteto biblioteka), keturi Makso Planko institutai: biofizikinei chemijai, eksperimentinei medicinai, dinaminėms sistemos ir saviorganizacijai, religijos ir etninės įvairovės studijoms, ir Vokietijos primatų centras.
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo viduramžių išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
Istorija
Gyvenvietė minima 953 m. kaip Gutingi, 1211 m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus Hanzos lygos miestas. 1531 m. priėmė reformaciją, XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai 1737 m. Jurgis II čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių Europoje. 1837 m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą.
II pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo.