Enrikas Kiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:15, 4 birželio 2006 versija

Enrikas Kiškis

Enrikas Kiškis (1905 m. vasario 10 d. Peterburge, Rusija - 1957 m. lapkričio 10 d. Vilniuje) – muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija

1920 - 1925 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, kur išmoko skambinti fortepijonu ir griežti smuiku. 1925 - 1928 m. smuikuoti mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje - konservatorijoje, o 1929 - 1938 m. (su pertraukomis) Kauno konservatorijoje studijavo vargonavimą (dėst. Juozas Naujalis), chorvedybą (dėst. Nikodemas Martinonis) ir kompoziciją (dėst. Juozas Gruodis). Studijų metais mokytojavo Anykščių ir Kauno gimnazijose, dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje.

1938 - 1945 m. mokytojavo ir vadovavo chorams Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1945 - 1949 m. dėstė ir vadovavo studentų chorui Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Kurį laiką buvo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams ir teorinių disciplinų dėstytojas.

1948 - 1950 m. - Respublikinių liaudies kūrybos namų metodininkas, prisidėjo prie 1950 m. respublikinės dainų šventės surengimo. 1949 - 1955 m. - Lietuvos valstybinės konservatorijos Liaudies instrumentų katedros teorinių disciplinų dėstytojas.

Kur tik gyveno, visur organizavo chorus, vokalinius ansamblius ir orkestrus, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, parašė metodinių ir muzikos kritikos straipsnių. Sūnus Saulius Kiškis - smuikininkas, M.K. Čiurlionio styginių kvarteto artistas.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Image:PLCH-KIŠKIS ENRIKAS.jpg|thumb|right|200px|Enrikas Kiškis]]
-'''Enrikas Kiškis''' ([[1905]] m. [[vasario 10]] d. Peterburge, Rusija – [[1957]] m. [[lapkričio 10]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]), muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius.
+'''Enrikas Kiškis''' ([[1905]] m. [[vasario 10]] d. [[Peterburgas|Peterburge]], [[Rusija]] - [[1957]] m. [[lapkričio 10]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius.
-==Biografija==
+== Biografija ==
-[[1920]] - [[1925]] mokėsi Ukmergės gimnazijoje, kur išmoko skambinti fortepijonu ir griežti smuiku. [[1925]] - [[1928]] smuikuoti mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje, o [[1929]] - [[1938]] su pertraukomis Kauno konservatorijoje studijavo vargonavimą (dėst. [[Juozas Naujalis|J. Naujalis]]), chorvedybą (dėst. [[Nikodemas Martinonis|N. Martinonis]]) ir kompoziciją (dėst. [[Juozas Gruodis|J. Gruodis]]). Studijų metais mokytojavo Anykščių ir Kauno gimnazijose, dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. [[1938]] - [[1945]] mokytojavo ir vadovavo chorams Ukmergės mokytojų seminarijoje. [[1945]] - [[1949]] dėstė ir vadovavo studentų chorui Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Kurį laiką buvo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams ir teorinių disciplinų dėstytojas. [[1948]] - [[1950]] Respublikinių liaudies kūrybos namų metodininkas, prisidėjo prie [[1950]] respublikinės dainų šventės surengimo. [[1949]] - [[1955]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Liaudies instrumentų katedros teorinių disciplinų dėstytojas. Kur tik gyveno, visur organizavo chorus, vokalinius ansamblius ir orkestrus, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, parašė metodinių ir muzikos kritikos straipsnių. Sūnus Saulius Kiškis smuikininkas - M.K. Čiurlionio styginių kvarteto artistas.
+[[1920]] - [[1925]] m. mokėsi [[Ukmergės gimnazija|Ukmergės gimnazijoje]], kur išmoko skambinti fortepijonu ir griežti smuiku. 1925 - [[1928]] m. smuikuoti mokėsi [[Klaipėda|Klaipėdos]] muzikos mokykloje - konservatorijoje, o [[1929]] - [[1938]] m. (su pertraukomis) [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] studijavo vargonavimą (dėst. [[Juozas Naujalis]]), chorvedybą (dėst. [[Nikodemas Martinonis]]) ir kompoziciją (dėst. [[Juozas Gruodis]]). Studijų metais mokytojavo [[Anykščiai|Anykščių]] ir [[Kaunas|Kauno]] gimnazijose, dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje.
+- [[1945]] m. mokytojavo ir vadovavo chorams [[Ukmergė]]s mokytojų seminarijoje. 1945 - [[1949]] m. dėstė ir vadovavo studentų chorui [[VPI|Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute]]. Kurį laiką buvo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams ir teorinių disciplinų dėstytojas.
-==Šaltinis==
+[[1948]] - [[1950]] m. - Respublikinių liaudies kūrybos namų metodininkas, prisidėjo prie 1950 m. respublikinės [[dainų šventė]]s surengimo. 1949 - [[1955]] m. - [[LVK|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Liaudies instrumentų katedros teorinių disciplinų dėstytojas.
+Kur tik gyveno, visur organizavo chorus, vokalinius ansamblius ir orkestrus, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, parašė metodinių ir muzikos kritikos straipsnių. Sūnus Saulius Kiškis - smuikininkas, M.K. Čiurlionio styginių kvarteto artistas.
+== Šaltinis ==
 Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.