Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:59, 4 birželio 2006 versija

Absùrdo dramà (dar kitaip vadinama absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru) yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo A. Kamiu kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „Sizifo mitas”. Jai būdinga dekoracijų nebuvimas, kaukės, choras. Dramoms imami kūriniai atitikdavo antikinius siužetus. Absurdo drama reiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas. Dramose gausu absurdiškų situacijų, dialogai nerišlūs, veikėjų personažai prieštarauja logikai. Scenoje judesiai mechaniški, dialogai beprasmiai, į žmogų žiūrima kaip į marionetę. Būties tragizmas atsiskleidžia per komizmą. Vyrauja tragikomedijos žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas kluoniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai.

Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: Samiuelis Beketas (Samuel Beckett), Eženas Jonesku (Eugen Ionescu), Žanas Ženė (Jean Genet) ir Artūras Adamovas (Arthur Adamov).

Šis su literatūra susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

19:04, 30 balandžio 2006 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		12:59, 4 birželio 2006 versija taisyti anuliuoti 213.226.168.108 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1:		Eilutė 1:
	'''Absùrdo dramà''' (dar kitaip vadinama ''absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru'') yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo [[Alberas Kamiu\|A. Kamiu]] kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „[[Sizifo mitas]]”.		'''Absùrdo dramà''' (dar kitaip vadinama ''absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru'') yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo [[Alberas Kamiu\|A. Kamiu]] kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „[[Sizifo mitas]]”. Jai būdinga dekoracijų nebuvimas, kaukės, choras. Dramoms imami kūriniai atitikdavo antikinius siužetus. Absurdo drama reiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas. Dramose gausu absurdiškų situacijų, dialogai nerišlūs, veikėjų personažai prieštarauja logikai. Scenoje judesiai mechaniški, dialogai beprasmiai, į žmogų žiūrima kaip į marionetę. Būties tragizmas atsiskleidžia per komizmą. Vyrauja tragikomedijos žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas kluoniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai.

	Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: [[Samiuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''), [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov'').		Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: [[Samiuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''), [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov'').