Liudvikas Adomas Jucevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
Liudvikas Adomas Jucevičius(1813 gruodžio 15 Pakėvyje, Kelmės rajonas - 1846 kovo 24) - žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas. |
Liudvikas Adomas Jucevičius([[1813]] [[gruodžio 15]] Pakėvyje, Kelmės rajonas - [[1846]] [[kovo 24]]) - žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas. |
||
==Biografija== |
|||
L. A. Jucevičius gimė Žemaitijos bajorų šeimoje, 1823 - 1829 m. mokėsi Kražių gimnazijoje, vėliau buvo įstojęs į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, bet jo nebaigė. 1838 m. baigė uždaryto Vilniaus universiteto Teologijos fakulteto vietoje įkurtą katalikų Dvasinę akademiją. Po to kunigavo Švenčionyse, Svėdasuose. 1840 m. buvo pakviestas mokyti dvarininko Žurausko vaikus. Įsimylėjo jo dukterį Malviną, apsisprendė nepalikti vienos moters su būsimu kūdikiu ir metė kunigystę. Tai buvo nepaprastai radikalus žingsnis to meto visuomenėje. Kadangi nebuvo kitų galimybių įteisinti ryšius su Malvina Žurauskaite, Jucevičius perėjo į stačiatikių tikybą kartu su savo išrinktąja ir ją vedė. Šis žingsnis iššaukė kone totalinį Jucevičiaus pasmerkimą to meto Lietuvos visuomenėje, buvo traktuojamas kaip politinė išdavystė, perėjimas į tarnybą krašto pavergėjams rusams. Jucevičius turėjo pasitraukti iš Lietuvos į Vitebsko guberniją, kur gavo mokytojo darbą. Likusį gyvenimą jis praleido neturėdamas galimybių tiesiogiai dalyvauti lietuvių tautinio atgimimo judėjime ir jaunas mirė. Jucevičiaus asmeninė drama darė jį apkalbų objektu to meto Lietuvos bajorų aplinkoje, netgi jo mirtis buvo sutikta su piktdžiuga. |
|||
==Kultūrinė ir literatūrinė veikla== |
|||
L. A. Jucevičius atstovavo besiformuojantį dvikalbių bajoriškos kilmės Lietuvos inteligentų sluoksnį, kurio kitas žymesnis atstovas [[Mikalojus Akelaitis]]. L. A. Jucevičius savo gimtomis kalbomis laikė tiek lietuvių, tiek lenkų kalbą, nors pats save laikė lietuviu, Lietuvos patriotu. Lenkų kalba L. A. Jucevičius skelbė savo kraštotyrinius ir publicistinius darbus, o lietuvių kalba skelbė iš lenkų kalbos išverstų poezijos kūrinių fragmentus. Antai, Jucevičius vienas iš pirmųjų vertė Adomo Mickevičiaus kūrinius į lietuvių kalbą. Kita vertus, Jucevičius skelbė lietuvių liaudies dainų lenkiškus vertimus. Savo kūryba Jucevičius atspindėjo to meto Lietuvos bajorijos dalyje ryškėjantį atsigręžimą į lietuvišką kultūrą, tautinio atgimimo tendencijas bei dviem kalbomis grįstos Lietuvos kultūros formavimosi užuomazgas. |
|||
Reikšmingiausi L. A. Jucevičiaus darbai yra: Mokyti žemaičiai([[1841]]), Žemaitijos atsiminimai([[1842]]), ir Lietuva([[1846]]) |
|||
[[Category:Biografijos|Jucevičius, Liudvikas Adomas]] |
[[Category:Biografijos|Jucevičius, Liudvikas Adomas]] |
||
12:13, 13 gegužės 2005 versija
Liudvikas Adomas Jucevičius(1813 gruodžio 15 Pakėvyje, Kelmės rajonas - 1846 kovo 24) - žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas.
Biografija
L. A. Jucevičius gimė Žemaitijos bajorų šeimoje, 1823 - 1829 m. mokėsi Kražių gimnazijoje, vėliau buvo įstojęs į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, bet jo nebaigė. 1838 m. baigė uždaryto Vilniaus universiteto Teologijos fakulteto vietoje įkurtą katalikų Dvasinę akademiją. Po to kunigavo Švenčionyse, Svėdasuose. 1840 m. buvo pakviestas mokyti dvarininko Žurausko vaikus. Įsimylėjo jo dukterį Malviną, apsisprendė nepalikti vienos moters su būsimu kūdikiu ir metė kunigystę. Tai buvo nepaprastai radikalus žingsnis to meto visuomenėje. Kadangi nebuvo kitų galimybių įteisinti ryšius su Malvina Žurauskaite, Jucevičius perėjo į stačiatikių tikybą kartu su savo išrinktąja ir ją vedė. Šis žingsnis iššaukė kone totalinį Jucevičiaus pasmerkimą to meto Lietuvos visuomenėje, buvo traktuojamas kaip politinė išdavystė, perėjimas į tarnybą krašto pavergėjams rusams. Jucevičius turėjo pasitraukti iš Lietuvos į Vitebsko guberniją, kur gavo mokytojo darbą. Likusį gyvenimą jis praleido neturėdamas galimybių tiesiogiai dalyvauti lietuvių tautinio atgimimo judėjime ir jaunas mirė. Jucevičiaus asmeninė drama darė jį apkalbų objektu to meto Lietuvos bajorų aplinkoje, netgi jo mirtis buvo sutikta su piktdžiuga.
Kultūrinė ir literatūrinė veikla
L. A. Jucevičius atstovavo besiformuojantį dvikalbių bajoriškos kilmės Lietuvos inteligentų sluoksnį, kurio kitas žymesnis atstovas Mikalojus Akelaitis. L. A. Jucevičius savo gimtomis kalbomis laikė tiek lietuvių, tiek lenkų kalbą, nors pats save laikė lietuviu, Lietuvos patriotu. Lenkų kalba L. A. Jucevičius skelbė savo kraštotyrinius ir publicistinius darbus, o lietuvių kalba skelbė iš lenkų kalbos išverstų poezijos kūrinių fragmentus. Antai, Jucevičius vienas iš pirmųjų vertė Adomo Mickevičiaus kūrinius į lietuvių kalbą. Kita vertus, Jucevičius skelbė lietuvių liaudies dainų lenkiškus vertimus. Savo kūryba Jucevičius atspindėjo to meto Lietuvos bajorijos dalyje ryškėjantį atsigręžimą į lietuvišką kultūrą, tautinio atgimimo tendencijas bei dviem kalbomis grįstos Lietuvos kultūros formavimosi užuomazgas. Reikšmingiausi L. A. Jucevičiaus darbai yra: Mokyti žemaičiai(1841), Žemaitijos atsiminimai(1842), ir Lietuva(1846)