Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''k, g'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida - ''š, ž'' < ''s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' ir prūsų '''''la'''s'''a'''s'''o''''', {{ru|la}}'s'''o'''s''''''; lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' ir prūsų '''''z'''irnis'' 'grūdas', {{ru|}}'z'''erno'' 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų (avestosAvestos raštų kalbos) žodžio ''satem'' 'šimtas'. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum 'šimtas') vadinamos ''kentuminėmis''.