Anoreksija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 84.15.175.196 (Aptarimas) darytas keitimas 2638845
Eilutė 5: Eilutė 5:


Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.
Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.



81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.
Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.
5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties priežastys somatinės (visiškai išsekus sustoja širdis), nuo savižudybės.
Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.
Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.
15 – 25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo.
15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma.


Nervinė anoreksija diagnozuojama, kai:

o Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.).

o Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).

o Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.

o Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.

o Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.


Tyrimai rodo, jog kuo anksčiau pradedamas anoreksijos gydymas, tuo geresni būna gydymo rezultatai.

Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:

v Ryškus svorio kritimas.

v Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.

v Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų (pvz., karbohidratų).

v Dažni komentarai apie savo “storumą” ar "viršsvorį", nepaisant krintančio svorio.

v Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.

v Alkio neigimas.

v Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

v Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.

v Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

v Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

Apibendrinant - bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimo dalykais.


Sergantysis anoreksija badauja. Pacientas neigia, kad normaliam kūno funkcionavimui reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Taigi, organizmo funkcionavimas sulėtėja, taip taupant energiją. Šis funkcionavimo sulėtėjimas gali turėti rimtas medicinines pasekmes:

Išnykusios mėnesinės.
Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta širdies raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė. Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (balantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės).
Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs. Dantų netekimas.
Raumenų masės sumažėjimas.
Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.
Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas.
Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.
Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.

Veiksniai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:

Nedaug nukritęs svoris (KMI > 17);
Trumpa ligos trukmė;

Rimtų somatinių komplikacijų nebuvimas;

Neurozinių ir asmenybinių sutrikimų nebuvimas;

Motyvacija keisti savo elgesį;

Palaikanti šeima ir draugai;

Jaunas amžius.


== Fiziologinė anoreksija ==
== Fiziologinė anoreksija ==

21:44, 7 balandžio 2010 versija

Anoreksija (gr. ἀνορεξία 'apetito nebuvimas') – apetito sumažėjimas ar išnykimas.

Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų.

Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.

Fiziologinė anoreksija

Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda dėl avitaminozės, virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrinių liaukų sutrikimų ir kt. Dirbtinai anoreksiją galima sukelti šunims ir žiurkėms, kai suardomi hipotalamo ventrolateraliniai branduoliai. Toks gyvūnas neėda ir gali nugaišti, jeigu nebus maitinamas dirbtiniu būdu. Priešinga fiziologinės kilmės anoreksijai – fiziologinės kilmės bulimija.

Nuorodos