Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' ir prūsų '''la'''s'''a'''s'''o''', {{ru|la}}'s'''o'''s''''''; lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' ir prūsų '''''z'''irnis'' "grūdas", {{ru|}}'z'''erno'' „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnai|indoiranėnų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos ''kentuminėmis''. |
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' ir prūsų '''la'''s'''a'''s'''o''', {{ru|la}}'s'''o'''s''''''; lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' ir prūsų '''''z'''irnis'' "grūdas", {{ru|}}'z'''erno'' „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnai]]|indoiranėnų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos ''kentuminėmis''. |
||
[[Kategorija:Kalbotyra]] |
[[Kategorija:Kalbotyra]] |
||
23:07, 3 balandžio 2010 versija
Satemizacija - dalies kalbų, šiuo atveju - indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (toks virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje). Lietuvių kalba, priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių lašiša, latvių lasis ir prūsų lasaso, rus. lasos'; lietuvių žirnis, latvių zirnis ir prūsų zirnis "grūdas", rus. zerno „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo indoiranėnai|indoiranėnų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų žodžio satem - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį centum (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos kentuminėmis.