Uastekai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zadalas (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Uastekai''' (Huaxtec, ''isp''. Huastecas, ''angl.'' Wastec, save vadina tenekais ("gyvenantys lauke")) - Meksikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos Hidalgo, Verakruzo, San Luis ...
 
Zadalas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Uastekai''' (Huaxtec, ''isp''. Huastecas, ''angl.'' Wastec, save vadina tenekais ("gyvenantys lauke")) - Meksikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos Hidalgo, Verakruzo, San Luis Potosi ir Tamaulipaso valstijose. Kalba majų kalbų grupei priklausančia uastekų, arba tenekų, kalba. Manoma, kad uastekai nuo majų atsiskyrė maždaug 2000 m. p.m.e. Šia kalba šiuo metu kalba apie 66000 žmonių.
'''Uastekai''' (''Huaxtec'', isp. ''Huastecas'', angl. ''Wastec'', save vadina tenekais („gyvenantys lauke“)) - Meksikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos Hidalgo, Verakruzo, San Luis Potosi ir Tamaulipaso valstijose. Kalba majų kalbų grupei priklausančia uastekų, arba tenekų, kalba. Manoma, kad uastekai nuo majų atsiskyrė maždaug 2000 m. p.m.e. Šia kalba šiuo metu kalba apie 66000 žmonių.


Į dabartinį Meksikos Uastekos regioną uastekai atkeliavo maždaug 1500 m. p.m.e. Senoji uastekų kultūra priklauso ikikolumbinės Mezoamerikos kultūroms. Didžiausias jų civilizacijos klestėjimas buvo prieš pat Actekų imperijos iškilimą. Uastekai statė šventyklas, piramides, ir net miestus, paliko skulptūrų, spalvotos keramikos.
Į dabartinį Meksikos Uastekos regioną uastekai atkeliavo maždaug 1500 m. p.m.e. Senoji uastekų kultūra priklauso ikikolumbinės Mezoamerikos kultūroms. Didžiausias jų civilizacijos klestėjimas buvo prieš pat Actekų imperijos iškilimą. Uastekai statė šventyklas, piramides, ir net miestus, paliko skulptūrų, spalvotos keramikos.


Apie 1450 m. uastekus nugalėjo actekai, vedami savo vado Moktesumos I (Moctezuma I). Uastekai privalėjo mokėti duoklę actekų imperijai, nors išlaikė savarankiškumą. 1519-1530 m. jų kraštą nukariavo ispanai. Manoma, jog uastekų tuomet galėjo gyventi apie milijonas. Pirmasis uastekų kalbą aprašė vienuolis Andrés de Olmos, jis taip pat aprašė Nauatlių (Nahuatl) ir Totonakų gramatikas.
Apie 1450 m. uastekus nugalėjo actekai, vedami savo vado Moktesumos I ([[Moctezuma I]]). Uastekai privalėjo mokėti duoklę actekų imperijai, nors išlaikė savarankiškumą. 1519-1530 m. jų kraštą nukariavo ispanai. Manoma, jog uastekų tuomet galėjo gyventi apie milijonas. Pirmasis uastekų kalbą aprašė vienuolis [[Andrés de Olmos]], jis taip pat aprašė Nauatlių (Nahuatl) ir Totonakų gramatikas.


''Šaltinis - Vikipedijos straipsniai ispanų ir anglų k.''
''Šaltinis - Vikipedijos straipsniai ispanų ir anglų k.''

00:35, 3 balandžio 2010 versija

Uastekai (Huaxtec, isp. Huastecas, angl. Wastec, save vadina tenekais („gyvenantys lauke“)) - Meksikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos Hidalgo, Verakruzo, San Luis Potosi ir Tamaulipaso valstijose. Kalba majų kalbų grupei priklausančia uastekų, arba tenekų, kalba. Manoma, kad uastekai nuo majų atsiskyrė maždaug 2000 m. p.m.e. Šia kalba šiuo metu kalba apie 66000 žmonių.

Į dabartinį Meksikos Uastekos regioną uastekai atkeliavo maždaug 1500 m. p.m.e. Senoji uastekų kultūra priklauso ikikolumbinės Mezoamerikos kultūroms. Didžiausias jų civilizacijos klestėjimas buvo prieš pat Actekų imperijos iškilimą. Uastekai statė šventyklas, piramides, ir net miestus, paliko skulptūrų, spalvotos keramikos.

Apie 1450 m. uastekus nugalėjo actekai, vedami savo vado Moktesumos I (Moctezuma I). Uastekai privalėjo mokėti duoklę actekų imperijai, nors išlaikė savarankiškumą. 1519-1530 m. jų kraštą nukariavo ispanai. Manoma, jog uastekų tuomet galėjo gyventi apie milijonas. Pirmasis uastekų kalbą aprašė vienuolis Andrés de Olmos, jis taip pat aprašė Nauatlių (Nahuatl) ir Totonakų gramatikas.

Šaltinis - Vikipedijos straipsniai ispanų ir anglų k.