Armėnų raštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S papildymas
Eilutė 10: Eilutė 10:
|iso15924=armn
|iso15924=armn
}}
}}
'''Armėnų raštas''' – garsinis [[raštas]], sudarytas [[405]]–[[406]] metais vyskupo [[Mesropas Maštoca|Mesropo Maštocos]]. Armėnų raštas paremtas [[graikų raštas|graikų rašto]] bizantiškąja ir [[aramėjų raštas|aramėjų rašto]] pehleviškąja atmainomis. Vartojamas [[armėnai|armėnų]]. Abėcėlę sudaro 39 raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos [[riedulys|akmenyje]]). Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, [[greitraštis]]. Rašoma iš kairės į dešinę.
'''Armėnų raštas''' – garsinis [[raštas]], naudojamas armėnų kalbai. Armėnų raštas paremtas [[graikų raštas|graikų rašto]] bizantiškąja ir [[aramėjų raštas|aramėjų rašto]] pehleviškąja atmainomis. Abėcėlę sudaro 39 raidės.


Kai ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.
== Alfabetas ==

==Istorija==

Tradiciškai laikoma, kad raštas sudarytas [[405]]–[[406]] metais vyskupo [[Mesropas Maštoca|Mesropo Maštocos]]. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos [[riedulys|akmenyje]]). Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, [[greitraštis]]. Rašoma iš kairės į dešinę. 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, kurių nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)

== Abėcėlė ==
{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
|
|

21:19, 1 balandžio 2010 versija

Armėnų raštas
Tipas abėcėlė
Naudojamas kalbose armėnų kalba
Rašymo kryptis iš kairės į dešinę
Laikotarpis V a.- dabar
ISO 15924 armn
Unicode
Genealogija
Kilmė Sinajaus raštas
 Finikiečių raštas
  Graikų raštas
   Armėnų raštas
Dukterinės sistemos nėra

Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai. Armėnų raštas paremtas graikų rašto bizantiškąja ir aramėjų rašto pehleviškąja atmainomis. Abėcėlę sudaro 39 raidės.

Kai ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.

Istorija

Tradiciškai laikoma, kad raštas sudarytas 405406 metais vyskupo Mesropo Maštocos. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje). Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę. 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, kurių nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)

Abėcėlė

Pavadinimas Spausdintinė raidė Rašytinė raidė Transkripcija Tarimas Skaitinė reikšmė
1 aib ա Ա a a 1
2 ben բ Բ b b 2
3 gim գ Գ g g 3
4 da դ Դ d d 4
5 jeh ե Ե e je žodžio pradžioje, e – vidury 5
6 za զ Զ z z 6
7 e է Է ē e 7
8 et ը Ը ə e 8
9 to թ Թ t῾ t 9
10 že ժ Ժ ž ž 10
11 ini ի Ի i i 20
12 ljun լ Լ l l 30
13 he խ Խ x h 40
14 ca ծ Ծ c tc 50
15 ken կ Կ k k 60
16 ho հ Հ h h 70
17 dza ձ Ձ j dz 80
18 ghat ղ Ղ ł kh 90
19 če ճ Ճ č 100
20 men մ Մ m m 200
21 ji յ Յ y j 300
22 nu ն Ն n n 400
23 ša շ Շ š š 500
24 vo ո Ո o vo žodžio pradžioje, o – vidury 600
25 ča չ Չ č῾ č 700
26 pe պ Պ p p 800
27 dže ջ Ջ ǰ 900
28 ra ռ Ռ r (kietas) 1000
29 se ս Ս s s 2000
30 vev վ Վ v v 3000
31 tjun տ Տ t t 4000
32 re ր Ր r r 5000
33 co ց Ց č c 6000
34 ijun ւ Ւ w v 7000
35 pjur փ Փ p῾ p 8000
36 ke ք Ք k῾ k 9000
37 o օ Օ ō o 10000
38 fe ֆ Ֆ f f 20000

Nuorodos