Ukraina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Keisti nuorodas
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
dar karta dekoju ir siunciu po jaucio bybiu, te jus gyvus sudegina pyderai hahahah ir ha
Xgrayz (aptarimas | indėlis)
500 keitimai
Atšauktas naudotojo 82.128.221.166 (Aptarimas) darytas keitimas 2620686
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{ŠaliesLentelė|
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''United States of America'''|
vietinisPavadinimas='''Україна'''<br />
'''Ukraina'''|
kilm=JAV|
kilm=Ukrainos|
angl=USA|
angl=Ukraine|
vėliava=Male_human_buttocks.jpg|
vėliava=Flag_of_Ukraine.svg|
herbas=US-GreatSeal-Obverse.svg|
herbas=Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg|
kalbos=oficialios valstybinės nėra, nacionalinė - [[anglų kalba]]|
kalbos=[[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių ]]|
sostinė=[[Vašingtonas]]|
sostinė=[[Kijevas]]|
didžiausiasMiestas=[[Niujorkas]]|
didžiausiasMiestas=Kijevas|
valdovų=3|
valdovų=3|
titulas1=Prezidentas|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Viktoras Janukovičius]]<br />''Віктор Федорович Янукович''|
pavardė1=[[Barack Obama|Barakas Obama]] ([[JAV demokratų partija|D]])|
titulas2=Viceprezidentas|
titulas2=Ministras pirmininkas|
pavardė2=[[Joe Biden|Džozefas Bidenas]] ([[JAV demokratų partija|D]])|
pavardė2=[[Mykolas Azarovas]] <br />''Микола Азаров''|
titulas3=Atstovų rūmų pirmininkė|
titulas3=Parlamento pirmininkas|
pavardė3=[[Volodymyras Lytvynas]]<br />''Володимир Михайлович Литвин''|
pavardė3=[[Nancy Pelosi|Nensė Pelosi]] ([[JAV demokratų partija|D]])|
plotoVieta=3|
plotoVieta=44|
plotas=9&nbsp;826&nbsp;630<ref name="WF"/>|
plotas=603&nbsp;628|
vandens=6,76%|
vandens=7 %|
gyvMetai=[[2009]] m.|
gyvMetai=[[2008]] (progn.)|
gyventojuVieta=3|
gyventojuVieta=27|
gyventoju=46&nbsp;179&nbsp;226<ref name=pop>{{cite web|url=http://www.ukrstat.gov.ua/operativ/operativ2008/ds/kn/kn_e/kn1008_e.html|title=Population|accessdate=2008-12-20|publisher=State statistics Committee of Ukraine|year=2008|language=English}}</ref>|
gyventoju=306&nbsp;869&nbsp;000<ref name="POP"/>|
gyventojuTankis=31|
gyventojuTankis=77|
tankumoVieta=180|
tankumoVieta=115|
BVPMetai=[[2008]] m. |
BVPMetai=[[2008]] (progn.)|
BVPVieta=1|
BVPVieta=29|
BVP=359,9><ref name=cia>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/up.html|title=Ukraine|accessdate=2007-12-24|date=December 13, 2007|work=[[CIA World Factbook]]}}</ref>|
BVP=14 264 <ref name=IMF_GDP>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/01/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=111&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=60&pr.y=9 |title=United States|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-04-22}}</ref>|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=46&nbsp;859<ref name="IMF_GDP"/>|
BVPGyventojui=7&nbsp;800><ref name=cia/>|
BVPGyventojuiVieta=17|
BVPGyventojuiVieta=83|
valiuta=[[Jungtinių Valstijų doleris]] (USD)|
valiuta=[[grivina]] (UAH)|
laikoJuosta=nuo UTC-5 iki UTC-10|
laikoJuosta=UTC+2|
vasarosLaikas=nuo UTC-4 iki UTC-10|
vasarosLaikas=UTC+3|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]|
nepriklausomybėsĮvykis=&nbsp;|
nepriklausomybėsDatos=[[1776]] m. [[liepos 4]] d. <br />[[1783]] m. [[rugsėjo 3]] d.|
nepriklausomybėsDatos=[[1918]]<br />[[1991]] [[rugpjūčio 24]]|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />Pripažinta|
nepriklausomybėsPavadinimas=Nuo [[Rusija|Rusijos imperijos]]<br />Nuo [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]]|
TLD=us .gov .mil .edu|
TLD=ua|
telKodas=+1
telKodas=380
}}
}}
'''Ukrainà''' ({{uk|Україна}}) – didžiausia [[Europa|Europos]] valstybė (neskaitant [[Rusija|Rusijos]]) išsidėsčiusi [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Pietuose ribojasi su [[Juodoji jūra|Juodąja jūra]], rytuose su [[Rusija]], šiaurėje – [[Baltarusija]], vakaruose – [[Vengrija]], [[Lenkija]] ir [[Slovakija]], – o pietvakariuose – [[Rumunija]] ir [[Moldova]].
'''Jungtinės Amerikos Valstijos''' (sutrumpintai '''JAV''' arba '''Jungtinės Valstijos''') yra debilu krastas kuriame gyvena daunai ir isgamos.


Valstybės modernioji istorija prasidėjo [[IX a.]], Ukrainai tapus [[rytų slavai|senovės rytų slavų]] civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip [[Kijevo Rusia]], tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau [[XII a.]] iširo. Iškilus [[LDK]], tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį, mažesnioji - prijungta prie [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]]. Po [[Ukraina po Rusijos revoliucijos|chaotiško periodo]], pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917-1921), Ukraina [[1922]] m. tapo viena pirmųjų [[TSRS]] respublikų. [[Ukrainos SSR]] teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus [[Krymas|Krymą]]. 1945 Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] narių.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/members/list.shtml|title=List of Member States|accessdate=2007-12-16|work=[[United Nations]]}}</ref> Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus TSRS [[1991]] m. Ukraina palaipsniui perėjo į [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]], 8 metus patirdama [[recesija|recesiją]].<ref name="Macroindicators NBU">{{cite web|url=http://www.bank.gov.ua/ENGL/Macro/index.htm|title=Macroeconomic Indicators|accessdate=2007-12-16|work=[[Ukrainos valstybinis bankas]]}}</ref> Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet [[Realusis BVP|realiajam BVP]] padidėjant iki 8 procentų.
EIKIT NAHUJ JUS DAUNAI!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

NETURIT JUS ISTORIJOS, ESATE BRITU KOLONIJA IR VISADA BUSIT.
Ukraina yra [[unitarinė valstybė]], suskirstyta į 24 [[Ukrainos administracinis suskirstymas|sritis]], vieną autonominę respubliką ([[Krymas]]) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę [[Kijevas|Kijevą]] ir [[Sevastopolis|Sevastopolį]]. Ukraina yra respublika su [[pusiau prezidentinė sistema|pusiau prezidentine sistema]], turinti atskiras [[įstatymų leidžiamoji valdžia|leidžiamąją]], [[vykdomoji valdžia|vykdomąją]] ir [[teisminė valdžia|teisminę]] valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai [[ukrainiečiai]], didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. [[Ukrainiečių kalba]] yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra [[Rytų Stačiatikių Bažnyčia|stačiatikybė]], kuri stipriai paveikė [[Ukrainos architektūra|Ukrainos architektūrą]], [[Ukrainos literatūra|literatūrą]] ir [[Ukrainos muzika|muziką]].


== Istorija ==
== Istorija ==
{{main|JAV istorija}}
{{main|Ukrainos istorija}}


Žmonių gyvenimo dabartinės Ukrainos teritorijoje pėdsakai atsekami nuo ankstyvos priešistorės. [[Antika|Antikos]] laikais dabartinėje Ukrainos teritorijoje gyveno iranėnų kilmės klajoklių [[gentis|gentys]] – [[skitai]]. Skitijos karalystė egzistavo tarp 700 ir 200 m. pr. m. e.
=== Amerikos kolonizacija ===
{{main|Šiaurės Amerikos indėnai}}


[[VII amžius|VII a.]] [[chazarai]] įkūrė savo [[valstybė|valstybę]], kuri apėmė teritorijas nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] iki [[Kaukazas|Kaukazo]] bei dabartinę rytų Ukrainą ir Krymą.
Vietiniai JAV teritorijoje gyvenantys žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš [[Azija|Azijos]]. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau nei 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų).<ref>{{cite web|url=http://anthropology.si.edu/HumanOrigins/faq/americas.htm|title=Peopling of Americas |publisher=Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|month=June | year=2004|accessdate=2007-06-19}}</ref> Keletas prieškolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų, tokių kaip [[raupai]], epidemijų metu.<ref>{{Cite journal |author=Meltzer, D.J. |year=1992 |title=How Columbus Sickened the New World: Why Were Native Americans So Vulnerable to the Diseases European Settlers Brought With Them? |journal=New Scientist |pages=38–38 |url=http://www.newscientist.com/article/mg13618424.700-how-columbus-sickened-the-new-world-why-were-nativeamericans-so-vulnerable-to-the-diseases-european-settlers-brought-with-them.html}}</ref>


[[IX a.]] dabartinės Ukrainos teritorijoje susiformavo pirmoji [[Rytų slavai|rytų slavų]] valstybė – [[Kijevo Rusia]], kurios sostinė buvo Kijevas kaip ir dabartinės Ukrainos. Manoma, kad Kijevo Rusią įkūrė skandinavų gentys – [[vikingai]], gyvenę dabartinėje Švedijoje. [[988]] m. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Didysis priėmė iš [[Bizantija|Bizantijos]] krikštą. Kijevo Rusia klestėjo [[X amžius|X]]-[[XI amžius|XI]] a. Vėliau šią valstybę susilpnino tarpusavio kovos bei totorių invazija.
[[Vaizdas:MayflowerHarbor.jpg|left|thumb| Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį [[1620]] metais. Viljamo Halsalo [[1882]] metų paveikslas]]


[[XIII a.]] rytinė Ukrainos dalis pateko totorių priklausomybėn, o valstybingumo centras persikėlė į vakarus, kur susiformavo [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]. [[XIV a.]] rytinė [[Galicija]] atiteko Lenkijai, o likusi dalis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o po Liublino unijos [[1569]] m. visa Ukraina atiteko Lenkijai. [[1596]] m. popiežiaus pastangomis buvo sudaryta [[Bresto unija]], po kurios atsirado [[unitai|Ukrainos unitų bažnyčia]].
[[1492]] metais [[Genuja|Genujos]] keliautojas [[Kristupas Kolumbas]], pasirašęs kontraktą su [[Ispanija|Ispanijos]] karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų, ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. [[1513]] metų [[balandžio 2]] dieną ispanų [[konkistadoras]] [[Chuanas Ponse de Leonas]] priplaukė žemę \, kurią pavadino La [[Florida]]. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kurį vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink [[Didieji ežerai|Didžiuosius ežerus]] pradėjo kurti [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] kolonijas. Prancūzai galiausiai užsitikrino didžiąją dalį [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno centrinės srities iki [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankos]]. [[Virdžinijos kolonija]] [[Džeimstaunas (JAV)|Džeimstaune]], įkurta [[1607]] metais, ir [[Plimuto kolonija]], įkurta [[1620]] metais, buvo pirmosios sėkmingos anglų gyvenvietės. [[1628]] metais įkūrus [[Masačiusetso įlankos kolonija|Masačiusetso įlankos koloniją]], prasidėjo migracijos banga. Iki [[1634]] metų per 10 000 [[Puritonai|puritonų]] buvo apgyvendinti [[Naujoji Anglija|Naujojoje Anglijoje]]. Laikotarpyje tarp XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos ir [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]] pradžios apie 50 000 kalinių buvo ištremti į Britanijos kolonijas Amerikoje.<ref>{{cite web|work=Butler, James Davie|url=http://www.dinsdoc.com/butler-1.htm|title=British Convicts Shipped to American Colonies | publisher = Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|work=American Historical Review 2|month=October | year=1896| accessdate=2007-06-21}}</ref> [[1614]] metais olandai pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine [[Hadsonas|Hadsono upės]] pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – [[Niujorkas|Naujasis Amsterdamas]] (dabartinis Niujorkas), įkurtas [[Manhatanas|Manhatano]] saloje.


Religiniai nesutarimai [[XVII a.]] privedė prie keleto kazokų sukilimų, kurių svarbiausiajam vadovavo [[Bogdanas Chmelnickis|Bohdanas Chmelnyckis]]. Sukilimai baigėsi kairiakrantės Ukrainos prijungimu prie Rusijos pagal prieštaringai vertinamą Perejeslavlio sutartį. Per Žečpospolitos padalinimus Kijevas, [[Podolė]] ir [[Voluinė]] atiteko Rusijai, kuri nepripažino ukrainiečių savitumo ir vykdė rusifikacijos politiką. Austrijai atitekusioje Galicijoje, priešingai, buvo leidžiama vystyti ukrainiečių kultūrą.
[[1674]] metais olandai perleido savo teritorijas Amerikoje Anglijai. [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] provincija buvo pervadinta į [[Niujorko valstija|Niujorką]]. Daugelis naujų imigrantų, kurių daugumą vyko į šalies pietus, buvo kontraktiniai tarnautojai.<ref>Russell, David Lee (2005). ''The American Revolution in the Southern Colonies''. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12. ISBN 0-7864-0783-2.</ref> Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. [[1729]] metais skilus [[Karolinos|Karolinoms]] ir [[1732]] metais kolonizavus [[Džordžija|Džordžiją]], buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos legalizavo prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų skaičius sparčiai augo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip [[Didysis Pabudimas]], XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. [[Prancūzijos-indėnų karas|Prancūzų-indėnų kare]] britų pajėgos užėmė prancūzams priklausiusią [[Kanada|Kanadą]], tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant [[Šiaurės Amerikos indėnai|Amerikos indėnų]], kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, [[1770]] metais trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas.<ref>Blackburn, Robin (1998). ''The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800''. London and New York: Verso, p. 460. ISBN 1-85984-195-3.</ref> Nepaisant to, kad šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Didžiosios Britanijos parlamente]].


Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui [[1917]] m. [[spalio 17]] d. Kijeve sukurta Centrinė Taryba. 1917 m. birželio 28 d. paskelbta [[autonomija]] nuo Rusijos. 1917 m. liepos 16 d. Centrinė Rada paskelbė save aukščiausia vykdomąja valdžia. Trumpam Ukraina buvo nepriklausoma, tačiau po Lenkijos-bolševikų karo rytinė [[Galicija]] ir Voluinė atiteko Lenkijai, Užkarpatė – Čekoslovakijai, Besarabija ir Bukovina – Rumunijai, o likusioji Ukrainos dalis pateko į bolševikų rankas. [[1932]]-[[1933]] m. per [[Stalinas|Stalino]] suorganizuotą [[holodomoras|badmetį]] mirė nuo 4 iki 10 milijonų ukrainiečių arba 19 proc. visų tuometinių Ukrainos gyventojų. Po to sekė Ukrainos inteligentijos „valymai“.
=== Nepriklausomybė ir ekspansija ===
{{main|JAV nepriklausomybės karas}}


Antrojo pasaulinio karo pradžioje [[1939]] m. [[Tarybų Sąjunga]] užpuolė Lenkiją, ir Vakarų Ukrainą prijungė prie [[Ukrainos TSR]]. [[1941]] m. vokiečių ir jų sąjungininkų kariuomenė sutriuškino Raudonąją armiją. Kijevas buvo apsuptas ir dėl įnirtingo Raudonosios armijos bei gyventojų priešinimosi vokiečiams vėliau sovietų buvo paskelbtas „miestu didvyriu“. Į nelaisvę buvo paimta daugiau nei 660 000 sovietų karių. Iš pradžių vokiečiai gyventojų buvo sutikti kaip išvaduotojai dėl Stalino anksčiau vykdytų represijų prieš valstiečius. Vokiečiai įsteigė Ukrainos generalinį komisariatą ir civilinę valdžią. Tačiau vėliau naciai pradėjo įgyvendinti genocidinį režimą, kurio metu buvo žudomi ir tremiami [[žydai]] bei civiliai ukrainiečiai, deginami ištisi kaimai. Antrojo pasaulinio karo metu per vokiečių okupaciją Ukrainoje žuvo apie 7 milijonus civilių, įskaitant apie pusę milijono [[žydai|žydų]]. Be to, iš maždaug 11 milijonų sovietų karių, žuvusių per karą su naciais, apie ketvirtadalį (2,7 mln.) sudarė [[ukrainiečiai]].
[[Vaizdas:Declaration independence.jpg|thumb| Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas. Džono Trumbulo [[1817]]-[[1818]] metų paveikslas]]
Revoliucinius laikotarpiu [[XVIII amžius|XVIII amžiaus]] 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp [[Amerika|Amerikos kolonijų]] ir [[Britanija|Britanijos]] privedė prie [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]], vykusio nuo [[1775]] iki [[1783]] metų. [[1775]] metų [[birželio 14]] dieną [[Kontinentinis kongresas]], susirinkęs [[Filadelfija|Filadelfijoje]], įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą [[Džordžas Vašingtonas|Džordžo Vašingtono]] . Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”, [[1776]] metų [[liepos 4]] dieną priėmė [[JAV nepriklausomybės deklaracija|nepriklausomybės deklaraciją]], kurios didžiąją dalį parašė [[Tomas Džefersonas]]. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip [[JAV nepriklausomybės diena]]. [[1777]] metais priimti [[Konfederacijos straipsniai]] leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki [[1789]] metų.


Po Antrojo pasaulinio karo prie Ukrainos buvo prijungtos teritorijos vakaruose ir Ukraina apėmė praktiškai visas ukrainiečių gyvenamas teritorijas. [[1954]] m. [[Rusijos TFSR]] Ukrainai perdavė [[Krymas|Krymą]], kuris neturėjo tiesioginės sienos su Rusija. Tai buvo [[Nikita Chruščiovas|Nikitos Chruščiovo]] sprendimas, motyvuotas 300 metų Perejeslavlio sutarties paminėjimo proga, nes ši sutartis sovietų istorikų buvo laikoma dviejų broliškų tautų susivienijimu.
JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]], ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki [[Misisipės upė]]s. [[1787]] metais asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė [[Konstitucinis suvažiavimas|Konstitucinį suvažiavimą]]. [[Jungtinių Valstijų konstitucija]] buvo ratifikuota [[1788]] metais. Pirmieji nauji respublikos [[JAV Atstovų Rūmai|Atstovų rūmai]], [[JAV Senatas|Senatas]] ir pirmasis prezidentas [[Džordžas Vašingtonas]] pradėjo darbą [[1789]] metais. [[JAV teisių bilis]] , draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas [[1791]] metais.


[[1991]] m. po Tarybų Sąjungos žlugimo Ukraina tapo nepriklausoma ir buvo viena iš [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]] įkūrėjų, tačiau neratifikavus organizacijos įstatų, teisiškai (''de jure'') Sandraugai nepriklauso. [[2004]] m. po vadinamosios „[[oranžinė revoliucija|oranžinės revoliucijos]]“ prezidentu tapo [[Viktoras Juščenka]]. V. Juščenkos vadovavimas sutapo su šalį purtančių politinių ir ekonominių krizių eile. [[2010]] m. prezidento rinkimuose nugalėjo [[Viktoras Janukovičius]], V. Juščenka liko penktas.
Požiūriai į vergiją keitėsi. [[JAV konstitucija|Konstitucija]] gynė prekybą vergais tik iki [[1808]] metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją laikotarpyje tarp [[1780]] ir [[1804]] metų. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis [[Didysis Pabudimas]], prasidėjęs [[1800]] metais, leido [[Evangelikalizmas|evangelikalizmui]] tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir [[Abolicionizmas|abolicionizmą]], atsiradimą.
[[Vaizdas:U.S. Territorial Acquisitions.png|right|thumb| Teritorijų įsigijimo žemėlapis su datomis]]

Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su [[indėnai]]s. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. [[1803]] metais, valdant prezidentui [[Tomas Džefersonas|Tomui Džefersonui]], iš prancūzų nusipirkus [[Luiziana|Luizianą]], šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai. [[1812]] metų kare, paskelbtame [[Britanija]]i dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino [[Nacionalizmas|nacionalizmą]] Jungtinėse Valstijose. Eilė JAV kariuomenės įsiveržimų į [[Florida|Floridą]] [[1819]] metais privertė [[Ispanija|Ispaniją]] užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 metais Jungtinės Valstijos aneksavo [[Teksaso respublika|Teksaso respubliką]]. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo [[Likimo manifestas|Likimo manifesto]] idėjos.<ref>Morrison, Michael A. (1999). ''Slavery and the American West: The Eclipse of Manifest Destiny and the Coming of the Civil War''. Chapel Hill: University of North Carolina Press, pp. 13–21. ISBN 0-8078-4796-8.</ref> [[1846]] metų [[Oregono sutartis]] su [[Britanija]] leido Jungtinėms Valstijoms kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės [[Amerikos-Meksikos karas|JAV-Meksikos kare]], [[1848]] metais šaliai buvo perleista [[Kalifornija]] ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos. [[1848]]-[[1849]] metų [[Kalifornijos aukso karštinė]] dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su [[indėnai|Amerikos indėnais]]. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų [[Bizonas|bizonų]]. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, praradimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.

=== Pilietinis karas ir industrializacija ===
{{main|JAV pilietinis karas}}

[[Vaizdas:Battle of Gettysburg, by Currier and Ives.png|thumb|left|[[Getisbergo mūšis]], [[1863]] metų [[litografija]]]]
Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų valdžių ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa kilo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas. Prieš vergiją nusistačiusios [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] narys [[Abraomas Linkolnas]] buvo išrinktas [[JAV prezidentas|JAV prezidentu]] [[1860]] metais. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė apie atsiskyrimą nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrė [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Amerikos Valstijų Konfederaciją]]. Konfederatams užpuolus [[Samtero fortas|Samtero fortą]], įsiplieskė [[JAV pilietinis karas]], o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergų [[Išlaisvinimo aktas]] įpareigojo [[Sąjunga (JAV)|Sąjungą]] užbaigti vergiją. Po [[1865]] metų Sąjungos pergalės kare išleistos trys [[JAV konstitucija|JAV konstitucijos]] pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai<ref> {{cite web | url = http://www2.census.gov/prod2/decennial/documents/1860a-02.pdf| title = 1860 Census | publisher = U.S. Census Bureau | accessdate = 2007-06-10}} Page 7 lists a total slave population of 3,953,760.</ref>. Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias.<ref>De Rosa, Marshall L. (1997). ''The Politics of Dissolution: The Quest for a National Identity and the American Civil War''. Edison, NJ: Transaction, p. 266. ISBN 1-56000-349-9.</ref>
[[Vaizdas:Ellis island 1902.jpg|thumb|Imigrantų išsilaipinimas [[Elis sala|Elis saloje]], [[Niujorkas|Niujorke]] [[1902]] metais]]

Po karo, kai buvo nužudytas [[Abraham Lincoln|Linkolnas]], buvo radikalizuota [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] [[Rekonstrukcija (JAV)|rekonstrukcijos]] politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po [[1876]] metų ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas [[1877 metų kompromisas]] užbaigė rekonstrukcijos politiką. [[Džimo Krou įstatymai]] (''past. Džimas Krou - įžeidžiama juodaodžių pravardė '') iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusi [[urbanizacija]] ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytų [[Europa|Europos]] paspartino šalies [[Industrializacija|industrializaciją]]. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki [[1929]] metų, aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinės [[Infrastruktūra|infrastruktūros]] plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi [[1867]] metais, kai JAV iš [[Rusijos imperija|Rusijos]] įsigijo [[Aliaska|Aliaską]]. [[Sužeisto kelio skerdynės]] [[1890]] metais buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais. [[1893]] metais tenykštė [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] [[Havajų Karalystė|Havajų karalystės]] monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną [[1898]] metais. Tais pačiais metais pergalė [[Ispanijos-Amerikos karas|Ispanijos-Amerikos kare]] pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotas [[Puerto Rikas]], [[Guamas]] ir [[Filipinai]].<ref>{{cite web|author=Gates, John M.|url=http://www.wooster.edu/History/jgates/book-ch3.htmlf|title=War-Related Deaths in the Philippines|work=Pacific Historical Review|publisher=College of Wooster|date=August 1984|accessdate=2007-09-27}}</ref> [[Filipinai]] iškovojo nepriklausomybę po pusės amžiaus. [[Puerto Rikas]] ir [[Guamas]] ir toliau priklauso Junginėms valstijoms.

=== Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas ===
[[Vaizdas:Dust Bowl - Dallas, South Dakota 1936.jpg|thumb|left|Apleista ferma [[Pietų Dakota|Pietų Dakotoje]] dulkių audros metu, [[1936]] metais]]

[[1914]] metais staiga prasidėjus [[Pirmasis Pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daugelis amerikiečių prijautė britams ir prancūzams, daugelis jų prieštaravo JAV įkišimui į karą.<ref>Foner, Eric, and John A. Garraty (1991). ''The Reader's Companion to American History.'' New York: Houghton Mifflin, p. 576. ISBN 0-395-51372-3.</ref> [[1917]] metais JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių, taip nulemdama karo baigtį centrinių jėgų ([[Vokietijos imperija|Vokietijos]], [[Austrija-Vengrija|Austro-Vengrijos]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų]] imperijų) nenaudai. Po karo [[Jungtinių Valstijų Senatas]] neratifikavo [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]], pagal kurią buvo įkurta [[Tautų Sąjunga]]. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusią [[Izoliacionizmas|izoliacionizmui]].<ref>McDuffie, Jerome, Gary Wayne Piggrem, and Steven E. Woodworth (2005). ''U.S. History Super Review''. Piscataway, NJ: Research & Education Association, p. 418. ISBN 0-7386-0070-9.</ref> [[1920]] metais judėjimas už moterų teises išsikovojo [[JAV konstitucija|konstitucijos]] pataisų, garantavusių moterims balsavimo teisę, išleidimą. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi [[Juodasis ketvirtadienis|1929-ųjų metų Volstrito krachu]], kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią. [[1932]] metais į JAV prezidentus išrinktas [[Franklinas Ruzveltas]] krizei sutramdyti pradėjo vykdyti [[Naujasis kursas|Naujojo kurso politiką]], pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują (šalies vidaus) migracijos bangą.
[[Vaizdas:1944 NormandyLST.jpg|thumb| JAV kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos kariai išsilaipina [[Normandija|Normandijoje]] [[1944]] metų [[birželio 6]] dieną D-Dienos metu]]

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje po to, kai [[1939]] metais [[Trečiasis Reichas|nacių Vokietija]] okupavo [[Lenkija|Lenkiją]], Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savo [[Neutralitetas|neutralitetą]]. [[1941]] metų kovą JAV sąjunginėms su Vokietija kariavusioms šalims pagal [[Lendlizas|Lendlizo programą]] pradėjo tiekti karinius-techninius įrengimus, rėmė šias šalis pinigais. [[1941]] metų [[gruodžio 7]] dieną, po netikėtos [[Japonija|Japonijos]] atakos [[Perl Harboras|Perl Harbore]], Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą prieš [[Ašis (sąjunga)|Ašies valstybes]]. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, tuo tarpu kai kitos šalis dėl karo smarkiai finansiškai nukentėjo.<ref>Kennedy, Paul (1989). ''The Rise and Fall of the Great Powers''. New York: Vintage, p. 358. ISBN 0670728197.</ref> Sąjungininkų konferencijos [[Jungtinių Tautų valiutos ir finansų konferencija|Breton Vudse]] ir [[Jaltos konferencija|Jaltoje]] nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos ir [[SSRS|Sovietų Sąjunga]] atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karą [[Europa|Europoje]], [[1945]] metais [[San Franciskas|San Franciske]] buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios metu buvo pasirašyta [[Jungtinių Tautų chartija]], kuri įsigaliojo po karo.<ref>{{cite web |url=http://www.state.gov/r/pa/ho/pubs/fs/55407.htm |title=The United States and the Founding of the United Nations, August 1941–October 1945|month=October | year=2005 |accessdate = 2007-06-11 |publisher=U.S. Dept. of State, Bureau of Public Affairs, Office of the Historian}}</ref> Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus, [[1945]] metų rugpjūčio mėnesį panaudojo juos ant Japonijos miestų [[Hirosima|Hiršimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]]. Japonija pasidavė [[1945]] metų [[rugsėjo 2]] dieną, taip užbaigdama [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]].<ref>Pacific War Research Society (2006). ''Japan's Longest Day''. New York: Oxford University Press. ISBN 4-7700-2887-3.</ref>

=== Šaltasis karas ir protesto politika ===
[[Vaizdas:Martin Luther King - March on Washington.jpg|thumb|left|upright|[[Martinas Liuteris Kingas]] sako kalbą „Aš turiu svajonę”, [[1963]]-ieji metai]]

Jungtinės Amerikos Valstijos ir [[Sovietų Sąjunga]] kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos [[Europa|Europos]] kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams – [[NATO]] (JAV) ir [[VSO|Varšuvos sutarties organizacijai]] (SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją ir [[Kapitalizmas|kapitalizmą]], Sovietų Sąjunga – [[Komunizmas|komunizmą]] ir centrinės valdžios kontroliuojamą [[Planinė ekonomika|planinę ekonomiką]]. Abi šalys palaikė diktatorinius režimus ir dalyvavo lokaliniuose karuose. Amerikos pajėgos prieš komunistines kinų jėgas [[Korėjos karas|Korėjos kare]], vykusiame [[1950]]-[[1953]] metais

Po [[1961]] metų Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų [[mėnulis|mėnulyje]]. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino [[1969]] metais. Kilus realiam branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomis [[Kuba|Kuboje]] pavojui, JAV prezidentas [[Džonas Kenedis]] sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo tarpu, prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Augantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip [[Rosa Parks|Roza Parks]] ir [[Martinas Liuteris Kingas]], kovojo su segregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo [[1963]] metais, [[Lyndonas Džonsonas|Lyndono Džonsono]] valdymo laikotarpiu, buvo išleisti [[1964-ųjų metų pilietinių teisių aktas]] ir [[1965-ųjų metų balsavimo teisių aktas]]. Džonsonas ir jo įpėdinis [[Ričardas Niksonas]] išplėtė JAV dalyvavimą lokaliniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingą [[Vietnamo karas|Vietnamo karą]]. Pradėjo plėstis didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą, ir [[seksualinė revoliucija|seksualinę revoliuciją]]. [[Betty Friedan|Betė Friedan]], [[Gloria Steinem]] ir kitos moterys vadovavo naujai [[Feminizmas|feminizmo]] bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.

Dėl [[Votergeito skandalas|Votergeito skandalo]], [[1974]] metais [[Ričardas Niksonas]] tapo pirmuoju JAV prezidentu atsistatydinusių iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas teisingumo trukdymui ir prezidento galių piktnaudžiavimu. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė [[Sąrašas:JAV viceprezidentai|viceprezidentas]] [[Džeraldas Fordas]]. Prezidento [[Džimis Karteris|Džimio Katerio]] administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo [[stagfliacija]] ir įkaitų krize [[Iranas|Irane]]. [[Ronaldas Reiganas|Ronaldo Reigano]] išrinkimas prezidentu [[1980]]-aisiais metais skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Reigano politika atnešė didelius pasikeitimus šalies mokesčių ir išlaidų prioritetuose. Reigano antroji kadencija pasižymėjo [[Ronald Reagan#Irano-Kontros skandalas|Irano-kontros skandalu]] ir svarbiu progresu diplomatiniuose santykiuose su [[SSRS|Sovietų Sąjunga]]. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas užbaigė [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]].

=== Šiuolaikinė era ===
[[Vaizdas:World-Trade-Center 9-11.jpg|thumb|right| [[Pasaulio prekybos centras]] [[2001]] metų [[rugsėjo 11]] dienos rytą]]

Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių [[JTO|Jungtinių Tautų]] sankcionuotuose [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos kare]], valdant [[Džordžas H. Bušas|Džordžui Bušui vyresn.]], ir [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karuose]], valdant [[Bilas Klintonas|Bilui Klintonui]], leido išsaugoti supervalstybės statusą. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo [[1991]] m. kovo iki [[2001]] m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdė [[Bilas Klintonas|Klintono]] administracija.<ref>{{cite web|author=Voyce, Bill |url=http://iwin.iwd.state.ia.us/iowa/ArticleReader?itemid=00003700&print=1|title=Why the Expansion of the 1990s Lasted So Long|publisher=Iowa Workforce Information Network|date=2006-08-21|accessdate=2007-08-16}}</ref> Civilinė byla ir sekso skandalas privedė Klintoną prie jo apkaltos [[1998]] metais, tačiau nepaisant to jis išsilaikė poste. [[2000 metų JAV prezidento rinkimai|2000-ųjų metų prezidento rinkimai]] buvo vieni iš pačių lygiausių JAV istorijoje. Sprendimą dėl pergalės priėmė [[JAV Aukščiausiasis teismas]] – [[George Walker Bush|Džordžas Bušas jaunesnysis]] tapo naujuoju JAV prezidentu.

[[2001]] metų [[rugsėjo 11]] dieną [[Al-Qaeda]] teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į [[Pasaulio prekybos centras|Pasaulio prekybos centro]] pastatus [[Niujorkas|Niujorke]], ir [[Pentagonas|Pentagono]] pastatą [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su [[Terorizmas|terorizmu]]. [[2001]] metų pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į [[Afganistanas|Afganistaną]], nuversdami [[Talibanas|Talibų režimą]] ir sunaikindami [[Al-Qaeda]]‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare. [[2002]] metais prezidento Bušo administracija, remdamasi kontraversiškomis priežastimis, pradėjo raginti tarptautinę bendruomenę, kad [[Irakas|Irake]] būtų nuverstas [[Sadamas Huseinas|Sadamo Huseino]] režimas. <ref>{{cite web| title = Many Europeans Oppose War in Iraq|work=USA Today| url = http://www.usatoday.com/news/world/2003-02-14-eu-survey.htm|date=2003-02-14| accessdate = 2008-09-01}}{{cite web|author=Springford, John| title = 'Old’ and ‘New’ Europeans United: Public Attitudes Towards the Iraq War and US Foreign Policy|publisher=Centre for European Reform| url = http://www.cer.org.uk/pdf/back_brief_springford_dec03.pdf|month=December | year=2003| accessdate = 2008-09-01}}</ref> Neturėdamas [[NATO]] paramos ar aiškaus [[JTO]] mandato karinei intervencijai, prezidentas [[Džordžas V. Bušas|Bušas]] suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos įvedė savo pajėgas į Iraką [[2003]] metais. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininką [[Sadamas Huseinas|Sadamą Huseiną]]. Tarptautinės amnestijos organizacija ('' angl. Amnesty International '') apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais šalies kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus [[Irako karas|Irako kare]].<ref>{{cite web |author=|url=http://thereport.amnesty.org/eng/Regions/Americas |title=Amnesty International Report 2007|publisher=Amnesty International|accessdate=2008-01-18}}</ref> [[2005]] metais [[uraganas Katrina]] padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankos]] ir nusiaubė [[Naujasis Orleanas|Naująjį Orleaną]]. [[2008]] metų [[lapkričio 4]] dieną [[2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė|pasaulinės ekonominės recesijos metu]] JAV prezidentu buvo išrinktas [[Barakas Obama]]. Jis yra pirmasis juodaodis JAV prezidentas.

=== Šalies pavadinimo kilmė ===

[[1507]] metais vokiečių [[Kartografija|kartografas]] [[Martinas Valdzemiuleris]] sukūrė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo [[Amerigas Vespučis|Amerigo Vespučio]] vardu).<ref>{{cite web|url=http://www.usatoday.com/news/nation/2007-04-24-america-turns-500_N.htm?csp=34|title=Cartographer Put 'America' on the Map 500 years Ago|work=USA Today|date=2007-04-24|accessdate=2008-11-30}}</ref> Buvusios trylika Britanijos kolonijų [[JAV nepriklausomybės deklaracija|Nepriklausomybės deklaracijoje]] pirmosios panaudojo modernų šalies pavadinimą – „vieninga 13-kos jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija”, [[1776]] metų [[liepos 4]] dieną priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės” deklaracijoje vienareikšmiškai parašyta pradedant mažąja raide).<ref>{{cite web|url=http://www.archives.gov/exhibits/charters/charters.html|title=The Charters of Freedom|publisher=National Archives|accessdate=2007-06-20}}</ref> Dabartinis pavadinimas buvo oficialiai priimtas [[1777]] metų [[lapkričio 15]] dieną, kai antrasis kontinentinis kongresas priėmė [[Konfederacijos straipsniai|Konfederacijos straipsnius]], kurių pirmajame straipsnyje rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos”. Sutrumpintos formos - Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika, laikomos standartinėmis. Kolumbija – kartą buvo populiarus Jungtinių Valstijų pavadinimas, kilęs iš keliautojo [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] pavardės. Keliautojo vardu dabar yra pavadinta [[Vašingtonas|Kolumbijos apygarda]].


== Politinė sistema ==
== Politinė sistema ==
{{main|Ukrainos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Capitol Building Full View.jpg|thumb|right| Vakarinė [[Jungtinių Valstijų Kapitolijus|Jungtinių Valstijų Kapitolijaus]], kuriame renkasi [[Jungtinių Valstijų Kongresas|Kongresas]], pusė]]
[[Vaizdas:Verkhovna Rada Ukrainy.jpg|thumb|250px|[[Ukrainos Aukščiausioji Taryba]] ]]

Valdymo forma - [[respublika|pusiauprezidentinė respublika]].<ref name="CIA">(Angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/up.html CIA pasaulio faktų knyga: Ukraina]</ref> Šalies valdovas yra [[prezidentas]]. Jis renkamas visuotiniu balsavimu, penkeriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. [[Prezidentas]] skiria premjerą, kurį tvirtina parlamentas. Prezidentas kartu su ministru pirmininku formuoja ministrų kabinetą, taip pat visų centrinių agentūrų ir regioninių bei sričių administracijų vadovus. Dabartinis prezidentas yra [[Viktoras Janukovičius]], išrinktas [[2010]] m. [[vasario 7]] d. po antrojo turo. Jame varžėsi išrinktasis prezidentas ir tuometinė premjerė [[Julija Tymošenko]]. Kiti rinkimai vyks [[2015]] m.<ref name="CIA"/>
Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti [[federacija]]. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas.<ref>Scheb, John M., and John M. Scheb II (2002). ''An Introduction to the American Legal System''. Florence, KY: Delmar, p. 6. ISBN 0-7668-2759-3.</ref> Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantis ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus.<ref>Raskin, James B. (2003). ''Overruling Democracy: The Supreme Court Vs. the American People''. London and New York: Routledge, pp. 36–38. ISBN 0-415-93439-7.</ref> Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente – [[JAV konstitucija|JAV konstitucijoje]], kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinė sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą
kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.

[[Vaizdas:WhiteHouseSouthFacade.JPG|thumb|left|Pietinis [[Baltieji rūmai|Baltųjų Rūmų]] fasadas. [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] namai ir darbo vieta.]]

Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:
* '''''Įstatymų leidžiamoji valdžia'''''. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus: [[JAV Senatas|JAV Senatą]] ir [[JAV Atstovų Rūmai|JAV Atstovų Rūmus]]. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
* '''''Įstatymų vykdomoji valdžia'''''. [[JAV prezidentas]] yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
* '''''Teisminė valdžia'''''. [[JAV Aukščiausiasis teismas]] ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja [[JAV konstitucija|konstitucijai]].
[[Vaizdas:USSupremeCourtWestFacade.JPG|thumb|right|Vakarinė JAV Aukščiausiojo teismo pastato dalis]]

[[JAV Atstovų Rūmai|JAV Atstovų Rūmuose]] dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal [[2000]] metų skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas. [[JAV Senatas|Jungtinių Valstijų Senate]] dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai. [[JAV prezidentas]] yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine [[Rinkikų kolegija|rinkikų kolegijos sistema]], pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja [[Sąrašas:JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai|Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas]]. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus [[Nebraska|Nebraskos valstiją]], kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.

Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas. [[JAV konstitucija]] buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaro [[JAV teisių bilis|Teisių bilį]], ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.

=== Partijos, ideologija ir politika ===
[[Vaizdas:Barack Obama - ITN.jpg|thumb|[[2009]] metų [[sausio 20]]-oji diena [[Barakas Obama]] prisaikdinamas į prezidentus.]]

Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį, šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti, atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, kurių metu iš didžiųjų partijų išrenkami kandidatai visuotiniams rinkimams. Nuo [[1856]]-ųjų metų visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos: [[JAV demokratų partija]], įkurta [[1824]] metais, ir [[JAV respublikonų partija]], įkurta [[1854]] metais. Laikotarpyje po pilietinio karo, 1912 metais, vienintelis kitos – [[Progresinė partija|Progresinės partijos]], kandidatas į prezidentus [[Teodoras Ruzveltas]] surinko 20 % rinkėjų balsų.

Jungtinių Valstijų politinėje kultūroje, [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partija]] yra laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos partija, o tuo tarpu [[JAV demokratų partija|demokratų partija]] yra laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prie [[Didieji ežerai|Didžiųjų ežerų]] esančios valstijos yra vadinamos <font color=blue>„mėlynosiomis valstijomis”</font>. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. <font color=red>„Raudonosiomis valstijomis”</font> vadinamos pietinės valstijos, ir teritorijos, esančios [[Didžiosios lygumos|Didžiosiose lygumose]] ir netoli [[Uoliniai kalnai|Uolinių kalnų]]. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų.


[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų [[parlamentas]], vadinamas [[Verchovna Rada]]. 450 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2007]] m. [[rugsėjo 30]] d. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo [[Regionų partija]] (175 iš 450), [[Julijos Tymošenko blokas]] (156), [[Mūsų Ukraina-Liaudies savigynos blokas]] (72). Likusias vietas gavo [[Ukrainos komunistų partija]] (27) ir [[Lytvyno blokas]] (20). Koaliciją iki [[2010]] m. [[kovo 2]] d. sudarė [[Julijos Tymošenko blokas]], [[Mūsų Ukraina-Liaudies savigynos blokas]] ir [[Lytvyno blokas]]. Naująją koaliciją nuo [[2010]] m. [[kovo 11]] d. sudaro [[Regionų partija]], [[Ukrainos komunistų partija]] ir [[Lytvyno blokas]].<ref>[http://www.kyivpost.com/news/politics/detail/61450/ Ukrainian parliament creates new coalition], Kyiv Post (March 11, 2010)</ref> Naujuoju premjeru tapo [[Mykolas Azarovas]].<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10320513/?Ukrainoje.naujoji.koalicija.pasiule.Azarova.i.premjero.posta=2010-03-11_12-00 Azarovas – naujasis Ukrainos ministras pirmininkas]</ref>
[[2008]] metų prezidento rinkimų nugalėtojas demokratas [[Barakas Obama]] yra 44-asis JAV prezidentas. Jis taip pat yra pirmasis afroamerikietis išrinktas į šį postą. Visi prezidentai, dirbę prieš Obamą, buvo europinės kilmės vyrai. [[2008]]-ųjų rinkimai taip at sustiprino [[JAV demokratų partija|JAV demokratų partijos]] pozicijas tiek [[JAV Atstovų Rūmai|Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmuose]], tie [[JAV Senatas|Jungtinių Valstijų Senate]]. 111-ajame [[JAV Kongresas|Kongrese]], Senatą sudaro 58 demokratai, 2 nepriklausomi senatoriai, bendradarbiaujantys su demokratais, ir 40 respublikonų. Atstovų Rūmus sudaro 256 demokratai ir 178 respublikonai (viena vieta yra laisva).


== Administracinis suskirstymas ==
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Ukrainos administracinis suskirstymas}}
[[Vaizdas:JAV valstijos su pavadinimais.jpg|thumb|400px|right|JAV valstijos [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos žemyne]].]]
{{Ukrainos suskirstymas|float=right}}


Ukraina suskirstyta į 24 sritis ({{uk|області}}), 1 autonominę republiką ({{uk|автономна республіка}}) ir 2 miestus turinčius specialų statusą ({{uk|Міста зі спеціалним статусом}}).
Jungtinės Valstijos yra federalinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika šiandienių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių prieš [[Britų imperija|Britanijos]] valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės. [[Vermontas]], [[Teksasas]], ir [[Havajai]] yra išimtys – prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys – valstijos, sudariusios iš originalių trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos: [[Kentukis]] (iš [[Virdžinija|Virdžinijos]]), [[Tenesis]] (iš [[Šiaurės Karolina|Šiaurės Karolinos]]) ir [[Meinas]] (iš [[Masačiusetsas|Masačiusetso]]). [[JAV pilietinis karas|JAV pilietinio karo metu]] nuo [[Virdžinija|Virdžinijos]] atsiskyrė [[Vakarų Virdžinija]]. Vėliausiai, [[1959]] metų [[rugpjūčio 21]] dieną, valstijos statusą gavo [[Havajai]]. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.


Pagal [[2005]] m. duomenis, Ukrainoje buvo 490 rajonų, 457 miestų (iš jų 178 - su valstybinio, respublikinio ar srities pavaldumo statusu ir 279 su rajoninio pavaldumo statusu), 885 [[miesto tipo gyvenvietė|miesto tipo gyvenviečių]], 10281 kaimo tarybų, 783 didesnių kaimo tarybų, 28562 kaimo gyvenviečių. Miestai turintys rajonus ([[seniūnija|seniūnijos]] atitikmuo) - 26 turintys 118 rajonus.<ref>{{cite web|url=http://gska2.rada.gov.ua:7777/pls/z7502/a002|title=Regions of Ukraine and their divisions|accessdate=2007-24-12|work=[[Верховна Рада України]] Official Web-site|language=Ukrainian}}</ref>
Valstijos sudaro didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos dalį. Dvi kitos teritorijos – Kolumbijos apygarda (federalinė apygarda, kurioje yra šalies sostinė [[Vašingtonas]]) ir [[Palmyros atolas]] (negyvenama, bet JAV priklausanti teritorija [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]), yra laikomos neatskiriamomis šalies dalimis. Jungtinėms Valstijos taip pat priklauso penkios pagrindinės užjūrio teritorijos: [[Puerto Rikas]] ir [[Mergelių salos]] ([[Karibų jūra|Karibų jūroje]]), [[Amerikos Samoa]], [[Guamas]], [[Šiaurės Marianų salos]] ([[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]). Žmonės, gimę minėtose teritorijose (išskyrus [[Amerikos Samoa]]), turi JAV pilietybę.

=== JAV valstijos ===
*
{| border="0" valign="top" halign="left"
|-----
|
* [[Vaizdas:Flag of Idaho.svg|33px]] [[Aidahas]] ([[Boisė]])
* [[Vaizdas:Flag of Iowa.svg|33px]] [[Ajova]] ([[De Moinas]])
* [[Vaizdas:Flag of Alabama.svg|33px]] [[Alabama]] ([[Montgomeris]])
* [[Vaizdas:Flag of Alaska.svg|33px]] [[Aliaska]] ([[Džunas]])
* [[Vaizdas:Flag of Arizona.svg|33px]] [[Arizona]] ([[Finiksas]])
* [[Vaizdas:Flag of Arkansas.svg|33px]] [[Arkanzasas]] <br />([[Litl Rokas]])
* [[Vaizdas:Flag of Delaware.svg|33px]] [[Delaveras]] ([[Doveris]])
* [[Vaizdas:Flag of Georgia (U.S. state).svg|33px]] [[Džordžija]] ([[Atlanta]])
* [[Vaizdas:Flag of Florida.svg|33px]] [[Florida]] ([[Talahasis]])
* [[Vaizdas:Flag of Hawaii.svg|33px]] [[Havajai]] ([[Honolulu]])
* [[Vaizdas:Flag of Illinois.svg|33px]] [[Ilinojus]] ([[Springfildas]])
* [[Vaizdas:Flag of Indiana.svg|33px]] [[Indiana]] ([[Indianapolis]])
|
* [[Vaizdas:Flag of Utah.svg|33px]] [[Juta]] ([[Solt Leik Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of California.svg|33px]] [[Kalifornija]] ([[Sakramentas (Kalifornija)|Sakramentas]])
* [[Vaizdas:Flag of Kansas.svg|33px]] [[Kanzasas]] ([[Topeka]])
* [[Vaizdas:Flag of Kentucky.svg|33px]] [[Kentukis]] ([[Frankfortas]])
* [[Vaizdas:Flag of Washington, D.C..svg|33px]] [[Kolumbijos apygarda]] ([[Vašingtonas]])
* [[Vaizdas:Flag of Colorado.svg|33px]] [[Koloradas (valstija)|Koloradas]] ([[Denveris]])
* [[Vaizdas:Flag of Connecticut.svg|33px]] [[Konektikutas]] ([[Hartfordas]])
* [[Vaizdas:Flag of Louisiana.svg|33px]] [[Luiziana]] ([[Baton Ružas]])
* [[Vaizdas:Flag of Massachusetts.svg|33px]] [[Masačusetsas]] ([[Bostonas]])
* [[Vaizdas:Flag of Maine.svg|33px]] [[Meinas]] ([[Ogasta]])
* [[Vaizdas:Flag of Maryland.svg|33px]] [[Merilandas]] ([[Anapolis (JAV)|Anapolis]])
* [[Vaizdas:Flag of Michigan.svg|33px]] [[Mičiganas]] ([[Lansingas]])
* [[Vaizdas:Flag of Minnesota.svg|33px]] [[Minesota]] ([[Sent Polas]])
* [[Vaizdas:Flag of Mississippi.svg|33px]] [[Misisipė (valstija)|Misisipė]] ([[Džeksonas (Misisipė)|Džeksonas]])
|
* [[Vaizdas:Flag of Missouri.svg|33px]] [[Misūris]] ([[Džeferson Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of Montana.svg|33px]] [[Montana]] ([[Helena (Montana)|Helena]])
* [[Vaizdas:Flag of New Jersey.svg|33px]] [[Naujasis Džersis]] ([[Trentonas]])
* [[Vaizdas:Flag of New Hampshire.svg|33px]] [[Naujasis Hampšyras]] ([[Konkordas (Naujasis Hampšyras)|Konkordas]])
* [[Vaizdas:Flag of New Mexico.svg|33px]] [[Naujoji Meksika]] <br />([[Santa Fė (Naujoji Meksika)|Santa Fė]])
* [[Vaizdas:Flag of Nebraska.svg|33px]] [[Nebraska]] ([[Linkolnas]])
* [[Vaizdas:Flag of Nevada.svg|33px]] [[Nevada]] ([[Karson Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of New York.svg|33px]] [[Niujorkas (valstija)|Niujorkas]] ([[Olbanis]])
* [[Vaizdas:Flag of Ohio.svg|33px]] [[Ohajas]] ([[Kolumbas (Ohajas)|Kolumbas]])
* [[Vaizdas:Flag of Oklahoma.svg|33px]] [[Oklahoma]] <br />([[Oklahoma Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of Oregon.svg|33px]] [[Oregonas]] ([[Salemas]])
* [[Vaizdas:Flag of Pennsylvania.svg|33px]] [[Pensilvanija]] ([[Harisburgas]])
* [[Vaizdas:Flag of South Dakota.svg|33px]] [[Pietų Dakota]] ([[Piras]])
|
* [[Vaizdas:Flag of South Carolina.svg|33px]] [[Pietų Karolina]] ([[Kolumbija (Pietų Karolina)|Kolumbija]])
* [[Vaizdas:Flag of Rhode Island.svg|33px]] [[Rod Ailandas]] ([[Providensas]])
* [[Vaizdas:Flag of North Dakota.svg|33px]] [[Šiaurės Dakota]] ([[Bismarkas (Šiaurės Dakota)|Bismarkas]])
* [[Vaizdas:Flag of North Carolina.svg|33px]] [[Šiaurės Karolina]] ([[Rolis]])
* [[Vaizdas:Flag of Texas.svg|33px]] [[Teksasas]] ([[Ostinas]])
* [[Vaizdas:Flag of Tennessee.svg|33px]] [[Tenesis]] ([[Našvilis]])
* [[Vaizdas:Flag of Wyoming.svg|33px]] [[Vajomingas]] ([[Šajenas]])
* [[Vaizdas:Flag of West Virginia.svg|33px]] [[Vakarų Virdžinija]] ([[Čarlstonas (Vakarų Virdžinija)|Čarlstonas]])
* [[Vaizdas:Flag of Washington.svg|33px]] [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtonas]] ([[Olimpija (Vašingtonas)|Olimpija]])
* [[Vaizdas:Flag of Vermont.svg|33px]] [[Vermontas]] ([[Montpiljeris]])
* [[Vaizdas:Flag of Virginia.svg|33px]] [[Virdžinija]] ([[Ričmondas]])
* [[Vaizdas:Flag of Wisconsin.svg|33px]] [[Viskonsinas]] ([[Madisonas]])
|}

=== Užjūrio ir kitos teritorijos ===
*
{| border="0" valign="top" halign="left"
|-----
|
:* [[Palmyros atolas]]
:* [[Vaizdas:Flag of Puerto Rico.svg|33px]] [[Puerto Rikas]] ([[San Chuanas]])
:* [[Vaizdas:Flag of the United States Virgin Islands.svg|33px]] [[Mergelių salos]] ([[Šarlotė Amalija]])
:* [[Vaizdas:Flag of American Samoa.svg|33px]] [[Amerikos Samoa]] ([[Pago Pago]])
:* [[Vaizdas:Flag of Guam.svg|33px]] [[Guamas]] ([[Aganija]])
:* [[Vaizdas:Flag of the Northern Mariana Islands.svg|33px]] [[Šiaurės Marianų salos]] ([[Saipanas]])
|}

=== Regionai ===
[[Vaizdas:JAVRegionųžemėlapis.png|350px|thumb|right|Jungtinių Valstijų regionai Šiaurės Amerikos žemyne]]
Jungtinės Amerikos Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:
* Ramiojo vandenyno ({{en|Pacific}}) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
* Kalnų ({{en|Mountains}}) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
* Pietvakarių ({{en|Southwest}}) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
* Šiaurės vakarų ({{en|Northwest}}) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
* Pietryčių ({{en|Southeast}}) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
* Šiaurės rytų ({{en|Northeast}}) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
* Pietų Atlanto ({{en|South Atlantic}}) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
* Vidurio Atlanto ({{en|Middle Atlantic}}) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
* Naujosios Anglijos ({{en|New England}}) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.


== Geografija ==
== Geografija ==
{{main|Ukrainos geografija}}
[[Vaizdas:Crimean Mountains (Balaklava).jpg|thumb|Kalnai [[Krymas|Kryme]]]]


Didžioji Ukrainos dalis išsidesčiusi [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]]. Didžiausi šalies kalnai yra [[Karpatai|Karpatų kalnai]] šalies vakaruose, kurių aukščiausias taškas yra Hoverlos kalnas (2061 m), bei kalnai Krymo pusiasalio pietuose.
[[Vaizdas:USATopographicalMap.jpg|left|thumb|Palydovinė nuotrauka, rodanti vientisosios JAV [[Topografija|topografiją]]]]

JAV turi sausumos sieną su Kanada (8 895 km, iš kurių 2 477 km yra siena tarp Aliaskos ir Kanados) ir Meksika (3 326 km). Valstybę skalauja du vandenynai - [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramusis]]. Bendras pakrantės ilgis sudaro 19 924 km.

Bendras JAV plotas yra 9 826 630 km². [[Aliaska]], [[Kanada|Kanados]] atskirta nuo vientisosios JAV, yra didžiausia JAV valstija (jos plotą sudaro 1,717 milijonai km²). [[Havajai]], kuriuos sudaro salynas centriniame [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] regione, yra šiek tiek daugiau nei 29 311 km² ploto.<ref>{{cite web|author=Lubowski, Ruben, Marlow Vesterby, and Shawn Bucholtz|url = http://www.ers.usda.gov/publications/arei/eib16/chapter1/1.1/| title = AREI Chapter 1.1: Land Use| publisher = Economic Research Service | date = 2006-07-21| accessdate = 2009-03-09}}</ref> Po [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kanada|Kanados]] Jungtinės Valstijos, nedaug lenkiančios [[Kinija|Kiniją]], yra 3 didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė.<ref name="WF">{{cite web|url = https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/us.html | title = United States| publisher = CIA|work=The World Factbook | date = 2007-05-31| accessdate = 2008-10-14}}</ref>


Ukrainos kraštovaizdį daugiausia sudaro derlingos lygumos arba stepės ir plynaukštės, vagojamos didelių upių – [[Dniepras|Dniepro]], [[Šiaurinis Donecas|Doneco]], [[Dniestras|Dniestro]] ir [[Pietinis Bugas|Pietinio Bugo]], kurios teka į [[Juodoji jūra|Juodąją]] ir [[Azovo jūra]]s. Pietvakarinė [[Dunojaus delta]] sudaro sieną su Rumunija.
=== Reljefas ===
[[Vaizdas:Barns grand tetons.jpg|thumb|right| [[Tetonų grandinė]], [[Uoliniai kalnai|Uolinių kalnų]] dalis]]
Atlanto vandenyno pakrantės lyguma tęsiasi tolyn į žemyno gilumą iki lapuočių miškų ir [[Pjemontas (JAV)|Pjemonto]] aukštumų. [[Apalačai|Apalačių kalnai]] atskiria rytų pakrantę nuo [[Didieji ežerai|Didžiųjų ežerų]] ir [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų]] ir Centrinių lygumų. [[Misisipė (upė)|Misisipės]] ir [[Misūris (upė)|Misūrio]] upės, sudarančios ketvirtą pagal ilgį upių sistemą pasaulyje, teka iš šiaurės į pietus per šalies centrinę dalį. Lygios ir derlingos [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] [[prerija|prerijos]] driekiasi į vakarus iki pietryčių aukštumų regiono. [[Uoliniai kalnai]], esantys [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] vakariniame pakraštyje, driekiasi iš šiaurės į pietus, [[Koloradas (valstija)|Kolorado valstijoje]] pasiekdami didesnius nei 4 300 metrų aukščius. Toliau į vakarus driekiasi uolingas [[Didysis Baseinas]] ir tokios dykumos, kaip [[Mohavės dykuma|Mohavė]]. [[Siera Nevada (JAV)|Siera Nevados]] ir [[Kaskadiniai kalnai|Kaskadinių kalnų]] grandinės tęsiasi netoli [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantės. [[Aliaska|Aliaskoje]] esantis aukščiausias šalyje [[Makinlio kalnas]] yra 6194 metrų aukščio. Aktyvūs ugnikalniai yra būdingi Aliaskos [[Aleksandro salynas|Aleksandro]] ir [[Aleutų salos|Aleutų]] saloms. Tuo tarpu [[Havajai]] yra sudaryti iš vulkaninės kilmės salų. <ref>{{cite web|url=http://dsc.discovery.com/convergence/supervolcano/under/under.html|title=Supervolcano: What's Under Yellowstone?| author=O'Hanlon, Larry|publisher=Discovery Channel|accessdate=2007-06-13}}</ref>
[[Vaizdas:Haliaeetus leucocephalus2.jpg|right|thumb|upright|[[Baltagalvis erelis]], nacionalinis Jungtinių Valstijų paukštis nuo [[1782]] metų]]


=== Klimatas ===
=== Klimatas ===
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis, tik Krymo pietuose pastebimi subtropinio klimato požymiai.


Vidutinė sausio temperatūra nuo -13&nbsp;°C šalies šiaurės rytuose iki 2°С prie Krymo pietinių krantų; liepos - nuo 24&nbsp;°C iki 28°С.
Jungtinėse Valstijoje, kurios yra išskirtinės savo dydžiu ir geografine įvairove, yra keletas klimato juostų. Į rytus nuo 100-ajame meridiane esančių šiaurinių teritorijų vyrauja drėgnas [[žemyninis klimatas]]. Pietinei [[Florida|Floridos]] valstijos daliai bei [[Havajai|Havajams]] būdingas [[tropinis klimatas]]. [[Didžiosios lygumos]], besidriekiančios į vakarus nuo 100-ojo meridiano, pasižymi pusiau sausu klimatu. Daugumai kalnų, esančių šalies vakaruose, būdingas [[alpinis klimatas]]. Didžiajame Baseine klimatas yra sausas. [[Kalifornija|Kalifornijos]] pakrantei būdingas subtropinis Viduržemio tipo klimatas, o [[Oregonas|Oregonui]], [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtonui]], ir pietų [[Aliaska]]i – [[jūrinis klimatas]]. Pastarajai valstijai labiau būdingas |subarktinis ir arktinis klimatas. Ekstremalios oro sąlygos šalyje pasitaiko gan dažnai. Valstijose, kurias skalauja [[Meksikos įlanka]], dažnai pasitaiko uraganų. Daugiausia [[tornadas|tornadų]] pasaulyje įvyksta būtent JAV, daugiausiai vidurio vakaruose esančioje [[Tornadų alėja|Tornadų alėjoje]]. <ref>{{cite web|author=Perkins, Sid|url=http://www.sciencenews.org/articles/20020511/bob9.asp| archiveurl=http://web.archive.org/web/20070701131631/http://www.sciencenews.org/articles/20020511/bob9.asp| archivedate=2007-07-01| title=Tornado Alley, USA| accessdate=2006-09-20|date=2002-05-11|work=Science News}}</ref>


=== Flora ir fauna ===
== Ekonomika ==
{{main|Ukrainos ekonomika}}
[[Vaizdas:Dnipropetrovsk2006.jpg|thumb|[[Dniepropetrovskas|Dniepropetrovsko]] miestas]]


Anksčiau buvusi svarbiu [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina, kaip ir kitos buvusios SSRS respublikos, yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]], nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą.
JAV ekologija yra labai įvairi: vientisoje šalies dalyje ir Aliaskoje yra užfiksuota apie 17 000 [[Induočiai|induočių augalų rūšių]], Havajuose atrasta per 1 800 [[Magnolijūnai|gaubtasėklių augalų]] rūšių, kurių keletą galima rasti ir žemyninėje šalies dalyje.<ref>{{cite web|author=Morin, Nancy| url=http://www.fungaljungal.org/papers/National_Biological_Service.pdf|title=Vascular Plants of the United States|publisher =National Biological Service|work=Plants|accessdate=2008-10-27}}</ref> Jungtinėse Valstijose gyvena daugiau nei 400 žinduolių, 750 paukščių ir 500 roplių bei amfibijų rūšių.<ref>{{cite web|url=http://www.sdi.gov/curtis/TxTab4x1.html| title=Global Significance of Selected U.S. Native Plant and Animal Species| publisher=SDI Group|date=2001-02-09|accessdate=2009-01-20}}</ref> Yra aprašyta 91 000 šalyje gyvenančių vabzdžių rūšių.<ref>{{cite web|url=http://www.si.edu/Encyclopedia_SI/nmnh/buginfo/bugnos.htm|title=Numbers of Insects (Species and Individuals)|publisher=Smithsonian Institution|accessdate=2009-01-20}}</ref> 1973 metų Nykstančių rūšių aktas saugo gyvūnus, kuriems gresia išnykimas, ir jų gyvenamąsias vietas. Saugojimą kuruoja [[Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba]]. Šalyje yra 58 [[Sąrašas:JAV nacionaliniai parkai|nacionaliniai parkai]] ir šimtai kitų federalinės valdžios prižiūrimų parkų, miškų ir dykumų teritorijų.<ref>{{cite web| url=http://home.nps.gov/applications/release/Detail.cfm?ID=639 | title=National Park Service Announces Addition of Two New Units | publisher = National Park Service|date=2006-02-28| accessdate=2006-06-13}}</ref> Iš viso šalies valdžiai priklauso 28,8 % šalies žemių.<ref name=FL>{{cite web| url=http://johnshadegg.house.gov/rsc/Federal%20Land%20Ownership--May%202005.pdf| title=Federal Land and Buildings Ownership | publisher = Republican Study Committee|date=2005-05-19| accessdate=2009-03-09}}</ref> Dauguma šių žemių yra saugomos, o dalis naudojamos naftos ir gamtinių dujų išgavimui, naudingųjų iškasenų kasybai, miško ruošai, galvijų auginimui; 2,4 % žemių naudojamos kariniams tikslams. <ref name=FL/>


1994 m. šalyje hiperinfliacija pasiekė 10 650 %. Vėliau pradėtos vykdyti radikalesnės reformos, taip pat ir žemės ūkyje. Pirmieji pakilimo ženklai atsirado 1996-7 m., tačiau 1998 m. šalį ypač palietė Rusijoje kilusi finansinė krizė ir augimas atsinaujino tik 2000 m.
== Užsienio politika ==
[[Vaizdas:Antonov-148.jpg|thumb|left|Ukrainoje gaminamas An-148]]
[[Vaizdas:President Barack Obama meets Prime Minister Gordon Brown.jpg|thumb|right| [[JK|Jungtinės Karalystės]] premjeras [[Gordonas Braunas]] ir [[JAV prezidentas]] [[Barakas Obama]]]]
Tiesioginės užsienio investicijos [[2005]] m. buvo rekordiškai didelės ir sudarė 7,3 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]], tai 4,3 karto daugiau nei [[2004]] m.


Lietuvos investicijos Ukrainoje 2006 m. buvo 265 mln. lt ([[Vakarų medienos grupė]], [[Hanner]], Snaigė/[[Hermis Capital]], [[Čilija]]).
Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinė [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo tarybos]] narė. Pagrindinė [[JTO|Jungtinių Tautų organizacijos]] būstinė yra įsikūrusi [[Niujorkas|Niujorke]]. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadas [[Vašingtonas|Vašingtone]] ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse yra įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. Tačiau [[Kuba]], [[Iranas]], [[Šiaurės Korėja]], [[Butanas]], [[Sudanas]] ir [[Kinijos respublika|Kinijos respublika (Taivanas)]] nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.


Labiausiai išsivysščiusios Ukrainos pramonės šakos - sunkioji pramonė, transportas bei energetika.
JAV turi ypatingus santykius su [[JK|Jungtine Karalyste]] ir stiprius ryšius su [[Kanada]], [[Australija]], [[Naujoji Zelandija|Naująja Zelandija]], [[Japonija]], [[Izraelis|Izraeliu]] ir karinio bloko [[NATO]] narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvauja [[Amerikos Valstybių organizacija|Amerikos Valstybių organizacijos]] veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis yra sudariusi daug laisvos prekybos sutarčių, tokių kaip trišalė [[Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis]] su [[Kanada]] ir [[Meksika]]. [[2005]] metais oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausiai pasaulyje – 25 milijardus [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Tačiau, tais pačiais metais JAV vyriausybė prie [[Bendrosios nacionalinės pajamos|bendrųjų nacionalinių pajamų]] dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal; šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, tokie kaip privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijų [[bendrosios nacionalinės pajamos]] sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausiai pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vieta pasaulyje.<ref>{{cite web|title=Americans Favor Private Giving, People-to-People Contacts|date=2007-05-24|publisher=U.S. Dept. of State, International Information Programs|url=http://usinfo.state.gov/xarchives/display.html?p=washfile-english&y=2007&m=May&x=20070524165115zjsredna0.2997553|accessdate=2007-06-17}}</ref>


Labiausiai išsivystę ekonominiai reginionai - Donbasas ([[Donecko sritis|Donecko]] ir [[Luhansko sritis|Luhansko sritys]]), Padnieprė ([[Dniepropetrovsko sritis|Dniepropetrovsko]] bei [[Zaporožės sritis|Zaporožės sritys]]), o taip pat [[Kijevas|Kijevo]], [[Charkovas|Charkovo]], [[Odesa|Odesos]] bei [[Lvovas|Lvovo]] miestai.
== Ekonomika ==


=== Žemės ūkis ===
{| class="wikitable" border="1" table style="border:1px black; float:right; margin-left:1em;"
Beveik tris ketvirtadalius Ukrainos užima [[stepės]] - derlingos lygumos. Jose daugiausia auginami javai. Čia prikuliama milijonai tonų [[Kviečiai|kviečių]], [[kukurūzai|kukurūzų]], [[miežiai|miežių]], [[avižos|avižų]], [[rugiai|rugių]] ir [[grikiai|grikių]]. [[Ukrainiečiai]] kepa įvairaus rupumo ir visokios formos [[Duona|duoną]].
|-
! style="background:#f99;" colspan="2"|Ekonominiai rodikliai
|-
|[[Bedarbystė]]||9.5 %<sup>2009 birželis</sup><ref>{{cite web|url=http://www.bls.gov/news.release/empsit.nr0.htm|title= Employment Situation Summary|publisher=U.S. Dept. of Labor|date=2009-07-02|accessdate = 2009-07-28}}</ref>
|-
|[[BVP]] augimas||−5.5 %<sup>2009 1 ketvirtis</sup> (1.1 %<sup>2008</sup>)<ref>{{cite web|url=http://www.bea.gov/national/xls/gdpchg.xls|title=Gross Domestic Product|publisher=Bureau of Economic Analysis|date=2009-05-29|accessdate = 2009-06-03}} Change is based on [[Chained dollars|chained 2000 dollars]]. Quarterly growth is expressed as an annualized rate.</ref>
|-
|Plataus vartojimo prekių kainų indekso infliacija||−1.4 %<sup>2008 birželis – 2009 birželis </sup><ref>{{cite web|url=http://www.bls.gov/news.release/cpi.nr0.htm|title=Consumer Price Index: May 2009|publisher=Bureau of Labor Statistics|date=2009-07-15|accessdate = 2009-07-28}}</ref>
|-
|Valstybės skola||$11.383 trilijonų<sup>2009 birželio 2, </sup><ref>{{cite web|url=http://www.treasurydirect.gov/NP/BPDLogin?application=np|title=Debt Statistics|publisher=U.S. Dept. of the Treasury|accessdate = 2009-06-03}}</ref>
|-
|[[Skurdas]]||12.5 %<sup>2007</sup><ref name="CBPR08">{{cite web|url=http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/income_wealth/012528.html|title=Household Income Rises, Poverty Rate Unchanged, Number of Uninsured Down|publisher=U.S. Census Bureau|date=2008-08-26|accessdate = 2008-09-06}}</ref>
|}


=== Gamtos turtai ===
Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja mišri [[Kapitalizmas|kapitalistinė]] ekonomiką, kurią nuolat gyvina gausūs [[gamtiniai ištekliai]], gerai išvystyta [[infrastruktūra]] ir aukštas produktyvumas.<ref>{{cite book|title=Natural Resources: Neither Curse Nor Destiny|author=Lederman, Daniel, and William Maloney |publisher=World Bank|year=2007|isbn=0821365452|page=185}}</ref> Pasak [[TVF|Tarptautinio Valiutos fondo]], Jungtinių Valstijų [[BVP|bendrasis vidaus produktas]], siekiantis 14,3 trilijonus JAV dolerių, sudaro 23 % bendro pasaulinio produkto (rinkos valiutos kurso atžvilgiu).<ref name="IMF GDP"/> [[2007]] metais didžiausias pasaulyje Jungtinių Valstijų [[BVP]] buvo vos 4 % mažesnis už [[ES|Europos Sąjungos]] [[BVP]] [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios pariteto]] atžvilgiu. <ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html |title=Rank Order—GDP (Purchasing Power Parity)|publisher=CIA|work=World Factbook|date=2008-10-09|accessdate=2008-10-21}}</ref> Šalis pasaulyje užima septynioliktą vietą pagal nominalų BVP vienam žmogui ir šeštą vietą pagal [[BVP|bendrąjį vidaus produktą]] vienam žmogui perkamosios galios atžvilgiu. <ref name="IMF GDP"/> Jungtinės Valstijos [[Importas|importuoja]] daugiausiai prekių pasaulyje, be to šalis yra trečia didžiausia pasaulyje prekių [[Eksportas|eksportuotoja]], nors eksporto mastas vienam žmogui yra gan žemas. [[Kanada]], [[Kinija]], [[Meksika]], [[Japonija]] ir [[Vokietija]] yra svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybiniai partneriai.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/foreign-trade/top/dst/current/balance.html|title=U.S. Top Trading Partners, 2006|publisher=U.S. Census Bureau|accessdate=2007-03-26}}</ref> Svarbiausia Jungtinių Valstijų eksporto prekės – elektros prietaisai, o eksporto – transporto priemonės.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/foreign.pdf|title= Table 1289. U.S. Exports and General Imports by Selected SITC Commodity Groups: 2002 to 2005 |publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Jungtinės Valstijos užima aukščiausią vietą bendrame pasaulinės [[Konkurencija|konkurencijos]] ataskaitos reitinge.<ref>{{cite web| url=http://gcr.weforum.org/gcr/|title = Rankings: Global Competitiveness Report 2008-2009| publisher= World Economic Forum|accessdate=2008-10-12}}</ref> [[2007]] metų gruodžio mėnesį, po daugiau nei šešerius metus trukusios JAV ekonomikos bumo, šalis patyrė ekonominį nuosmukį.<ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/2008/12/02/business/02markets.html|author=Grynbaum, Michael A.|title=Dow Plunges 680 Points as Recession Is Declared|work=New York Times|date=2008-12-01|accessdate=2008-12-01}}</ref>
Apskaičiuota, jog 5 proc. pasaulio mineralų išteklių stūkso Ukrainoje. Ši šalis turi didžiausius [[manganas|mangano]] ir [[Titanas|titano]] klodus, o pagal [[Geležis|geležies rūdos]] išteklius užima trečią vietą pasaulyje. Donbase iškasama 90 proc. Ukrainos akmens anglių.


=== Pramoninė sritis ===
Yra apskaičiuota, kad [[2009]] metais Jungtinių Valstijų privatus sektorius sudarys 55,3 % visos ekonomikos, federalinės valdžios veikla – 24,1 %, o valstijų ir vietinės valdžios veikla likusius 20,6 procentus.<ref>{{cite web|url=http://www.usgovernmentspending.com/index.php|title=Government Spending Overview|publisher=usgovernmentspending.com|accessdate=2009-05-09}}</ref> Jungtinių Valstijų poindustrinis ekonomikos paslaugų sektorius prie šalies [[BVP]] augimo prisideda 67,8 procento.<ref name="Econ">{{cite web|url=http://usinfo.state.gov/products/pubs/economy-in-brief/page3.html|accessdate=2008-03-12|title=USA Economy in Brief|publisher=U.S. Dept. of State, International Information Programs}}</ref> Pagal bedrąsias verslo įplaukas dominuojančia Jungtinių Valstijų verslo sritimi yra laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pagal grynąsias pajamas – finansai ir draudimas.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/business.pdf|title= Table 726. Number of Returns, Receipts, and Net Income by Type of Business and Industry: 2003 |publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Jungtinės Valstijos išlieka industriškai galinga valstybe, kurioje dominuoja chemijos pramonė.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/manufact.pdf|title= Table 971. Gross Domestic Product in Manufacturing in Current and Real (2000) Dollars by Industry: 2000 to 2005 (2004)|publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Jungtinės Valstijos yra trečia pagal dydį [[nafta|naftos]] išgavėja pasaulyje ir didžiausia pasaulyje šio gamtinio produkto importuotoja.<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2173rank.html|title= Rank Order—Oil (Production)|publisher=CIA|work=The World Factbook|date=2007-09-06|accessdate=2007-09-14}} {{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2174rank.html|title= Rank Order—Oil (Consumption)|publisher=CIA|work=The World Factbook|date=2007-09-06|accessdate=2007-09-14}} {{cite web|url=http://www.eia.doe.gov/pub/oil_gas/petroleum/data_publications/company_level_imports/current/import.html|title= Crude Oil and Total Petroleum Imports Top 15 Countries|publisher=U.S. Energy Information Administration|date=2008-08-26|accessdate=2008-09-10}}</ref> Šalis yra didžiausia pasaulyje [[Elektra|elektros]] ir [[Branduolinė energija|branduolinės energijos]], skystųjų [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]], [[siera|sieros]], fosfatų ir druskos gamintoja. Šalies žemės ūkis sudaro šiek tiek mažiau nei 1 procentą šalies [[BVP|bendrojo vidaus produkto]]<ref name="Econ"/>, tačiau nepaisant to JAV išlieka dominuojančia pasaulyje kukurūzų<ref>{{cite web|url=http://www.grains.org/page.ww?section=Barley,+Corn+%26+Sorghum&name=Corn|archiveurl=http://web.archive.org/web/20080112182404/http://www.grains.org/page.ww?section=Barley,+Corn+%26+Sorghum&name=Corn|archivedate=2008-01-12|title= Corn|publisher=U.S. Grains Council|accessdate=2008-03-13}}</ref> ir sojų pupelių<ref>{{cite web|url=http://www.worldwatch.org/node/5442|title= Soybean Demand Continues to Drive Production|publisher=Worldwatch Institute|date=2007-11-06|accessdate=2008-03-13}}</ref> gamintoja. [[Niujorko fondų birža]] pagal [[JAV doleris|JAV dolerių]] sumą yra didžiausia pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://ir.nyse.com/phoenix.zhtml?c=129145&p=irol-newsArticle&ID=1036503&highlight= |title= New Release/Ultra Petroleum Corp., |publisher=NYSE Euronext|date=2007-07-03|accessdate=2007-08-03}}</ref> [[The Coca-Cola Company|Coca-Cola]] ir [[McDonald's]] yra du labiausiai pripažinti [[Prekės ženklas|prekiniai ženklai]] pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://www.cheskin.com/view_news.php?id=2 |title=Sony, LG, Wal-Mart among Most Extendible Brands |publisher=Cheskin |date=2005-06-06|accessdate=2007-06-19}}</ref>
Rytų Ukrainoje gausu geležies rūdos, akmens anglies, dujų, naftos, todėl Ukraina tapo vienu didžiausių plieno gamintojų pasaulyje. Plieno aukštakrosnės ir geležies liejyklos - neatskiriama šalies kraštovaizdžio dalis. Ukrainoje gaminama kalnakasybos ir transporto mašinos, sunkvežimiai, automobiliai, lokomotyvai, laivai bei turbinos.


== Demografija ==
[[Vaizdas:NYC NYSE.jpg|thumb|[[Niujorko fondų birža]], Wall Street‘e]]
{{main|Ukrainos gyventojai}}
{{bar box
|width = 200px
|float = right
|title = <small>Etninės grupės</small>
|titlebar = #ddd
|bars =
{{bar percent|ukrainiečių|teal|77.8}}
{{bar percent|rusų|teal|17.3}}
{{bar percent|moldavų ir rumunų|teal|1|0.8 %}}
{{bar percent|baltarusių|teal|1|0.6 %}}
{{bar percent|Krymo totorių|teal|1|0.5 %}}
{{bar percent|bulgarų|teal|1|0.4 %}}
{{bar percent|vengrų|teal|1|0.3 %}}
{{bar percent|lenkų|teal|1|0.3 %}}
{{bar percent|žydų|teal|0.2}}
{{bar percent|armėnų|teal|0.2}}
|caption = <small>Šaltinis: [http://www.ukrcensus.gov.ua/eng/results/general/nationality/ Etniniai ukrainiečiai pagal regionus. 2001]</small>
}}
[[Vaizdas:Ukraine census 2001 Ukrainians.svg|thumb|left|Etniniai ukrainiečiai pagal regionus. 2001]]


Pagal [[2008]]-ųjų [[kovo 1]]-osios duomenis valstybėje gyveno 46 314 736 žmonės. Iš jų:
[[2005]] metais 155 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose turėjo apmokamą darbą. 80 % dirbančiųjų dirbo pilnaetatinį darbą.<ref>{{cite web|url=http://pubdb3.census.gov/macro/032006/perinc/new05_001.htm|title= Labor Force and Earnings, 2005|publisher=U.S. Census Bureau|accessdate=2007-05-29}}</ref> Dauguma – 79 % žmonių, dirbo paslaugų sektoriuje.<ref name="WF" /> Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos sektoriai, kuriuose dirba apie 15,5 milijonų žmonių, yra pagrindinės šalies darbo sferos.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/business.pdf|title= Table 739. Establishments, Employees, and Payroll by Employment-Size Class and Industry: 2000 to 2003 |publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Apie 12 procentų šalies darbuotojų priklauso [[Profsąjunga|profesinėms sąjungos]] ([[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] – 30 %).<ref>{{cite web|author=Fuller, Thomas|url=http://www.iht.com/articles/2005/06/14/news/europe.php|title= In the East, Many EU Work Rules Don't Apply|date=2005-06-15|work=International Herald Tribune|accessdate=2007-06-28}}</ref> [[Pasaulio bankas]] vertina Jungtines Valstijas kaip šalį, kurioje lengviausia rasti darbą ir atlesit iš jo.<ref name="EDBI">{{cite web|url=http://www.doingbusiness.org/ExploreEconomies/?economyid=197|accessdate=2007-06-28|title=Doing Business in the United States (2006)|publisher=World Bank}}</ref> [[1973]]-[[2003]] metais vidutinis amerikiečio metinis darbo vidurkis buvo 199 valandos.<ref>{{cite web|url=http://www.usnews.com/usnews/opinion/articles/031110/10dobbs.htm|author=Dobbs, Lou|title=The Perils of Productivity|work=U.S. News & World Report|date=2003-11-02|accessdate=2007-06-30}}</ref> Iš dalies dėl šios priežasties, Jungtinių Valstijų darbo produktyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau dabar JAV nebepirmauja darbo produktyvumo per valandą atžvilgiu (JAV pirmavo [[XX amžius|XX amžiaus]] 6-10 dešimtmečiuose). Šiuo atžvilgiu Jungtines Valstijas dabar lenkia darbuotojai iš [[Norvegija|Norvegijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Belgija|Belgijos]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]].<ref>{{cite web|url=http://kilm.ilo.org/2005/press/download/ExSumEN.pdf|title=Highlights of Current Labour Market trends|publisher=International Labour Organization|work=Key Indicators of the Labour Market Programme|date=2005-12-09|accessdate=2007-12-20}}</ref> Palyginus su [[Europa]], Jungtinių Valstijų nuosavybės ir korporaciniai [[Pajamų mokestis|pajamų mokesčio]] rodikliai yra didesni, o darbo, ir ypač vartojimo mokesčių, rodikliai žemesni.<ref>{{cite news|author=Gumbel, Peter|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,662737-2,00.html|title= Escape from Tax Hell|date=2004-07-11|work=Time|accessdate=2007-06-28}}</ref>
* 31 643 316 arba 68,32 % miesto gyventojų;
* 14 671 420 arba 32,78 % kaimo gyventojų.


Tautinė sudėtis pagal 2001 m. visuotinį gyventojų surašymą: [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] - 77,8 %, [[rusai|rusų]] - 17,3 %, [[baltarusiai|baltarusių]] - 0,6 %, [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] - 0,5 %, [[moldavai|moldavų]] - 0,5 %, [[bulgarai|bulgarų]] - 0,4 %, [[vengrai|vengrų]] - 0,3 %, [[rumunai|rumunų]] - 0,3 %, [[lenkai|lenkų]] - 0,3 %, [[žydai|žydų]] - 0,2 %, [[graikai]] (0,2 %), [[armėnai|armėnų]] - 0,2 %, [[totoriai|totorių]] - 0,2 %.
=== Pajamos ir žmogaus socialinė raida ===


Dauguma tikinčiųjų ukrainiečių - [[stačiatikybė|stačiatikiai]], priklausantys trims [[cerkvė]]ms:
Pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenis, [[2007]] metais vieno JAV namų ūkio pajamų mediana (neatskaičius mokesčių) siekė 50 233 JAV dolerius. Mediana svyravo 68 080 JAV dolerių [[Merilendas|Merilendo valstijoje]] iki 36 338 JAV dolerių [[Misisipė]]je.<ref name="CBPR08"/> Remiantis [[perkamosios galios paritetas|perkamosios galios pariteto]] valiutų kursų rodikliais, Jungtinių Valstijų bendroji mediana iš visų išsivysčiusių šalių yra aukščiausia. Po to, kai XX amžiaus viduryje JAV ekonomika smarkiai smuko, skurdo rodikliai pradėjo stabilizuotis tik nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Nuo to laiko kasmet žemiau skurdo ribos atsiduria 11-15 % amerikiečių. Apskaičiuota, kad 58,5 % 25-75 metų amžiaus amerikiečių nors metus gyvena skurde.<ref name="USCB IP&HIC 2007">{{cite web|author=DeNavas-Walt, Carmen, Bernadette D. Proctor, and Jessica Smith|url=http://www.census.gov/prod/2008pubs/p60-235.pdf|format=PDF|title=Income, Poverty, and Health Insurance Coverage in the United States: 2007|publisher=U.S. Census Bureau|month=August | year=2008|accessdate = 2008-11-13}}</ref><ref>{{Cite book |last=Hacker |first=Jacob S. |year=2006 |title=The Great Risk Shift: The New Economic Insecurity and the Decline of the American Dream |location=New York |publisher=Oxford University Press}}</ref> [[2007]] metais 37,3 milijono amerikiečių gyveno skurde.<ref name="CBPR08"/> Gerovės padėtis Jungtinėse Valstijoje iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių yra pati prasčiausia, mat Jungtinių Valstijų valdžia vargšais rūpinasi mažiau nei kitos [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalys]].<ref name="Sme">Smeeding, T. M. (2005). "Public Policy: Economic Inequality and Poverty: The United States in Comparative Perspective." ''Social Science Quarterly'' 86, 955–983.</ref><ref>Kenworthy, L. (1999). "Do Social-Welfare Policies Reduce Poverty? A Cross-National Assessment" ''Social Forces'' 77(3), 1119–1139. Bradley, D., E. Huber, S. Moller, F. Nielsen, and J. D. Stephens (2003). "Determinants of Relative Poverty in Advanced Capitalist Democracies" ''American Sociological Review'' 68(1), 22–51.</ref> Jungtinėse Valstijose daug daroma, norint sumažinti skurstančių senų žmonių skaičių,<ref>Orr, D. (November–December, 2004). "Social Security Isn't Broken: So Why the Rush to 'Fix' It?" In C. Sturr and R. Vasudevan, eds. (2007). ''Current Economic Issues''. Boston: Economic Affairs Bureau.</ref> tačiau jaunimas gauna palyginti mažai pagalbos.<ref>{{cite web|url=http://www.prospect.org/cs/articles?article=a_new_deal_of_their_own|author=Starr, Paul|date=2008-02-25|title=A New Deal of Their Own|work=American Prospect|accessdate=2008-07-24}}</ref> 2007-ųjų metų [[UNICEF]] vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje industrializuotų valstybių sąraše Jungtinės Valstijos užėmė 20-ąją vietą (iš 21 šalies).<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/nol/shared/bsp/hi/pdfs/13_02_07_nn_unicef.pdf|title=Child Poverty in Perspective: An Overview of Child Well-Being in Rich Countries|author=UNICEF|work=BBC|year=2007|accessdate=2007-09-10}}</ref>
* Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
* Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
* Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė


Dalis ukrainiečių (dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) - katalikai (iš viso Ukrainoje katalikų - 5,5 mln. žmonių). Svarbiausios religinės šventės - Šv. Kalėdos ir Velykos.
Nepaisant aukšto produktyvumo lygio, mažo [[Nedarbas|nedarbingumo]], ir žemos [[infliacija|infliacijos]], pajamų augimas nuo [[1980]]-ųjų metų buvo žymiai lėtesnis nei praeituose dešimtmečiuose. Toks sulėtėjimas dažnai yra lydimo padidėjusio ekonominio nesaugumo. [[1947]]-[[1979]] metais grynųjų pajamų mediana išaugo beveik 80 % visoms visuomenės grupėms. Vargingiau gyvenančių amerikiečių pajamos augo greičiau nei turtingųjų. .<ref name="Bar">Bartels, L. M. (2008). ''Unequal Democracy: The Political Economy of the New Gilded Age''. Princeton, NJ: Princeton University Press.</ref><ref>{{cite web|url=http://www.demos.org/inequality/numbers.cfm#1|author=Hartman, C.|year=2008|title=By the Numbers: Income|accessdate=2008-07-24}}</ref> Namų ūkio pajamų mediana visoms visuomenės klasėms augo nuo [[1980]] metų.<ref>{{cite web|author=Henderson, David R.|url=http://www.hoover.org/publications/digest/3522596.html|title=The Rich—and Poor—Are Getting Richer|work=Hoover Digest|year=1998|accessdate = 2007-06-19}}</ref> Didele dalimi tai vyko dėl namų ūkių, kuriose uždirba du žmonės, dėl lyčių atotrūkio išnykimo ir ilgesnių darbo valandų, tačiau ekonomikos augimas buvo lėtesnis.<ref name="Sme"/><ref name="Bar"/><ref>{{cite web|url= http://www.frbsf.org/news/speeches/2006/1106.html |author=Yellen, J.|year=2006|title=Speech to the Center for the Study of Democracy 2006–2007 Economics of Governance Lecture University of California, Irvine|publisher=Federal Reserve Board|location=San Francisco|accessdate=2008-07-24}} {{cite web|author=Shapiro, Isaac|url=http://www.cbpp.org/10-17-05inc.htm|title=New IRS Data Show Income Inequality Is Again on the Rise|date=2005-10-17|publisher=Center on Budget and Policy Priorities|accessdate=2007-05-16}} Gilbert, D. (1998). ''The American Class Structure''. Belmont, CA: Wadsworth. ISBN 0-534-50520-1.</ref> Turtas, toks kaip pajamos, yra labai sutelktas – 10 % šalies gyventojų sudarantiems turtingiems žmonėms priklauso 69,8 % šalies namų ūkių pajamų. Tarp išsivysčiusių šalių tai antra pagal dydį dalis.<ref>{{cite web|author=Domhoff, G. William|url=http://sociology.ucsc.edu/whorulesamerica/power/wealth.html|title=Table 4: Percentage of Wealth Held by the Top 10% of the Adult Population in Various Western Countries|publisher =University of California at Santa Cruz, Sociology Dept.| work = Power in America|month=December | year=2006|accessdate=2006-08-21}}</ref>.<ref>{{cite web|author=Kennickell, Arthur B.|url=http://www.federalreserve.gov/pubs/oss/oss2/papers/concentration.2004.5.pdf|title=Table11a: Amounts (Billions of 2004 Dollars) and Shares of Net Worth and Components Distributed by Net Worth Groups, 2004|publisher =Federal Reserve Board| work = Currents and Undercurrents: Changes in the Distribution of Wealth, 1989–2004|date=2006-08-02|accessdate=2007-06-24}}</ref>


[[Vaizdas:Population of Ukraine.svg|thumb|150px|left|Gyventojų skaičiaus kitimas Ukrainoje.]]
=== Mokslas ir technologijos ===
Pirmaisiais Ukrainos nepriklausomynės metais vyko didžiulė migracija. 1991-1992 m. daugiau kaip milijonas žmonių imigravo į Ukrainą (pagrinde iš kitų buvusių sovietinių respublikų). 1991-2004 m. periode iš viso 2,2 milijonai (iš kurių 2 milijonai emigravo iš buvusių sovietinių respublikų) imigravo į Ukrainą ir 2,5 milijonų iš jos meigravo (tarp emigravusių 1,9 mln. išvyko į kitas SSRS priklausiusias respublikas).<ref name=MigrationMalynovska>[http://www.migrationinformation.org/Profiles/display.cfm?ID=365 Malynovska, Olena, Caught Between East and West, Ukraine Struggles with Its Migration Policy], National Institute for International Security Problems, Kiev, January 2006. Retrieved on 2008-07-03.</ref> Šiuo metu imigrantai sudaro 14,7 procentų viso Ukrainos gyventojų skaičiaus, kitaip sakant, šalyje gyvena 6,9 mln. imigrantų; tai [[:en:List of countries by immigrant population|4-a]] pagal imigrantų skaičių valstybė.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/esa/population/publications/2006Migration_Chart/2006IttMig_wallchart.xls|title=International migration 2006|accessdate=2008-07-05|work=United Nations Department of Economic and Social Affairs}}</ref> 2008 m. 45 873 žmonės tapo Ukrainos piliečiais, 5 456 žmonės [[Ukrainos pilietybė|pilietybės]] neteko.<ref>[http://www.unian.net/eng/news/news-298866.html Almost 46 thousand people became citizens of Ukraine], [[UNIAN]] (2009 m. vasario 4 d.)</ref><br clear="all" />


{{Ukrainos miestai}}
[[Vaizdas:Buzz salutes the U.S. Flag.jpg|right|thumb|[[Astronautas]] [[Buzz Aldrin|Bazas Oldrinas]] pirmojo žmogaus nusileidimo [[Mėnulis|mėnulyje]] metu, [[1969]] metais]]


=== Kalba ===
Nuo [[XIX amžius|XIX amžiaus]] antrosios pusės Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityse. [[1876]] metais [[Alexander Graham Bell|Aleksandrui Grahamui Belui]] buvo suteiktas pirmasis Jungtinėse Valstijose [[patentas]] [[telefonas|telefonui]]. [[Tomas Edisonas|Tomo Edisono]] laboratorijoje buvo sukurtas [[gramofonas]], pirmoji ilgalaikė [[elektros lemputė]] ir pirmoji perspektyvi filmavimo kamera. Nikola Tesla buvo pirmasis atradęs [[Kintamoji elektros srovė|kintamąją elektros srovę]]. Tesla išrado [[Radijas|radiją]] ir kintamosios elektros srovės energijos varomą variklį. [[XX amžius|XX-ojo amžiaus]] pradžioje [[Ransom E. Olds|Ransomo Oldso]] ir [[Henry Ford|Henrio Fordo]] automobilių kompanijos išpopuliarino konvejerių liniją. [[1903]] metais [[broliai Raitai]] įvykdė pirmąją ilgalaikį sunkesnio už orą pilotuojamo motorinio lėktuvo skrydį.<ref>{{cite web|author=Benedetti, François| url =http://www.fai.org/news_archives/fai/000295.asp| title =100 Years Ago, the Dream of Icarus Became Reality| publisher =Fédération Aéronautique Internationale (FAI)|date=2003-12-17|accessdate=2007-08-15}}</ref> XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į Vokietijos valdžią iškilus [[Nacizmas|naciams]], daugelis [[Europa|Europos]] mokslininkų, tarp jų ir [[Albertas Einšteinas]] ir [[Enrikas Fermis]], emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo metu]] pagal [[Manheteno projektas|Manheteno projektą]] buvo sukurti [[Branduolinis ginklas|branduoliniai ginklai]], pradėję branduolinę erą. Kosminės lenktynės su [[Sovietų Sąjunga]] paspartino progresą raketinės technikos, [[Medžiagotyra|medžiagotyros]] ir kompiuterių srityse. Jungtinės Valstijos daugiausiai prisidėjo prie [[Arpanet]]‘o ir jo įpėdinio – [[Internetas|interneto]], tobulinimo. Šiandien privatus sektorius finansuoja didžiąją dalį mokslinių tyrimų ir plėtros programų.<ref>{{cite web | url = http://www.census.gov/compendia/statab/tables/08s0775.xls | title = Research and Development (R&D) Expenditures by Source and Objective: 1970 to 2004 | publisher = U.S. Census Bureau | accessdate = 2007-06-19 }}{{Dead link|date=May 2009}}</ref> Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų pranešimų ir žurnalų skaičių.<ref>{{cite web | url = http://www.guardian.co.uk/education/2006/mar/21/highereducation.uk4 |author=MacLeod, Donald| title = Britain Second in World Research Rankings | date=2006-03-21 | work = Guardian | accessdate = 2006-05-14 }}</ref> Amerikiečiai turi daugiausiai pasaulyje plataus vartojimo technologinių prekių.<ref>{{cite web | url = http://www.nationmaster.com/graph/med_tel_percap-media-televisions-per-capita | title = Media Statistics > Televisions (per capita) by Country | publisher = NationMaster |month=December | year=2003}} {{cite web | url = http://www.nationmaster.com/graph/med_per_com_percap-media-personal-computers-per-capita | title = Media Statistics > Personal Computers (per capita) by Country | publisher = NationMaster |month=December | year=2003}} {{cite web | url = http://www.nationmaster.com/graph/med_rad_percap-media-radios-per-capita | title = Media Statistics > Radios (per capita) by Country | publisher = NationMaster | month = December | year = 2003 | accessdate = 2007-06-03 }}</ref> Beveik pusė JAV namų ūkių turi priėjimą prie greitaeigio [[Internetas|interneto]].<ref>{{cite web | url = http://adage.com/digital/article?article_id=116136 | title = Download 2007 Digital Fact Pack | date=2007-04-23| work = Advertising Age | accessdate = 2007-06-10 }}</ref> Jungtinės Valstijos yra pagrindinė [[Genetiškai modifikuotas maistas|genetiškai modifikuoto maisto]] gamintoja. Daugiau nei pusė pasaulio laukų, kuriose auginamas biotechnologinis derlius, yra Jungtinėse Valstijose.<ref>{{cite web | url = http://www.isaaa.org/Resources/Publications/briefs/35/executivesummary/default.html | title = ISAAA Brief 35-2006: Executive Summary—Global Status of Commercialized Biotech/GM Crops: 2006 | publisher = International Service for the Acquisition of Agri-Biotech Applications | accessdate = 2007-06-19 }}</ref>
[[Vaizdas:Ukr lang ukr 2001 int.png|thumb|250px|Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose]]
{{main|Ukrainiečių kalba}}
Vienintelė [[valstybinė kalba]] Ukrainoje yra [[ukrainiečių kalba]]. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Antra pagal paplitimą šalyje kalba - [[rusų kalba|rusų]], ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis [[Krymas|Krymo autonominės respublikos]] (77 %), [[Luhansko sritis|Luhansko]] (69 %) ir [[Donecko sritis|Donecko]] (75 %) regionų gyventojų. Statistiniais duomenimis [[TSRS]] metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.


Pagal Ukrainos švietimo ir mokslo ministeriją, [[2006]]-aisias šalyje dirbo mokyklų su nevalstybine pagrindine mokymo kalba:
=== Transportas ===
* [[rusų kalba]] - 1880;
* [[rumunų kalba]] - 94;
* [[vengrų kalba]] - 69;
* [[Krymo totorių kalba]] - 12;
* [[moldavų kalba]] - 9;
* [[lenkų kalba]] - 4


Taip pat 2242 mokyklos su dviem ir daugiau dėstymo kalbomis.
[[Vaizdas:Map of current Interstates.svg|thumb|Valstijas jungianti magistralių sistema, kurios ilgis – 75 440 km (46 876 mylios)<ref>{{cite web |title=Interstate FAQ (Question #3) |publisher=Federal Highway Administration |year=2006 |url=http://www.fhwa.dot.gov/interstate/faq.htm#question3 |accessdate=2009-03-04}}</ref>]]


== Kultūra ==
[[2003]] metais Jungtinėse Valstijose buvo 759 automobiliai tūkstančiui amerikiečių, tuo tarpu [[ES|Europos Sąjungoje]] [[2004]] metais tūkstančiui gyventojų teko 472 automobiliai.<ref>{{cite web | url =http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=STAT/06/125| title =Car Free Day 2006: Nearly One Car per Two Inhabitants in the EU25 in 2004| date=2006-09-19|publisher =Europa, Eurostat Press Office| accessdate = 2007-08-15 }}</ref> 40 procentų asmeninių transporto priemonių sudaro furgonai, universalios mašinos, ir lengvieji sunkvežimiai.<ref>{{cite web|url =http://www.bts.gov/publications/highlights_of_the_2001_national_household_travel_survey/html/section_01.html| title =Household, Individual, and Vehicle Characteristics|publisher =U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics|work =2001 National Household Travel Survey|accessdate = 2007-08-15}}</ref> Apskaičiuota, kad vienas suaugęs amerikietis perdieną vidutiniškai kelyje praleidžia 55 minutes ir nuvažiuoja 47 kilometrus (29 mylias). <ref>{{cite web|url =http://www.bts.gov/publications/highlights_of_the_2001_national_household_travel_survey/html/section_02.html| title =Daily Passenger Travel|publisher =U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics|work =2001 National Household Travel Survey|accessdate = 2007-08-15}}</ref> JAV tarpmiestinė geležinkelių sistema yra palyginti nepopuliari.<ref>{{cite web | url = http://www.gao.gov/products/GAO-07-15 | title = Intercity Passenger Rail: National Policy and Strategies Needed to Maximize Public Benefits from Federal Expenditures| date=2006-11-13| publisher = U.S. Government Accountability Office| accessdate = 2007-06-20 }}</ref> Tik 9 procentai amerikiečių darbo kelionėms naudoja viešąjį transportą ([[Europa|Europoje]] – 38,8 %).<ref>{{cite web | url = http://www.policy.rutgers.edu/vtc/documents/TOD.Euro-Style_Planning-Renne-Wells.pdf |format=PDF|author=Renne, John L., and Jan S. Wells| title = Emerging European-Style Planning in the United States: Transit-Oriented Development (p. 2) | year=2003 | publisher = Rutgers, The State University of New Jersey | accessdate = 2007-06-11}}</ref> Dviračių naudojimas šalyje yra minimalūs, žymiai atsiliekantis nuo Europos lygio.<ref>{{cite web | url =http://www.transalt.org/files/resources/other/010901TQpdf021.pdf|author=Pucher, John, and Lewis Dijkstra| title = Making Walking and Cycling Safer: Lessons from Europe | month=February | year=2000| publisher = Transportation Alternatives |work=Transportation Quarterly | accessdate = 2007-08-15}}</ref> Civilinių oro linijų pramonė yra visiškai privatizuota, nors dauguma didžiųjų oro uostų yra viešo naudojimo. Keturios pagal keleivių skaičių didžiausios oro linijos, populiariausia kurių – [[Pietvakarių oro linijos]], yra Jungtinėse Valstijose.<ref>{{cite web|url=http://www.iata.org/ps/publications/wats-passenger-carried.htm| title =Scheduled Passengers Carried (2008 data)|publisher=International Air Transport Association (IATA)|accessdate=2009-06-27}}</ref> Šešiolika iš trisdešimties užimčiausių keleivinių oro uostų yra Jungtinėse Valstijose.<ref>{{cite web|url=http://www.airports.org/cda/aci_common/display/main/aci_content07_c.jsp?zn=aci&cp=1-5-54-55_666_2__|title=Passenger Traffic 2006 Final|publisher=Airports Council International|date=2007-07-18|accessdate=2007-08-15}}</ref>
[[Vaizdas:Virsky First Dance.JPG|thumb|250px|Ansamblis šoka tradicinius ukrainiečių šokius]]
[[Vaizdas:St. Michael's Catheral view.JPG|thumb|250px|Kijevo soboras]]
{{main|Ukrainos kultūra}}


Šiuolaikinės ukriainiečių kultūros šaknys siekia [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.
=== Energija ===


Šiandien šalyje leidžiami ([[2006]]-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.
Jungtinių Valstijų energijos rinka sunaudoja 29 000 teravatvalandžių energijos per metus. Energijos suvartojimas iš kiekvieno žmogaus sudaro 7,8 tonas naftos per metus ([[Vokietija|Vokietijoje]] 4,2 tonos, [[Kanada|Kanadoje]] 8,3 tonos). [[2005]] metais 40 % šalies energijos buvo išgauta iš [[Nafta|naftos]], 23 % iš [[Akmens anglis|anglies]], 22 iš anglies, 22 % iš [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]]. Likusi dalis energijos dalis buvo gaunama iš [[Branduolinė energija|branduolinės energijos]] ir [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančių energijos šaltinių]].<ref>{{cite web |url=http://www.eia.doe.gov/emeu/aer/pdf/pages/sec1_3.pdf|title= Diagram 1: Energy Flow, 2007|work=EIA Annual Energy Review 2007 |publisher=U.S. Dept. of Energy, Energy Information Administration|accessdate=2008-06-25}}</ref> Jungtinėse Valstijose sunaudojama daugiausiai naftos.<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2174rank.html|title= Rank Order—Oil (Consumption)|publisher=CIA|work=The World Factbook|date=2007-09-06|accessdate=2007-09-14}}</ref> Šalyje ištisus dešimtmečius branduolinė energija, palygus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nevaidino didelio vaidmens. [[2007]] metais buvo įregistruoti keletas prašymų naujoms [[Branduolinė jėgainė|branduolinės energijos jėgainėms]] statyti.<ref>{{cite news |url=http://www.economist.com/science/displaystory.cfm?story_id=9762843|title= Atomic Renaissance|work=Economist|accessdate=2007-09-06}}</ref>


Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės [[kinas|kinostrudijos]] plėtra.
== Gyventojai ==


Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.
[[Vaizdas:Census-2000-Data-Top-US-Ancestries-by-County-1396x955.png|thumb|right|Didžiausios gyventojų grupės pagal kilmę ([[2000]] metai)]]


Po [[Ruslana|Ruslanos]] pergalės [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004-ųjų metų Eurovizijoje]] Kijevas tapo [[Eurovizijos dainų konkursas 2005|Eurovizijos dainų konkurso 2005]] sostine.
Dėl didelio masto imigracijos JAV esama daug įvairių etninių grupių ir kultūrų atstovų.<ref name="DD">Adams, J.Q., and Pearlie Strother-Adams (2001). ''Dealing with Diversity''. Chicago: Kendall/Hunt. ISBN 0-7872-8145-X.</ref>


=== Sportas ===
[[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras]] yra apskaičiavęs, kad šalyje gyvena 306 759 000 žmonių<ref name="POP">{{cite web|url=http://www.census.gov/population/www/popclockus.html|publisher=U.S. Census Bureau|title=U.S. POPClock Projection}}</ref>, įskaitant ir 11,2 milijono nelegalių imigrantų.<ref>{{cite web | url = http://www.cis.org/articles/2008/back808.pdf| author =Camarota, Steven A., and Karen Jensenius | title = Homeward Bound: Recent Immigration Enforcement and the Decline in the Illegal Alien Population | month =July | year =2008| publisher = Center for Immigration Studies | accessdate = 2008-08-06}}</ref> Jungtinės Valstijos yra trečia didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tik [[Kinija]]i ir [[Indija]]i. Šalies gyventojų augimo rodiklis siekia 0,89 procento<ref name="WF"/>, tuo tarpu [[Europa|Europoje]] šis rodiklis tesiekia 0,16 procento<ref>{{cite web | url = https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ee.html | title = European Union| publisher = CIA|work=The World Factbook | date = 2007-05-31| accessdate = 2007-06-15}}</ref>. Jungtinėse Valstijose tūkstančiui žmonių tenka 14,16 naujagimio. Toks gimstamumas yra 30 procentų mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau aukštesnis už visų Europos valstybių (išskyrus [[Airija|Airiją]] ir [[Albanija|Albaniją]]) gimstamumo vidurkį.<ref>{{cite web | url = https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html | title = Rank Order—Birth Rate| publisher = CIA|work=The World Factbook | date =2007-05-31| accessdate = 2007-06-13}}</ref> [[2008]]-taisiais biudžetiniais metais 1,1 milijono imigrantų gavo leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.<ref>[http://www.dhs.gov/xlibrary/assets/statistics/publications/lpr_fr_2008.pdf “U.S. Legal Permanent Residents: 2008”]. Office of Immigration Statistics ''Annual Flow Report.''</ref> Jau daugiau nei du dešimtmečius daugiausiai imigrantų į JAV atvyksta iš [[Meksika|Meksikos]]. Nuo [[1998]] metų Jungtinėse Valstijose daugiausiai apsigyvena imigrantai iš [[Meksika|Meksikos]], [[Kinija|Kinijos]], [[Indija|Indijos]] ir [[Filipinai|Filipinų]].<ref>{{cite web|url = http://www.dhs.gov/ximgtn/statistics/publications/LPR07.shtm|title=Persons Obtaining Legal Permanent Resident Status by Region and Country of Birth: Fiscal Years 1998 to 2007 (Table 3)|publisher=U.S. Dept. of Homeland Security|accessdate=2008-09-06}}</ref> JAV yra vienintelė industrinė pasaulio valstybė, kurioje užfiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas.<ref name="PRC">{{cite web|url=http://www.prcdc.org/summaries/uspopperspec/uspopperspec.html|title=Executive Summary: A Population Perspective of the United States|publisher=Population Resource Center|month=May|year=2000|accessdate=2007-12-20|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070604165856/http://www.prcdc.org/summaries/uspopperspec/uspopperspec.html|archivedate=2007-06-04}}</ref>
Futbolas yra populiariausia šalyje sporto šaka. Ukrainos futbolo mokykla išaugino tokius futbolininkus kaip [[Andrijus Ševčenka]], [[Anatolijus Tymoščiukas]], Oleksandras Lobonosovas ir kt. Ukraina, kartu su [[Lenkija]] išsikovojo teisę rengti [[Euro 2012|XIV Europos futbolo čempionatą]] [[2012]]-aisias metais.


Ukrainos [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]] debiutavo 1994-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse. Iš viso pelnyta Olimpinių medalių - 96 vasaros žaidynėse ir 4 žiemos. Ukraina yra pareiškusi norą rengti 2018-ųjų žiemos olimpinės varžybas Bukovelyje, [[Ivano Frankivsko sritis|Ivano Frankivsko srityje]]. Galutinis sprendimas dėl šių varžybų pravedimo vietos [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] nuspręs 2011 m, 123 TOK sesijoje, [[Durbanas|Durbane]], [[PAR|Pietų Afrikos Respublikoje]].
Junginėse Amerikos Valstijose gyvena labai įvairios kilmės gyventojų – 31 tautinė grupė turi daugiau nei milijoną tam tikros tautos gyventojų.<ref name="An2000">{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2004pubs/c2kbr-35.pdf|title=Ancestry 2000|publisher=U.S. Census Bureau|month=June|year=2004|accessdate=2007-06-13}}</ref> Baltieji amerikiečiai yra didžiausia JAV rasinė grupė, kurią sudaro trys iš keturių didžiausių tautinių grupių – vokiečių kilmės amerikiečiai, airių kilmės amerikiečiai ir anglų kilmės amerikiečiai.<ref name="An2000"/> Afroamerikiečiai (Afrikos kilmės amerikiečiai) yra didžiausia šalyje rasinė mažuma ir trečia pagal dydį grupė kilmės atžvilgiu.<ref name="An2000"/><ref name="Cen2008">{{cite web|url=http://www.census.gov/popest/national/asrh/NC-EST2008-srh.html|title=Annual Estimates of the Population by Sex, Race, and Hispanic Origin for the United States: April 1, 2000 to July 1, 2008 (NC-EST2008-03)| publisher = U.S. Census Bureau, Population Division | date = 2009-05-01| accessdate = 2009-07-23}}</ref> Azijos kilmės amerikiečiai sudaro antrą pagal dydį rasinę mažumą. Kinai ir filipiniečiai sudaro Azijos kilmės amerikiečių grupės daugumą.<ref name="An2000"/> [[2008]] metais JAV gyventojus sudarė apie 4,9 milijono indėnų ir Aliaskos tautų kilmės amerikiečiai, kurių 3,1 milijono žmonių buvo nemaišytos kilmės. Tais pat metais JAV gyventojus sudarė 1,1 milijono vietinių Havajų ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų, kurių 0,6 milijono buvo nemaišytos kilmės.<ref name="Cen2008"/>


== Kita informacija ==
<div style="font-size: 90%">
* [[Ukrainos transportas]]
{| class="wikitable" border="1" table style="border:1px black; float:right; margin-left:1em;"
** [[Ukrainos keliai]]
|-
* [[Ukrainos tarptautiniai santykiai]]
! style="background:#f99;" colspan="2"|Rasinės/etninės grupės (2008 m.)<ref name="Cen2008"/>
* [[Ukrainos šventės]]
|-
|Baltieji||79,8 %
|-
|Afroamerikiečiai||12,8 %
|-
|Azijiečiai||4,5 %
|-
|Vietinių indėnų ir Aliaskos genčių palikuonys||1,0 %
|-
|Vietiniai havajiečiai ir Ramiojo vandenyno salų gyventojai||0,2 %
|-
|Daugiarasiai|| 1,7 %
|-
|Ispaniškai kalbančios tautos||15,4 %
|}
</div>


== Išnašos ==
Šalies ispanakalbių (arba [[latino]]) gyventojų skaičiaus didėjimas yra pagrindinė demografinė tendencija. 46,9 milijono amerikiečių yra ispaniškai kalbančių tautų kilmės<ref name="Cen2008"/> (kurių 64% yra kilę iš [[Meksika|Meksikos]]<ref name=CB2007>{{cite web | url = http://factfinder.census.gov/servlet/DTTable?_bm=y&-ds_name=ACS_2007_1YR_G00_&-CONTEXT=dt&-mt_name=ACS_2007_1YR_G2000_B03001&-redoLog=true&-geo_id=01000US&-geo_id=04000US48&-format=&-_lang=en&-SubjectID=15233304 | title = B03001. Hispanic or Latino Origin by Specific Origin | work = 2007 American Community Survey | publisher = U.S. Census Bureau | accessdate = 2008-09-26}}</ref>). [[2000]]-[[2008]] ispaniškai kalbančių tautų kilmės gyventojų skaičius padidėjo 32 procentais, kitų tautų kilmės gyventojų skaičius išaugo tik 4,3 %<ref name="Cen2008"/>. Didelė dalis tokio gyventojų augimo yra imigracijos pasekmė: [[2007]] metais 12,4% JAV gyventojų buvo gimę užsienio valstybėse, iš jų 54% buvo gimę [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]].<ref>{{cite web | url = http://www.census.gov/compendia/statab/cats/population/native_and_foreignborn_populations.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20071225193714/http://www.census.gov/compendia/statab/cats/population/native_and_foreignborn_populations.html | archivedate = 2007-12-25| title = Population: Native and Foreign-born Populations (Tables 42 and 43)| publisher = U.S. Census Bureau|work=2009 Statistical Abstract | date = 2008-12-23| accessdate = 2009-01-21}}</ref> Gimstamumas taip yra svarbus gyventojų skaičiaus augimo faktorius: vidutinė ispaniškai kalbančių tautų kilmės moteris per savo gyvenimą pagimdo 3 vaikus. Ne ispanų tautų kilmės juodaodžių moterų gimstamumo rodiklis siekia 2,2 (vaiko), o ne ispanų tautų kilmės baltųjų rasės moterų – 1,8.<ref name="PRC"/> Gyventojų mažumos (pagal [[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras|Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biurą]], visi išskyrus ne ispaniškai kalbančių tautų kilmės ir nedaugiarasius (nemaišytos kilmės) gyventojus) sudaro 34% Jungtinių Valstijų gyventojų. Yra apskaičiuota, kad iki 2042 metų šį gyventojų dalis taps dauguma.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/population/012496.html|title=An Older and More Diverse Nation by Midcentury|publisher=U.S. Census Bureau|date=2008-08-14|accessdate=2008-09-06}}</ref>
<references/>


== Nuorodos ==
Apie 79 % amerikiečių gyvena miesto teritorijose (įskaitant ir priemiesčius). Apie pusė šių žmonių gyvena miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija 50 000.<ref>{{cite web | url = http://factfinder.census.gov/servlet/GCTTable?_bm=y&-state=gct&-ds_name=DEC_2000_SF1_U&-_box_head_nbr=GCT-P1&-mt_name=&-_caller=geoselect&-geo_id=&-format=US-1&-_lang=en| title = United States—Urban/Rural and Inside/Outside Metropolitan Area (GCT-P1. Population, Housing Units, Area, and Density: 2000)| publisher = U.S. Census Bureau | date =2000-04-01| accessdate = 2008-09-23 }}</ref> [[2006]] metais 254-iuose miesto statusą turinčiuose miestuose gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų. Devyniuose miestuose gyveno daugiau vienas milijonas gyventojų. Keturių miestų ([[Niujorkas|Niujorko]], [[Los Andželas|Los Andželo]], [[Čikaga|Čikagos]] ir [[Hiustonas|Hiustono]]) gyventojų skaičius viršijo du milijonus.<ref name=PopEstBigCities>{{cite web | url = http://www.census.gov/Press-Release/www/2007/cb07-91table1.pdf|format=PDF| title =Table 1: Population Estimates for the 25 Largest U.S. Cities Based on July 1, 2006, Population Estimates: April 1, 2000 to July 1, 2006 | work = 2006 Population Estimates | publisher = U.S. Census Bureau, Population Division | date =2007-06-28| accessdate = 2007-09-08}}</ref> Jungtinėse Valstijose yra 50 metropolinių sričių (didmiesčių su aplinkiniais mietais), kurių gyventojų skaičius viršija vieną milijoną.<ref name="PopEstMSA">{{cite web | url = http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/cb07-51tbl2.pdf |format=PDF| title = Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates | work = 2006 Population Estimates | publisher = U.S. Census Bureau| date =2007-04-05| accessdate = 2007-06-17}}</ref> Iš penkiasdešimties greit augančių metropolinių sričių 23 yra išsidėsčiusios šalies vakaruose, 25 – šalies pietuose. Visos metropolinių [[Atlanta|Atlantos]], [[Dalasas|Dalaso]], [[Hiustonas|Hiustono]] ir [[Finiksas|Finikso]] sričių gyventojų skaičius [[2000]]-[[2006]] metais išaugo trimis ketvirtadaliais milijono žmonių.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/population/009865.html|title=50 Fastest-Growing Metro Areas Concentrated in West and South|publisher=U.S. Census Bureau|date=2007-04-05|accessdate=2007-01-26}}</ref>
{| class="infobox sisterproject" style="width:235px; line-height:2.25em; font-size:95%;"

|- style="line-height:1.3em;"
{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
!colspan="2" align="center"| '''Sužinokite daugiau kituose [[Vikimedija|Vikimedijos]] projektuose'''
! align=center style="background:#FF9999;" colspan="9"| Pagrindiniai gyventojų centrai
|-
! align=center style="background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Didžiausi JAV miestai (pagal gyventojų skaičių)|Vieta]]
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | [[JAV valstijos|Valstija]]
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojų skaičius<small><ref name=PopEstBigCities>{{cite web | url = http://www.census.gov/popest/cities/tables/SUB-EST2006-01.csv | title = Table 1: Annual Estimates of the Population for Incorporated Places Over 100,000, Ranked by July 1, 2006 Population: April 1, 2000 to July 1, 2006 | format = [[comma-separated values|CSV]] | work = 2006 Population Estimates | publisher = United States Census Bureau, Population Division | date = 2007-06-28 | accessdate = 2007-06-28 }}</ref><ref name="PopEstChallenges>{{cite web |url=http://www.census.gov/popest/archives/2000s/vintage_2006/06s_challenges.html |title=Accepted Challenges to Vintage 2006 Population Estimates |accessdate=2008-05-07 |publisher=United States Census Bureau}}</ref></small>
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Metropolinės srities vieta
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Metropolinės srities gyventojų skaičius<small><ref name="PopEstMSA">{{cite web | url = http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/cb07-51tbl2.pdf | title = Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates | work = 2005 Population Estimates | publisher = U.S. Census Bureau| date = 2007-04-05 | accessdate = 2007-06-17 |format=|[[Portable Document Format|PDF]]}}</ref></small>
! align=center style="background:#f5f5f5;" |
! rowspan=11 | <br />[[Vaizdas:NYC wideangle south from Top of the Rock.jpg|border|135px|Niujorkas]]<br />[[Niujorkas]]<br />[[Vaizdas:LosAngeles05.jpg|border|135px|Los Andželas]]<br />[[Los Andželas]]
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Niujorkas]]''' || [[Niujorko valstija|Niujorkas]] || 8 250 567 || 1 || 18 818 536
|-
|-
! [[Vaizdas:Commons-logo.svg|25px| ]]
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Los Andželas]]''' || [[Kalifornija]] || 3 849 378 || 2 || 12 950 129
| Puslapis projekte [[commons:Pagrindinis_puslapis|Vikiteka]]:<br />[[commons:{{{1|}}}|{{PAGENAME}}]]
|-
|-
!width="37px"| [[Vaizdas:WiktionaryLt.svg|28px| ]]
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Čikaga]]''' || [[Ilinojus]] || 2 833 321 || 3 || 9 505 748
| Puslapis projekte [[wikt:Pagrindinis puslapis|Vikižodynas]]:<br />[[wikt:{{{2|{{PAGENAME}}}}}|{{PAGENAME}}]]
|-
|-
!width="37px"| [[Vaizdas:Portal.svg|28px| ]]
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Hiustonas]]''' || [[Teksasas]] || 2 169 248 || 6 || 5 539 949
| Ukrainos [[Vikisritis:Ukraina|vikisritis]]
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Finiksas]]''' || [[Arizona]] || 1 512 986 || 13 || 4 039 182
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Filadelfija]]''' || [[Pensilvanija]] || 1 448 394 || 5 || 5 826 742
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[San Antonijas]] || [[Teksasas]] || 1 296 682 || 29 || 1 942 217
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[San Diegas]]''' || [[Kalifornija]] || 1 256 951 || 17 || 2 941 454
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Dalasas]]''' || [[Teksasas]] || 1 232 940 || 4 || 6 003 967
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[San Chosė]]''' || [[Kalifornija]] || 929 936 || 30 || 1 787 123
|-
| colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | [[2006]] metų [[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras|JAV gyventojų surašymo biuro]] duomenys
|}<noinclude>

=== Kalbos ===

<div style="font-size: 90%">
{| class="wikitable" border="1" table style="border:1px black; float:right; margin-left:1em;"
! style="background:#f99;" colspan="2"|Kalbos ([[2005]] m.)<ref name="USCB Lang">{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2007pubs/08statab/pop.pdf|publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2006| title=Table 52—Languages Spoken at Home by Language: 2005|accessdate = 2008-10-18}}</ref>
|-
|[[Anglų kalba]] (''tik'')||216,2 milijono
|-
|[[Ispanų kalba]] (ir jai giminingos kalbos)||32,2 milijono
|-
|[[Kinų kalba]]||2,3 milijono
|-
|[[Prancūzų kalba]] (ir jai giminingos)||1,9 milijono
|-
|[[Tagalų kalba]]||1,4 milijono
|-
|[[Vietnamiečių kalba]]||1,1 milijono
|-
|[[Vokiečių kalba]]||1,1 milijono
|}
|}
</div>
<small>
* [http://www.mfa.gov.ua/lithuania Ukrainos ambasada Lietuvoje] (ukrainiečių ir anglų k.)

* [http://travel.kyiv.org/map/uamap.htm Ukrainos žemėlapiai] {{uk-icon}}
[[Anglų kalba]] Jungtinėse Valstijose yra faktiškai nacionalinė. Nors federaliniame lygyje oficialios kalbos nėra, keletas įstatymų, tokių kaip JAV pilietybės įstatymas, laiko anglų kalbą normine kalba. [[2005]] metais apie 216 milijonų arba 81 procentas vyresnių nei penkerių metų amžiaus šalies gyventojų namuose kalbėjo tik angliškai. [[Ispanų kalba]], kuria namuose kalbėjo 12 procentų šalies gyventojų, yra antra labiausiai šalyje vartojama kalba. [[Ispanų kalba]] taip pat yra dažniausiai šalies mokyklose mokoma užsienio kalba.<ref name="USCB Lang"/><ref>{{cite web| url = http://www.adfl.org/resources/enrollments.pdf| title = Foreign Language Enrollments in United States Institutions of Higher Learning|date=fall 2002| publisher = MLA| accessdate = 2006-10-16}}</ref> Dalis amerikiečių palaiko idėją, kad anglų kalba šalyje gautų oficialios kalbos statusą, nes įstatymiškai ji yra oficiali mažiausiai 28 valstijose.<ref name=ILW>{{cite web|author=Feder, Jody| url = http://www.ilw.com/immigdaily/news/2007,0515-crs.pdf| title = English as the Official Language of the United States—Legal Background and Analysis of Legislation in the 110th Congress|date=2007-01-25| publisher = ILW.COM (Congressional Research Service)| accessdate = 2007-06-19}}</ref> [[Havajai|Havajuose]], pagal valstijos įstatymą, tiek anglų, tiek [[Havajiečių kalba|havajiečių]] yra oficialios kalbos.<ref>{{cite web|url=http://www.hawaii.gov/lrb/con/conart15.html|title=The Constitution of the State of Hawaii, Article XV, Section 4| publisher=Hawaii Legislative Reference Bureau|date=1978-11-07|accessdate=2007-06-19}}</ref> Nors nei [[Naujoji Meksika|Naujojoje Meksikoje]], nei [[Luiziana|Luizianoje]] nėra jokios oficialios kalbos, tačiau abejose valstijose yra priimti atitinkami įstatymai, Naujojoje Meksikoje leidžiantys vartoti anglų ir ispanų kalbas, o Luizianoje – anglų ir prancūzų kalbas.<ref>{{cite book| author =Dicker, Susan J. | title = Languages in America: A Pluralist View |year=2003|pages=216, 220–25 | location =Clevedon, UK| publisher = Multilingual Matters|isbn=1853596515}}</ref> Kitos valstijos, tokios kaip [[Kalifornija]], yra įsipareigojusios publikuoti ispaniškus tam tikrų valdžios ir teismo dokumentų versijas.<ref>{{cite web|url=http://www.leginfo.ca.gov/cgi-bin/waisgate?WAISdocID=90544325063+0+0+0&WAISaction=retrieve|title=California Code of Civil Procedure, Section 412.20(6)| publisher=Legislative Counsel, State of California|accessdate=2007-12-17}} {{cite web|url=http://www.courtinfo.ca.gov/forms/allforms.htm|title=California Judicial Council Forms| publisher=Judicial Council, State of California|accessdate=2007-12-17}}</ref> Keliose užjūrio teritorijose kartu su anglų kalba oficialiai yra pripažįstamos ir vietinės kalbos. [[Samoa kalba|Samoa]] ir [[Čamoro kalba|čamoro]] kalbos yra oficialios kalbos atitinkamai [[Amerikos Samoa]] ir [[Guamas|Guame]]. [[Karolinų kalba|Karolinų]] ir čamoro kalbos yra oficialios [[Šiaurės Marianų salos]]e. [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] oficiali yra ispanų kalba.

=== Religija ===

[[Vaizdas:BrunswickWhiteChurch.jpg|thumb|right| [[Presbiterionai|Presbiterionų bažnyčia]]. Daugelis amerikiečių laiko savo krikščioniais.]]

Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai yra pasaulietinė valstybė. Pirmoji [[JAV konstitucija|Jungtinių Valstijų konstitucijos]] pataisa garantuoja laisvą religijos išpažinimą ir draudžia religinės valdžios šalyje įvedimą. Pagal [[2002]] metų tyrimą, 59 % amerikiečių teigė, kad religija jų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Tai daug aukštesnis skaičius nei bet kurios kitos turtingos šalies.<ref>{{cite web|url=http://pewglobal.org/reports/display.php?ReportID=167|title=Among Wealthy Nations…U.S. Stands Alone in its Embrace of Religion| publisher=Pew Research Center|work=Pew Global Attitudes Project|date=2002-12-19|accessdate=2008-10-23}}</ref> Pagal [[2007]] metais vykdytą apklausą, 78,4 procento suaugusiųjų amerikiečių laiko save [[Krikščionybė|krikščionimis]]<ref name="Pew">{{cite web|url=http://religions.pewforum.org/pdf/affiliations-all-traditions.pdf|title=Religious Composition of the U.S.| publisher=Pew Forum on Religion & Public Life|work=U.S. Religious Landscape Survey|year=2007|accessdate=2008-10-23}}</ref> ([[1990]] m. – 86,4 %)<ref name="ARIS">{{cite web|url=http://www.gc.cuny.edu/faculty/research_briefs/aris/key_findings.htm|title=American Religious Identification Survey| publisher=CUNY Graduate Center|year=2001|accessdate=2007-06-17}}</ref>. 51,3 procento (iš 78,4 %) krikščionių yra [[protestantai]], o 23,9 % priklauso [[Romos Katalikų Bažnyčia]]i. Taigi šalyje dominuoja protestantų religinė bendruomenė. [[2007]] metais nekrikščioniškąsias religijas šalyje išpažino 4,7 % gyventojų ([[1990]] m. – 3,3 %).<ref name="ARIS"/> – 1,7 % gyventojų išpažino [[Judaizmas|judaizmą]], 0,7 % – [[budizmas|budizmą]], 0,6 % – [[Islamas|islamą]], 0,4 % – [[Induizmas|hinduizmą]], 0,3 % įvardijo kitas religijas.<ref name="Pew"/> 2007 metais 16,1 % gyventojų (1990 m. – 8,2 %<ref name="ARIS"/>) prisipažino esantys [[agnostikai]], [[ateistai]] arba neturintys jokios religijos.<ref name="Pew"/>

=== Švietimas ===

[[Vaizdas:University-of-Virginia-Rotunda.jpg|thumb|right| Apie 80 % JAV studentų mokosi valstybiniuose universitetuose, tokiuose kaip [[Virdžinijos universitetas]] (nuotraukoje). Virdžinijos universitetas, įkurtas [[Tomas Džefersonas|Tomo Džefersono]], yra įtrauktas [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>{{cite web |title=Public Education for the Common Good |author=Rosenstone, Steven J. |publisher=University of Minnesota |url=http://cla.umn.edu/news/clatoday/summer2002/dean.php |date=2009-12-17 |accessdate=2009-03-06}}</ref>]]

Jungtinių Valstijų švietimo sektorių valdo valstijų ir vietinės valdžios, kurių darbą reguliuoja [[Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas]]. Šis departamentas yra atsakingas už federalinių lėšų, skirtų švietimui, paskirstymą valstijoms. Daugumoje valstijų šešerių ar septynerių metų amžiaus vaikams privaloma lankyti mokyklą (paprastai nuo pirmosios klasės arba vaikų darželio) iki kol jiems sukaks 18 metų (paprastai vidurinėje mokykloje baigus 12 klasių). Kai kuriose valstijose 16-17 metų amžiaus moksleiviams taip pat yra leidžiama baigti mokyklą.<ref>{{cite web |url=http://nces.ed.gov/programs/digest/d02/dt150.asp |title=Ages for Compulsory School Attendance... |accessdate = 2007-06-10 |publisher=U.S. Dept. of Education, National Center for Education Statistics}}</ref> Apie 12 % vaikų lanko parapijines arba [[Privati mokykla|privačias pasaulietines mokyklas]]. Kiek daugiau nei 2 % vaikų yra mokomi namuose.<ref>{{cite web |url=http://www.ed.gov/about/offices/list/oii/nonpublic/statistics.html |title=Statistics About Non-Public Education in the United States |accessdate = 2007-06-05 |publisher=U.S. Dept. of Education, Office of Non-Public Education}}</ref> Jungtinėse Valstijose yra daug tarpusavyje konkuruojančių privačiųjų ir viešųjų aukštojo mokslo institucijų, įskaitant ir dvimečius koledžus (kolegijas), kuriose vykdoma atviro stojimo politika. 84,6 procentai 25-erių ar vyresnio amžiaus amerikiečių yra baigę aukštąją mokyklą. 52,6 % to paties amžiaus amerikiečių lankė tam tikrą koledžą, 27,2 % yra gavę [[Bakalauras|bakalauro laipsnį]], 9,6 % turi [[Magistras|magistro]] arba [[Daktaras|daktaro]] mokslinius laipsnius.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2004pubs/p20-550.pdf|title=Educational Attainment in the United States: 2003|publisher=U.S. Census Bureau|accessdate = 2006-08-01}}</ref> Pradinis JAV raštingumo rodiklis siekia maždaug 99 %.<ref name="WF" /><ref>Daugiau informacijos apie raštingumą JAV ieškokite puslapyje [http://nces.ed.gov/NAAL/PDF/2006470.PDF A First Look at the Literacy of America’s Adults in the 21st century], U.S. Department of Education (2003).</ref> [[JTO|Jungtinių Tautų]] nustatytas JAV švietimo indeksas siekia 0,97. Pagal šį rodiklį Jungtinės Valstijos užima dvyliktą vietą pasaulyje.<ref>{{cite web|title=Human Development Indicators|year=2005|publisher=United Nations Development Programme, Human Development Reports|accessdate = 2008-01-14|url=http://hdr.undp.org/reports/global/2005/pdf/HDR05_HDI.pdf|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070620235428/http://hdr.undp.org/reports/global/2005/pdf/HDR05_HDI.pdf|archivedate=2007-06-20}}</ref>

=== Sveikata ===

Jungtinėse Valstijose [[vidutinė gyvenimo trukmė]] siekia 77,8 metus<ref>{{cite web|url=http://www.cdc.gov/nchs/data/hus/hus06.pdf#027|title=Health, United States, 2006|month=November | year=2006|publisher=Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics|accessdate = 2007-08-15}}</ref>, o tai yra vieneriais metais trumpiau palyginus su bendruoju [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] vidutiniu gyvenimo trukmės rodikliu. Pagal šiuos rodiklius, JAV taip pat 3-4 metais atsilieka nuo [[Norvegija|Norvegijos]], [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir [[Kanada|Kanados]].<ref>{{cite web |author=Eberstadt, Nicholas, and Hans Groth|url=http://www.iht.com/articles/2007/04/19/opinion/edeber.php |title=Healthy Old Europe|date=2007-04-19|work=International Herald Tribune|accessdate = 2007-06-19 }}</ref> Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, krito iš 11-os į 42-ą vietą pasaulyje.<ref>{{cite web|author=MacAskill, Ewen|url=http://www.guardian.co.uk/world/2007/aug/13/usa.ewenmacaskill |title=US umbles Down the World Ratings List for Life Expectancy|date=2007-08-13 |work= Guardian|accessdate = 2007-08-15}}</ref> Naujagimių mirtingumas Jungtinėse Valstijose siekia 6,37 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį, JAV tarp 221-os šalies užima 42-ąją vietą ir atsilieka nuo visų [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] šalių.<ref>{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2091rank.html |title=Rank Order—Infant Mortality Rate|date=2007-06-14|publisher =CIA|work=The World Factbook|accessdate = 2007-06-19}}</ref> JAV mirtingumo nuo [[Vėžys (liga)|vėžio]] rodikliai yra žemiausi visame pasaulyje.<ref>{{cite news| first = Nicole| last = Martin| title = UK Cancer Survival Rate Lowest in Europe| url = http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1560849/UK-cancer-survival-rate-lowest-in-Europe.html | work = The Daily Telegraph| date = 2007-08-24}} {{cite journal| last = Gatta| first = Gemma | year = 2006| month = February| title = Survival from Rare Cancer in Adults: A Population-Based Study| journal = The Lancet Oncology| volume = 7| issue = 2| pages = 132–140| doi = 10.1016/S1470-2045(05)70471-X}}</ref> Apie trečdalį JAV gyventojų yra [[Nutukimas|nutukę]], o dar vienas trečdalis turi problemų su [[Antsvoris|antsvoriu]].<ref>{{cite web|url=http://www.cdc.gov/nchs/products/pubs/pubd/hestats/overweight/overwght_adult_03.htm |title=Prevalence of Overweight and Obesity Among Adults: United States, 2003–2004 |accessdate = 2007-06-05 |publisher=Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics}}</ref> Jungtinių Valstijų gyventojų nutukimo rodikliai yra aukščiausi visame pramoniniame pasaulyje. Šie rodikliai per paskutinį amžiaus ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.<ref>{{cite book | author= Schlosser, Eric | year = 2002 | title = Fast Food Nation | publisher = Perennial | location = New York| isbn = 0060938455 |page = 240 }}</ref> Daugelis sveikatos apsaugos specialistų su nutukimu susijusį antrojo tipo [[Cukrinis diabetas|diabetą]] laiko pasiekusį epideminį lygį.<ref>{{cite web |url=http://atvb.ahajournals.org/cgi/content/full/25/12/2451#R3-101329 |title=Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity|year=2005 |accessdate = 2007-06-17|work=Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology|publisher=American Heart Association}}</ref> JAV paauglių moterų [[Nėštumas|nėštumo]] rodiklis siekia 79,8 paaugles tūkstančiui moterų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei [[Prancūzija|Prancūzijoje]], ir penkis kartus daugiau nei [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>{{cite web |url=http://www.advocatesforyouth.org/PUBLICATIONS/factsheet/fsest.htm |title=Adolescent Sexual Health in Europe and the U.S.—Why the Difference?|month=October | year=2001 |accessdate = 2007-06-17 |publisher=Advocates for Youth}}</ref> [[Abortas|Abortai]], kurie yra legalūs pagal pageidavimą, yra gan kontroversiška tema. Daug valstijų draudžia viešą dirbtinio nėštumo nutraukimo procedūros finansavimą ir riboja abortus vėlesnėse nėštumo stadijose. Norint atlikti abortą nepilnamečiams, reikalinga pranešti apie tai paauglio tėvams. Nors abortų dažnio rodikliai ir krenta, tačiau šie rodikliai (241 abortas tūkstančiui gimimų; 15 iš 1000 moterų, kurių amžius svyruoja nuo 15-os iki 44-erių metų) išlieka aukštesni už daugelį kitų [[Vakarų pasaulis|Vakarų pasaulio tautų]].<ref>{{cite web |url=http://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/ss5511a1.htm|author=Strauss, Lilo T., et al.|title=Abortion Surveillance—United States, 2003|accessdate = 2007-06-17 |publisher=Centers for Disease Control, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Division of Reproductive Health|work=MMWR|date=2006-11-24}}</ref>

[[Vaizdas:FlightHoustontoDallas086.jpg|thumb|right|[[Teksaso medicinos centras]] [[Hiustonas|Hiustone]], didžiausias pasaulyje medicinos kompleksas<ref>{{cite web |url=http://www.texmedctr.tmc.edu/root/en/GetToKnow/FactsandFigures/Facts+and+Figures.htm|title=2007 Facts & Figures|accessdate = 2008-11-07|publisher=Texas Medical Center}}</ref>]]

JAV sveikatos apsaugos sistema gerokai lenkia kitas šalis, tiek pagal išlaidas vienam asmeniui, tiek ir pagal procentinį BVP rodiklį.<ref>''OECD Health Data 2000: A Comparative Analysis of 29 Countries'' [CD-ROM] (OECD: Paris, 2000). See also {{cite web |url=http://dll.umaine.edu/ble/U.S.%20HCweb.pdf|title=The U.S. Healthcare System: The Best in the World or Just the Most Expensive?|year=2001|accessdate = 2006-11-29 |publisher=University of Maine}}</ref> [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]] reitinge JAV sveikatos priežiūros sistema [[2000]] metais užėmė pirmą vietą pagal reagavimą, tačiau pagal bendruosius rodiklius užėmė tik 37-ią. Jungtinės Valstijos pirmauja medicinos naujovių srityje. [[2004]] metais JAV nepramoninis sektorius išleido triskart daugiau lėšų nei Europa išleido biomedicininiams tyrimams.<ref>{{cite journal |author=Groves, Trish| year=2008|month=February |title=Stronger European Medical Research |journal=British Medical Journal |volume=336 |pages=341–342| doi=10.1136/bmj.39489.505208.80 |pmid=18276671 |first1=T |issue=7640 |issn=0959-8138}}</ref>

Kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, sveikatos priežiūros draudimas Jungtinėse Valstijose nėra universalus. [[2004]] metais privatūs sveikatos draudimo fondai apmokėjo 36 % gyventojų sveikatos priežiūros išlaidų, 15 % išlaidų privatūs asmenys turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, o federalinė, valstijų ir vietinė valdžios padengė 44 % asmens išlaidų sveikatos apsaugai.<ref name="CDC H">{{cite web |url=http://www.cdc.gov/nchs/data/hus/hus06.pdf|title=Health, United States, 2006|accessdate = 2006-11-24 |publisher=Centers for Disease Control, National Center for Health Statistics}}</ref> [[2005]] metais 46,6 milijono amerikiečių, kas sudaro 15,9 % visų JAV gyventojų, buvo neapsidraudę, o tai buvo 5,4 milijono daugiau nei [[2001]] metais. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis – amerikiečių, kuriems sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, skaičiaus sumažėjimas.<ref name="CBPP">{{cite web|url=http://www.cbpp.org/8-29-06pov.htm|title=Poverty Remains Higher, and Median Income for Non-Elderly Is Lower, Than When Recession Hit Bottom: Poor Performance Unprecedented for Four-Year Recovery Period|publisher=Center for Budget and Policy Priorities|date =2006-09-01|accessdate = 2007-06-24}}</ref> Neapsidraudusių arba nepilnai apsidraudusių amerikiečių, kurių skaičius nuolat keičiasi, problema yra viena iš pagrindinių politinių vidaus problemų.<ref>{{cite news|author=Abelson, Reed|url=http://www.nytimes.com/2008/06/10/health/policy/10health.html|title=Ranks of Underinsured Are Rising, Study Finds|date= 2008-06-10|work=New York Times|accessdate=2008-10-25}} {{cite journal|author=Blewett, Lynn A. et al.|title=How Much Health Insurance Is Enough? Revisiting the Concept of Underinsurance|year= 2006|work=Medical Care Research and Review|volume=63|issue=6|pages=663–700|doi=10.1177/1077558706293634|journal=Medical Care Research and Review|pmid=17099121|month=Dec|first1=LA|first2=A|first3=TJ|issn=1077-5587}}</ref> Harvarde atliktas tyrimas parodė, kad JAV per metus beveik 45 000 mirčių yra susiję su sveikatos draudimo trūkumu.<ref>[http://www.cnn.com/2009/HEALTH/09/18/deaths.health.insurance/index.html?eref=rss_latest 45,000 American deaths associated with lack of insurance]. CNN.com. September 18, 2009.</ref> [[2006]] metais [[Masačiusetsas]] tapo pirmąja JAV valstija, garantavusia universalų sveikatos draudimą.<ref>{{cite web|author=Fahrenthold, David A.|url=http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2006/04/04/AR2006040401937.html|title= Mass. Bill Requires Health Coverage|date= 2006-04-05|work=Washington Post|accessdate=2007-06-19}}</ref>

=== Nusikalstamumas ir įstatymų priežiūra ===

[[Vaizdas:Homicide rate by country lithuanian.png|right|500px]]

Už įstatymų priežiūrą Jungtinėse Valstijose tiesiogiai atsakinga yra vietinė policija ir šerifo departamentai, kuriems talkininkauja valstijos policija, kuri atlieka daugiau funkcijų. Federalinės agentūros, tokios kaip [[Federalinis tyrimų biuras]] ir [[JAV maršalų tarnyba]] turi savo specifines pareigas. Federaliniame lygmenyje ir beveik kiekvienoje valstijoje jurisprudencija yra valdoma pagal bendrąją įstatymų sistemą. Valstijų teismai nagrinėja daugumą baudžiamųjų bylų. Federaliniai teismai nagrinėja tik pagal tam tikrus nusikaltimus iškeltas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus.

Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinės Valstijos išsiskiria aukštesniais nei vidutinio lygio smurtinių nusikaltimų rodikliais, o ypač aukštais smurto, įvykdyto naudojant šaunamąjį ginklą, ir žmogžudysčių rodikliais.<ref>{{cite web |url=http://www.unodc.org/pdf/crime/eighthsurvey/8sv.pdf|title=Eighth United Nations Survey of Crime Trends and Operations of Criminal Justice Systems (2001–2002) |publisher=United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC) |date = 2005-03-31|accessdate=2008-05-18}} {{cite journal |author=Krug, E.G, K. E. Powell, and L. L. Dahlberg |year=1998 |title=Firearm-Related Deaths in the United States and 35 Other High- and Upper-Middle Income Countries |journal=International Journal of Epidemiology |volume=7|issue=2 |pages=214–221 |url=http://ije.oxfordjournals.org/cgi/content/abstract/27/2/214 |doi=10.1093/ije/27.2.214 |pmid=9602401 |month=Apr |first1=EG |first2=KE |first3=LL |issn=0300-5771}}</ref> [[2007]] metais JAV tūkstančiui žmonių teko 5,6 žmogžudysčių,<ref name="Crime 2007">{{cite web|url=http://www.fbi.gov/ucr/cius2007/data/table_01.html|title=Crime in the United States by Volume and Rate per 100,000 Inhabitants, 1988–2007|work=Crime in the United States 2007|publisher=FBI|month=September | year=2008|accessdate=2008-10-26}}</ref> o tai tris kartus viršija kaimyninės [[Kanada|Kanados]] rodiklius.<ref>{{cite web|url=http://www40.statcan.ca/l01/cst01/legal02.htm?sdi=crimes|title=Crimes by Type of Offence|publisher=Statistics Canada|date=2008-07-17|accessdate=2008-10-26}}</ref> Žmogžudysčių skaičius, kuris intervale nuo [[1991]] iki [[1999]] metų sumažėjo 42 procentais, pastaruoju metu vėl sparčiai auga.<ref name="Crime 2007"/> Ginklų nuosavybės teisė yra tapusi viena iš dažniausiai ginčytinų politinių temų.

Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal faktinių (nelygtinių) įkalinimų skaičių<ref name="SP">{{cite web |url=http://www.sentencingproject.org/Admin/Documents/publications/inc_newfigures.pdf|title=New Incarceration Figures: Thirty-Three Consecutive Years of Growth |month=December | year=2006 |accessdate = 2007-06-10 |publisher=Sentencing Project}}</ref> ir pagal bendrą kalėjimuose kalinčių žmonių skaičių.<ref>{{cite web| author=Walmsley, Roy |url=http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/world-prison-population-list-2005.pdf |format=PDF|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070628215935/http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/world-prison-population-list-2005.pdf |archivedate=2007-06-28|title=World Prison Population List |year=2005|accessdate = 2007-10-19|publisher=King's College London, International Centre for Prison Studies}} For the latest data, see {{cite web|url=http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/north_america_records.php?code=190|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070804061423/http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/north_america_records.php?code=190|archivedate=2007-08-04|title=Prison Brief for United States of America|date=2006-06-21|accessdate = 2007-10-19|publisher=King's College London, International Centre for Prison Studies}} For other estimates of the incarceration rate in China and North Korea see {{cite web|author=Adams, Cecil|url=http://www.straightdope.com/columns/read/2494/does-the-united-states-lead-the-world-in-prison-population |title=Does the United States Lead the World in Prison Population? |date=2004-02-06|accessdate = 2007-10-11 |publisher=The Straight Dope}}</ref> 2008 metų pradžioje JAV kalėjo daugiau nei 2,3 milijono žmonių. .<ref>{{cite web |url=http://www.pewcenteronthestates.org/news_room_detail.aspx?id=35912 |title=Pew Report Finds More than One in 100 Adults are Behind Bars|date=2008-02-28|accessdate = 2008-03-02|publisher=Pew Center on the States}}</ref> Dabartinis rodiklis yra septyniskart aukštesnis už 1980 metų rodiklius.<ref>{{cite web |url=http://www.ojp.usdoj.gov/bjs/glance/tables/incrttab.htm |title=Incarceration Rate, 1980–2005 |year=2006|accessdate = 2007-06-10 |publisher=U.S. Dept. of Justice, Bureau of Justice Statistics}}</ref> Afroamerikiečiai vyrai yra įkalinami šešiskart dažniau nei baltieji ir triskart dažniau nei ispanų kilmės vyrai.<ref name="SP"/> 2006 metais JAV įkalinimo rodikliai buvo triskart aukštesni už [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos]] šalies narės – [[Lenkija|Lenkijos]], turinčios aukščiausią įkalinimo dažnį iš visų šios organizacijos narių, rodiklius.<ref>{{cite web|url=http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/highest_to_lowest_rates.php|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070824173340/http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/highest_to_lowest_rates.php|archivedate=2007-08-24|title=Entire World—Prison Population Rates per 100,000 of the National Population|year=2007|accessdate = 2007-10-19|publisher=King's College London, International Centre for Prison Studies}}</ref> Pagrindinė tokių aukštų įkalinimo rodiklių priežastis – bausmių ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, politika.<ref name="SP"/><ref name="HRW">{{cite web |url=http://www.hrw.org/reports/2000/usa/Rcedrg00-05.htm |title=The Impact of the War on Drugs on U.S. Incarceration |month=May | year=2000 |accessdate = 2007-06-10 |publisher=Human Rights Watch}}</ref> Nepaisant to, kad [[mirties bausmė]] daugumoje [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalių]] yra panaikinta, 36 JAV valstijose už tam tikrus federalinius ir karinius nusikaltimus vis dar taikoma mirties bausmė. Nuo [[1976]] metų, kai [[JAV Aukščiausiasis teismas]] po ketverių metų moratoriumo atnaujino [[mirties bausmė]]s vykdymus, Jungtinėse Valstijose buvo įvykdytos daugiau nei 1000 egzekucijų.<ref>{{cite web |url=http://www.deathpenaltyinfo.org/executions-united-states-2007 |title=Executions in the United States in 2007|accessdate = 2007-06-15 |publisher=Death Penalty Information Center}}</ref> [[2006]] metais šalis užėmė 6 vietą pagal daugiausiai įvykdytų mirties bausmių skaičių, nusileisdama [[Kinija]]i, [[Iranas|Iranui]], [[Pakistanas|Pakistanui]], [[Irakas|Irakui]] ir [[Sudanas|Sudanui]].<ref>{{cite web |url=http://www.deathpenaltyinfo.org/death-penalty-international-perspective |title=Executions Around the World|accessdate = 2007-06-15|year=2007 |publisher=Death Penalty Information Center}}</ref> [[2007]] metais [[Naujasis Džersis]] tapo pirmąja valstija po [[1976]] metų aukščiausiojo teismo sprendimo įstatymiškai panaikinusia mirties bausmę. Šios valstijos pavyzdžiu [[2009]] metais pasekė [[Naujoji Meksika]].

== Kultūra ==

[[Vaizdas:Motherhood and apple pie.jpg|thumb|Jungtinių Valstijų kultūros simboliai: obuolių pyragas, [[beisbolas]] ir [[JAV vėliava]]]]

Jungtinės Amerikos Valstijos – daugiakultūrė šalis. Šalyje gyvena labai daug įvairių etninių grupių, vyrauja tų tautų tradicijos ir vertybės.<ref name="DD"/><ref name="Society in Focus">Thompson, William, and Joseph Hickey (2005). ''Society in Focus''. Boston: Pearson. ISBN 0-205-41365-X.</ref> Išskyrus dabar jau gan mažą JAV gyventojų skaičių sudarančių vietinių [[Indėnai|indėnų]] ir havajiečių, beveik vis amerikiečiai ir jų protėviai atvyko arba imigravo į dabartinę šalies teritoriją per pastaruosius penkis šimtmečius.<ref>Fiorina, Morris P., and Paul E. Peterson (2000). ''The New American Democracy''. London: Longman, p. 97. ISBN 0-321-07058-5.</ref> Kultūra, kurios laikosi dauguma amerikiečių – vadinamoji, vyraujanti Amerikos kultūra ({{en|mainstream American culture}}) – yra laikoma [[Vakarų kultūra]], kuri didžiąja dalimi kilo iš Europos imigrantų ir Afrikos vergų atsivežtų tradicijų.<ref name="DD"/><ref>Holloway, Joseph E. (2005). ''Africanisms in American Culture'', 2d ed. Bloomington: Indiana University Press, pp. 18–38. ISBN 0-253-34479-4. Johnson, Fern L. (1999). ''Speaking Culturally: Language Diversity in the United States''. Thousand Oaks, Calif., London, and New Delhi: Sage, p. 116. ISBN 0-8039-5912-5.</ref> Vėliausiai įvykusi masinė imigracija iš [[azija|Azijos]] ir ypač iš [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] prisidėjo prie kultūrinio susimaišymo, kuris dažnai vadinamas įvairiarūšiu „tautų katilu”, kuriame imigrantai ir jų palikuonys išsaugo charakteringus kultūrinius bruožus.<ref name="DD"/>
Pasak [[Geert Hofstede|Gerto Hofstedės]] kultūrinių dimensijų analizės, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų [[individualizmas]] yra aukščiausias iš visų šalių dalyvavusių tyrime.<ref>{{cite web|url=http://www.clearlycultural.com/geert-hofstede-cultural-dimensions/individualism/|title=Individualism| publisher = Clearly Cultural|accessdate=2009-02-28}}</ref> Nors pagal vyraujančią kultūrą Jungtinėse Valstijose yra beklasė visuomenė <ref>{{cite book |last=Gutfield |first=Amon |year=2002 |title=American Exceptionalism: The Effects of Plenty on the American Experience |publisher=Sussex Academic Press |location=Brighton and Portland |page=65 |isbn=1903900085}}</ref>, mokslininkai nustatė, kad skirtumas tarp šalyje esančių socialinių klasių yra gan didelis, o tai daro įtaką [[socializacija]]i, kalbai ir vertybėms.<ref>{{cite book |last=Zweig |first=Michael |year=2004 |title=What's Class Got To Do With It, American Society in the Twenty-First Century |publisher=Cornell University Press |location=Ithaca, NY |isbn=0801488990}} {{cite web |url=http://eric.ed.gov/ERICWebPortal/Home.portal?_nfpb=true&_pageLabel=RecordDetails&ERICExtSearch_SearchValue_0=ED309843&ERICExtSearch_SearchType_0=eric_accno&objectId=0900000b800472a5 |title=Effects of Social Class and Interactive Setting on Maternal Speech |publisher=Education Resource Information Center |accessdate=2007-01-27}}</ref>

JAV vidurinioji ir profesinė klasės davė pradžią daugeliui šiuolaikinių socialinių srovių, tokių kaip modernusis [[feminizmas]], gamtosauga ir daugiakultūriškumas.<ref>{{cite book |last=Ehrenreich |first=Barbara |year=1989 |title=Fear of Falling, The Inner Life of the Middle Class |publisher=HarperCollins |location=New York |isbn=0060973331}}</ref> Amerikiečių įvaizdis, socialiniai požiūriai ir kultūriniai lūkesčiai yra neįprastai artimai yra susiję su jų profesija, užsiėmimais.<ref>{{cite book |last=Eichar |first=Douglas |year=1989 |title=Occupation and Class Consciousness in America |publisher=Greenwood Press |location=Westport, CT |isbn=0313261113}}</ref> Tuo tarpu kai amerikiečiai yra labai linkę vertinti socialinius-ekonominius pasiekimus, žmogaus buvimas eiliniu (neišsiskiriančiu iš kitų) dažniausiai yra laikomas teigiamu bruožu.<ref>{{cite book |last=O'Keefe |first=Kevin |year=2005 |title=The Average American |publisher=PublicAffairs |location=New York |id=ISBN 1-58648-270-X |isbn=158648270X}}</ref> Nors „[[amerikietiška svajonė]]”, tai yra suvokimas, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja itin aukšto lygio socialinis mobilumas, turi didelės reikšmės pritraukiant imigrantus, keletas analitikų nustatė, kad Jungtinėse Valstijose socialinis mobilumas (gyvumas) yra žemesnis už [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] ar [[Kanada|Kanados]] rodiklius.<ref>{{cite news|url=http://www.economist.com/world/unitedstates/displayStory.cfm?story_id=3518560|title=Ever Higher Society, Ever Harder to Ascend: Whatever Happened to the Belief That Any American Could Get to the Top| work = Economist|date=2004-12-29 |accessdate=2006-08-21}} {{cite web|url=http://www.suttontrust.com/reports/IntergenerationalMobility.pdf|title=Intergenerational Mobility in Europe and North America|author=Blanden, Jo, Paul Gregg, and Stephen Malchin| publisher = Centre for Economic Performance|month=April | year=2005 |accessdate=2006-08-21}}</ref>

Šiais laikais moterys dažniausiai dirba ne namuose ir gauna didžiąją daugumą [[Bakalauras|bakalauro laipsnių]].<ref>{{cite web |url=http://www.iserp.columbia.edu/news/articles/female_college.html |title=Women's Advances in Education |publisher=Columbia University, Institute for Social and Economic Research and Policy |year=2006 |accessdate=2007-06-06}}{{Dead link|url=http://www.iserp.columbia.edu/news/articles/female_college.html|date=May 2009}}</ref> [[2005]] metais 28 % namų ūkių sudarė susituokusios, tačiau vaikų neturinčios, poros.<ref>Williams, Brian, Stacey C. Sawyer, and Carl M. Wahlstrom (2005). ''Marriages, Families and Intimate Relationships''. Boston: Pearson. ISBN 0-205-36674-0.</ref> [[Tos pačios lyties asmenų santuoka]] Jungtinėse Valstijose yra ginčytina tema. Keleto valstijų įstatymai vietoje santuokos leidžia vienodų arba skirtingų lyčių asmenims pasirašyti civilinės sąjungos sutartį. Nuo 2003 metų, keturių valstijų aukščiausieji teismai priėmė nutarimus, kad [[Tos pačios lyties asmenų santuoka|tos pačios lyties santuokų]] draudimas prieštarauja [[JAV konstitucija|konstitucijai]]. Tuo tarpu daugiau nei dvylikos valstijų rinkėjai pritarė, kad tos pačios lyties santuokos būtų draudžiamos. [[2009]] metais [[Vermontas]], [[Meinas]] ir [[Naujasis Hempšyras]] tapo pirmosiomis valstijomis, įstatymiškai leidusiomis tos pačios lyties asmenų santuoką.
=== Populiarioji kultūra ===
[[Vaizdas:PB050006.JPG|thumb| [[Holivudas|Holivudo]] ženklas]]

Pirmasis pasaulyje komercinis filmo pristatymas vyko [[Niujorkas|Niujorke]] [[1894]] metais, naudojantis [[Tomas Edisonas|Tomo Edisono]] sukurtu [[Kinetoskopas|kinetoskopu]]. Kitais metais įvyko taip pat [[Niujorkas|Niujorke]] ir pirmasis komercinis projektinio filmo demonstravimas. Per ateinančius kelis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo sukurtas ir garsinis kinas. Nuo XX amžiaus, didžioji dalis JAV kino industrijos buvo sukoncentruota [[Holivudas|Holivude]] ir jo apylinkėse. Režisierius [[D. W. Griffith|Deividas Grafitas]] buvo centrinė figūra, kuriant kino kūrybos techniką. [[Orson Welles|Orsono Velso]] filmas „[[Pilietis Keinas]]” (1941) yra dažnai minimas kaip geriausiais visų laikų filmas.<ref>[http://www.filmsite.org/villvoice.html ''Village Voice'': 100 Best Films of the 20th century (2001)]. Filmsite.org; [http://www.bfi.org.uk/sightandsound/topten/poll/critics-long.html ''Sight and Sound'' Top Ten Poll 2002]. BFI. Retrieved on 2007-06-19.</ref> JAV kino aktoriai [[Džonas Veinas]] ir [[Merlin Monro]] tapo įsimintinomis figūromis. Prodiuseris ir verslininkas [[Voltas Disnėjus]] lyderiavo tiek animacinio kino, tiek ir filmų pardavimo srityse. Per visą istoriją didžiosios Holivudo kino studijos pagamino daugiausiai komerciškai sėkmingų filmų, tokių kaip [[Žvaigždžių Karai Epizodas IV: Nauja Viltis|„Žvaigždžių karai” (1977)]] ir [[Titanikas (1997 m. filmas)|„Titanikas” (1997)]]. Holivudo filmai šiandien dominuoja pasaulinėje kino industrijos rinkoje.<ref>{{cite web |url=http://www.unesco.org/bpi/eng/unescopress/2000/00-120e.shtml |title=World Culture Report 2000 Calls for Preservation of Intangible Cultural Heritage |date=2000-11-17 |publisher=UNESCO |accessdate=2007-09-14}} {{cite web |url=http://www1.worldbank.org/economicpolicy/globalization/thwart.html |title=Summary: Does Globalization Thwart Cultural Diversity? |publisher=World Bank Group |accessdate=2007-09-14}}</ref>

Amerikiečiai yra daugiausiai televiziją žiūrintys žmonės pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://www.nationmaster.com/graph/med_tel_vie-media-television-viewing |title=Media Statistics > Television Viewing by Country |publisher=NationMaster |accessdate=2007-06-03}}</ref> Televizijos žiūrėjimo laikas nuolat auga, o [[2006]] metais šis rodiklis pasiekė 5 valandas per dieną.<ref>{{cite web |url=http://www.emarketer.com/Article.aspx?id=1005003 |title=Broadband and Media Consumption |date=2007-06-07|publisher=eMarketer |accessdate=2007-06-10}}</ref> Keturi didieji transliuotojų tinklai yra komercinio tipo privačios įmonės. Šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos per dieną (vidurkis) amerikiečiai klausosi komercinių radijo stočių.<ref>{{cite web |url=http://www.emarketer.com/Article.aspx?id=1004830 |title=TV Fans Spill into Web Sites |date=2007-06-07|publisher=eMarketer |accessdate = 2007-06-10}}</ref> Be internetinių portalų ir interneto paieškos sistemų, Jungtinėse Valstijose populiariausi internetiniai puslapiai yra [[Facebook]], [[Youtube]], [[MySpace]], [[Angliška Vikipedija|Wikipedia]] ir [[eBay]].<ref name="alexa-topsitesus">{{cite web |url=http://www.alexa.com/topsites/countries/US |title=Top Sites in United States |year=2009 |publisher=Alexa |accessdate=2009-05-01}}</ref>

Ritminiai ir lyriniai Afrikos amerikiečių muzikos stiliai iš esmės labai smarkiai paveikė JAV muziką, kuri skyrėsi nuo europinių tradicijų. Ypatingi atskyrų tautų kultūros elementai, tokie kaip [[bliuzas]] ir tai kad yra žinoma, kaip [[senųjų laikų muzika]], buvo perimti ir paversti populiariąja muzika, susilaukusią pripažinimo visoje planetoje. XX amžiaus pradžioje novatoriai [[Luisas Armstrongas]] ir [[Duke Ellington|Djukas Elingtonas]] išvystė [[Džiazas|džiazo stilių]]. [[Kantri muzika]], [[ritmenbliuzas|ritmenbliuzas (R&B)]] ir [[rokenrolas]] iškilo [[1920]]-[[1960]] metais. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, [[Kantri muzika|kantri muzikos]] atgimimo laikotarpiu, [[Bobas Dylanas]] iškilo ir tapo vienu iš geriausių JAV dainų autorių. Džeimsas Braunas prisidėjo prie [[fank]] stiliaus išvystimo. [[Hip hopas]] ir [[House]] – tai vėliausi Jungtinėse Valstijose sukurti muzikos stiliai. JAV pop žvaigždės, tokios kaip [[Elvis Preslis]], [[Maiklas Džeksonas]] ir [[Madona]], tapo pasaulinio garso įžymybėmis.<ref>Biddle, Julian (2001). ''What Was Hot!: Five Decades of Pop Culture in America''. New York: Citadel, p. ix. ISBN 0-8065-2311-5.</ref>

=== Literatūra, filosofija ir menai ===

[[Vaizdas:Kerouac by Palumbo.jpg|thumb|Rašytojas [[Džekas Keruakas]], vienas iš žymiausių [[Bytnikų karta|bytnikų kartos]] atstovų.]]

[[XVIII amžius|XVIII amžiuje]] ir [[XIX amžius|XIX amžiaus pradžioje]] Amerikos menas ir literatūra sekė [[Europa|Europos]] pavyzdžiu. Tokie rašytojai kaip [[Nathaniel Hawthorne|Natanielis Hotornas]], [[Edgaras Alanas Po]], [[Henry David Thoreau|Henris Deividas Toro]] iki XIX amžiaus vidurio sukūrė savitą Jungtinių Valstijų literatūrinį balsą. XIX amžiaus antroje pusėje pagrindinės JAV literatūros asmenybės buvo [[Markas Tvenas]] ir poetas [[Walt Whitman|Voltas Vitmanas]]. Savo gyvenimo metais iš esmės nežinoma [[Emily Dickinson]] dabar yra laikoma svarbia Amerikos poete.<ref>Bloom, Harold. 1999. ''Emily Dickinson''. Broomall, PA: Chelsea House Publishers. p. 9. ISBN 0-7910-5106-4.</ref> Literatūrinis darbas, kuriame įžvelgiami esminiai nacionaliniai patyrimai ir amerikietiškas charakteris, gali būti vadinamas „[[Didysis amerikietiškas romanas|Didžiuoju amerikietišku romanu]]”. [[Herman Melville|Hermano Melvilio]] „[[Mobis Dikas]]” ([[1851]] m.), [[Markas Tvenas|Tveno]] „[[Haklberio Fino nuotykiai]]” ([[1885]] m.) ir [[Francis Scott Fitzgerald|Frencio Skoto Fidžeraldo]] „[[Didysis Getsbis]]” ([[1925]] m.) yra laikomi būtent tokio romano pavyzdžiais.

Vienuolika Jungtinių Valstijų piliečių yra laimėję [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]]. [[Toni Morrison|Toni Morison]], laimėjusi Nobelio literatūros premiją [[1993]] metais, yra kol kas paskutinis amerikietis Nobelio literatūros premijos laureatas. [[1954]] metų Nobelio literatūros premijos laureatas [[Ernestas Hemingvėjus]] yra dažnai vadinamas vienu iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų.<ref>Meyers, Jeffrey (1999). ''Hemingway: A Biography''. New York: Da Capo, p. 139. ISBN 0-306-80890-0.</ref> Populiariosios literatūros žanrai, tokie kaip vesternas ir atvirojo tipo detektyvas, išsivystė būtent Jungtinėse Valstijose. [[Bytnikų karta|Bytnikų kartos]] rašytojai, kaip ir postmodernistinių knygų autoriai, tokie kaip [[John Barth|Džonas Bartas]], [[Thomas Pynchon|Tomas Pinčonas]] ir [[Don DeLillo|Donas Delilo]], atvėrė naujus literatūrinius kelius.

[[Transcendentalizmas|Transcendentalistai]], vadovaujami [[Ralph Waldo Emerson|Ralfo Emersono]] ir [[Henry David Thoreau|Henrio Toro]], pradėjo pirmąjį Jungtinėse Valstijose didesnį filosofinį judėjimą. Po [[JAV pilietinis karas|pilietinio karo]] [[Charles Sanders Peirce|Čarlzas Pyrsas]], o vėliau ir [[Viljamas Džeimsas]] kartu su [[John Dewey|Džonu Diuei]] ženkliai prisidėjo prie [[pragmatizmas|pragmatizmo]] vystymosi. XX-ajame amžiuje [[Willard Van Orman Quine|Vilardo Van Ormano Kvino]] ir [[Richard Rorty|Ričardo Rorčio]] darbas iškėlė [[Analitinė filosofija|analitinę filosofiją]] į JAV akademinio gyvenimo priekį

[[Hadsono upės mokyklos vaizduojamojo meno srovė]] buvo [[XIX amžius|XIX amžiaus]] vidurio judėjimas, kuris tęsė [[Europa|Europos]] [[Natūralizmas|natūralizmo]] tradiciją.

[[1913]] metais [[Niujorkas|Niujorke]] surengta tarptautinė moderniojo meno paroda, kurios metu buvo demonstruojami Europos moderniojo meno atstovų kūriniai, šokiravo visuomenę ir pakeitė Jungtinių Valstijų meno vystimosi raidą.<ref>Brown, Milton W. (1988 1963). ''The Story of the Armory Show''. New York: Abbeville. ISBN 0-89659-795-4.</ref> [[Georgia O'Keeffe|Džordžija O‘Kif]], [[Marsden Hartley]] ir kiti menininkai eksperimentavo kurdami naujus stilius, vaizduojančius asmeninius jausmus. Didieji meno judėjimai, tokie kaip [[Jackson Pollock|Džeksono Poloko]] ir [[Willem de Kooning|Vilemo de Kuningo]] [[abstraktusis ekspresionizmas]] ir [[Andy Warhol|Endžio Varholo]] ir [[Roy Lichtenstein|Rojaus Lichtenštaino]] [[pop art menas]] plačiausiai išsivystė Jungtinėse Valstijose. [[Modernizmas|Modernizmo]] ir tuometinio [[postmodernizmas|postmodernizmo]] banga padėjo išgarsėti amerikiečių architektams, tokiems kaip [[Frank Lloyd Wright|Frenkas Loidas Raitas]], [[Philip Johnson|Filipas Džonsonas]] ir [[Frank Gehry|Frenkas Geris]].
[[Vaizdas:Times Square 1-2.JPG|thumb|right|[[Taims skveras]] [[Niujorkas|Niujorke]], dalis [[Brodvėjus|Brodvėjaus teatrų rajono]]]]

Vienas iš pirmųjų pagrindinių amerikietiškojo teatro populiarintojų buvo impresarijus [[P. T. Barnum|F. T. Barnumas]] , kuris [[1841]] metais pradėjo dirbti žemajame [[Manhatanas|Manhetene]] esančiame pramogų komplekse. [[Edward Harrigan|Edvardo Harigano]] komanda Niujorke nuo XIX amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos pastatė eilę populiarių muzikinių komedijų. XX-ajame amžiuje moderniojo [[Miuziklas|miuziklo]] forma iškilo [[Brodvėjus|Brodvėjuje]]. Miuzikluose atliktos, tokių kompozitorių, kaip [[Irving Berlin|Irvingas Berlinas]], [[Cole Porter|Koulas Porteris]] ir [[Stephen Sondheim|Styvenas Sodhaimas]], sukurtos dainos tapo populiariosios muzikos etalonais. Dramaturgas [[Eugene O'Neill|Judžinas O‘Nylas]] [[1936]] metais laimėjo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]]. Kiti pripažinti amerikiečių dramaturgai – [[Pulicerio premija|Pulicerio premijos]] laimėtojai [[Tennessee Williams|Tenesis Viljamsas]], [[Edward Albee|Edvardas Olbis]] ir [[August Wilson|Ogastas Vilsonas]].

Ilgą laiką nepastebėta [[Charles Ives|Čarlzo Aivzo]] XX amžiaus 2-ajame dešimtmetyje vykdyta veikla leido jam tapti pirmuoju iš pagrindinių Jungtinių Valstijų klasikinės tradicijos kompozitorių. Kiti novatoriai, tokie kaip [[Henry Cowell|Henris Kauelas]] ir [[John Cage|Džonas Keidžas]], sukūrė savitą Amerikos požiūrį į klasikinę kompoziciją. [[Aaron Copland|Aronas Koplandas]] ir [[George Gershwin|Džordžas Geršvinas]] išvystė unikalią populiariosios ir klasikinės muzikos sintezę. Choreografės [[Isadora Duncan|Izadora Dankan]] ir [[Martha Graham|Marta Greham]] daug prisidėjo kuriant modernųjį šokį. [[George Balanchine|Džordžas Valančinas]] ir [[Jerome Robbins|Džeromas Robinsas]] lyderiavo XX-ojo amžiaus [[baletas|balete]]. Amerikiečiai gan ilgai buvo svarbūs vystant moderniąją meninę fotografiją. Žymiausi amerikiečių fotografai – [[Alfred Stieglitz|Alfredas Styglicas]], [[Edward Steichen|Edvardas Steichenas]] ir [[Ansel Adams|Anselas Adamsas]]. [[Komiksas|Komiksai]] yra JAV išradimas. [[Supermenas]], svarbiausias komiksų knygų superherojus, tapo Amerikos ikona.<ref>{{cite book | last=Daniels | first=Les | year=1998 | title=Superman: The Complete History | page=11 | edition=1st | publisher=Titan Books | isbn=1-85286-988-7 }}</ref>

=== Maistas ===
''Pagrindinis straipsnis: [[Amerikietiška virtuvė]]''

[[Vaizdas:Strip Mall Troy.jpg|thumb|right|Prekybos centras su restoranais, kuriose patiekiamas [[Itališka virtuvė|itališkas]], amerikietiškas, [[Tolimųjų Rytų virtuvė|kiniškas, japoniškas]] maistas.]]

Jungtinėse Valstijose vyraujančios kulinarinės tradicijos panašios į kitų [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalių]] tradicijas. [[Kviečiai]] yra pagrindinė JAV grūdinė kultūra. Tradicinėje amerikietiškoje virtuvėje naudojami ingredientus, tokie kaip [[kalakutas|kalakutiena]], [[Baltauodegis elnias|baltauodegis elnių]] mėsa, [[bulvė]]s, [[batatai]], [[kukurūzai]], [[moliūgai]], [[klevo sirupas]]. Amerikietišką virtuvę taip pat sudaro indėnų ir ankstyvųjų europiečių naujakurių virtuvė. Ant barbekiu lėtai kepama [[kiauliena]] ir [[jautiena]], [[krabų paplotėliai]], [[bulvių traškučiai]] ir sausainiai su šokolado gabaliukais yra charakteringi Jungtinių Valstijų maisto kultūros pavyzdžiai. Vadinamasis [[sielos maistas]] ({{en|soul food}}) – Afrikos vergų sukurta virtuvė, šiuo metu populiari tarp afroamerikiečių, ypač JAV pietuose. Sinkretinės virtuvės, tokios kaip [[Luizianos kreolų virtuvė]], [[akadų virtuvė]], [[Teks-Meks virtuvė]], yra svarbios regioniniu atžvilgiu. Būdingi Jungtinėms Valstijoms valgiai, tokie kaip obuolių pyragas, keptas viščiukas, pica, mėsainiai ir dešrainiai, kilo iš kitų tautų imigrantų receptų. Prancūziškos bulvytės, meksikietiški patiekalai, tokie kaip [[burito]]s ir [[tako]]s, ir makaronų patiekalai, lengvai perimti iš italų virtuvės, šalyje yra labai populiarūs.<ref name="IFT">{{cite web |url=http://www.ift.org/cms/?pid=1000496 |author=Klapthor, James N. |title=What, When, and Where Americans Eat in 2003 |publisher=Institute of Food Technologists |date=2003-08-23|accessdate=2007-06-19}}</ref> Dažniausiai amerikiečiai vietoje arbatos renkasi gerti kavą. Jungtinių Valstijų pramonės rinkodaros dėka, apelsinų sultys ir pienas tapo dažnais pusryčių gėrimais.<ref>Smith, Andrew F. (2004). ''The Oxford Encyclopedia of Food and Drink in America''. New York: Oxford University Press, pp. 131–32. ISBN 0-19-515437-1. Levenstein, Harvey (2003). ''Revolution at the Table: The Transformation of the American Diet''. Berkeley, Los Angeles, and London: University of California Press, pp. 154–55. ISBN 0-520-23439-1.</ref> XX amžiaus 9 ir 10 dešimtmečiuose amerikiečių kalorijų suvartojimas išaugo 24 procentais.<ref name="IFT" /> Dažnas pietavimas greito maisto restoranuose yra susijęs su tuo, ką sveikatos apsaugos pareigūnai vadina amerikiečių „nutukimo epidemija”. Smarkiai saldinti gaivieji gėrimai yra taip pat labai populiarūs. Tokie gėrimai sudaro 9 procentus vidutinio amerikiečių kalorijų suvartojimo.<ref>{{cite web |title=Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity |publisher=American Heart Association |year=2005 |work=Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology|url=http://atvb.ahajournals.org/cgi/content/full/25/12/2451#R3-101329 |accessdate=2007-06-09}} {{cite web |title=Let's Eat Out: Americans Weigh Taste, Convenience, and Nutrition |publisher=U.S. Dept. of Agriculture |url=http://www.ers.usda.gov/publications/eib19/eib19_reportsummary.pdf|accessdate=2007-06-09}}</ref>

=== Sportas ===

[[Vaizdas:Shea Smith-edit1.jpg|thumb| [[Amerikietiškasis futbolas|Amerikietiškojo futbolo]] žaidėjas ieško kam perduoti kamuolį.]]

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinių Valstijų nacionaliniu sportu yra laikomas [[beisbolas]]. [[Amerikietiškasis futbolas]], [[krepšinis]] ir [[ledo ritulys]] yra kiti trys vyraujantys profesionalaus komandinio sporto žaidimai. Amerikietiškasis futbolas ir krepšinis pritraukia didžiulį žiūrovų dėmesį. Amerikietiškasis futbolas išlieka populiariausiu žiūrovų sportu.<ref>{{cite web |author=Krane, David K. |title=Professional Football Widens Its Lead Over Baseball as Nation's Favorite Sport |url=http://www.harrisinteractive.com/harris_poll/index.asp?PID=337 |publisher=Harris Interactive |date=2002-10-30|accessdate=2007-09-14}} Maccambridge, Michael (2004). ''America's Game: The Epic Story of How Pro Football Captured a Nation''. New York: Random House. ISBN 0-375-50454-0.</ref> Kadaise daugiausiai žiūrovų pritraukdavę [[boksas]] ir [[žirgų lenktynės]] buvo išstumti [[Golfas|golfo]] ir automobilių lenktynių, ypač [[NASCAR]]. [[Futbolas|Futbolą]] dažnai žaidžia jaunimas arba mėgėjiško lygio žaidėjai. Tenisas, kaip ir daugelis lauko sportų, yra taip gan populiarus.

Nors daugelis pagrindinių JAV sporto žaidimų išsivystė remiantis Europos tradicijomis, krepšinis, [[tinklinis]], [[riedlenčių sportas|riedlenčių]], [[Snieglenčių sportas|snieglenčių]] sportai yra Išrasti Jungtinėse Valstijose. [[Lakrosas]] ir [[banglenčių sportas]] kilo iš Amerikos indėnų ir vietinių havajiečių žaidimų, atsiradusių dar prieš kontaktą su Vakarų kultūra. Aštuonerios [[Olimpinės žaidynės]] vyko Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje. [[Vasaros olimpinės žaidynės|Vasaros olimpinių žaidinių]] metu Jungtinėms Valstijoms atstovavę sportininkai laimėjo 2 301 medalį, daugiausiai nei bet kuri kita šalis<ref>{{cite web|title=All-Time Medal Standings, 1896–2004 | publisher = Information Please|url=http://www.infoplease.com/ipsa/A0115108.html | accessdate=2007-06-14}} {{cite web|title=Distribution of Medals—2008 Summer Games| publisher = Fact Monster|url=http://www.factmonster.com/sports/olympics/2008/distribution-medals-summer-games.html| accessdate=2008-09-02}}</ref>, o [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpinių žaidynėse]] – 216 medalių ir pagal šį skaičių užima pirmąją vietą.<ref>{{cite web|title=All-Time Medal Standings, 1924–2006|publisher=Information Please|url=http://www.infoplease.com/ipsa/A0115207.html|accessdate=2007-06-14}} [[Norvegija]] užima pirmąją vietą, [[Sovietų Sąjunga]] yra trečia, bet jei būtų prie SSRS medalių skaičiaus būtų pridėtas [[Rusija|Rusijos]] federacijos medalių sportininkų iškovotų medalių skaičius, ši užimtų antrąją vietą.</ref>{{clear}}

{{portal|JAV|Flag of the United States.svg}}

== Kita ==
* [[JAV karinės pajėgos]]
* [[JAV užsienio politika]]

== Nuorodos ==
; Vyriausybė
* [http://www.usa.gov/ Oficialus JAV vyriausybės portalas] Vyriausybinių svetainių tinklas
* [http://www.house.gov/ Rūmai] Oficiali JAV atstovų rūmų svetainė
* [http://www.loc.gov/index.html Kongreso biblioteka] Oficiali [[Kongreso biblioteka|kongreso bibliotekos]] svetainė
* [http://www.senate.gov/ Senatas] Oficiali JAV Senato svetainė
* [http://www.supremecourtus.gov/ Aukščiausiasis Teismas] Oficiali JAV Aukščiausiojo Teismo svetainė
* [http://www.whitehouse.gov/ Baltieji rūmai] Oficiali JAV prezidento svetainė
* [http://www.uscis.gov/portal/site/uscis JAV pilietybių ir imigracijos paslaugos] Oficiali vyriausybes svetainė

; Istorija
* [http://www.nationalcenter.org/HistoricalDocuments.html Istoriniai dokumentai]
* [http://www.religioustolerance.org/nat_mott.htm JAV nacionaliniai moto: istorija ir konstitucingumas]
* [http://www.historicalstatistics.org/index2.html JAV] Nuorodos į istorinius dokumentus


=== Valdžia ===
; Žemėlapiai
* [http://www.president.gov.ua/ Ukrainos Prezidento tinklalapis] (ukrainiečių ir anglų k.)
* [http://nationalatlas.gov/ Nacionalinis JAV atlasas] Oficialūs JAV užsienio reikalų ministerijos žemėlapiai
* [http://www.rada.gov.ua/ Ukrainos Aukščiausioji Taryba] (ukrainiečių ir anglų k.)
* [http://www.wikimapia.org/#y=41771312&x=-99492187&z=4&l=0&m=a JAV palydovinis vaizdas](WikiMapia)
* [http://www.kmu.gov.ua Ukrainos Vyriausybė] (ukrainiečių ir anglų k.)


=== Istorija ir kultūra ===
; Kita
* [http://litopys.org.ua/links/inistor.htm Ukrainos kultūros istorija] {{uk-icon}}
* [http://usinfo.state.gov/infousa/index.html InfoUSA] Portalas JAV informacinės agentūros resursams
* [http://www.openit.com.ua/cover.php?lang=ua Įdomiausios Ukrainos vietovės užsienio žurnalistų alimis] (ukrainiečių, rusų, anglų k.)
* [http://tonto.eia.doe.gov/state/ Valstijų energijos profiliai] Ekonominiai, aplinkosauginiai ir energijos duomenys apie kiekvieną valstiją
</small>
* [http://www.teacheroz.com/states.htm 50 JAV valstijų] Surinktos nuorodos apie kiekvieną valstiją
* [http://www.census.gov/hhes/www/ JAV demografinės statistikos] iš JAV Surašymo biuro
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/us.html Apie JAV] CŽV Pasaulio faktų knyga
* [http://www.britannica.com/nations/United-States Apie JAV] elektroninėje enciklopedijoje [[Encyclopaedia Britannica|Britannica]]


{{Europa}}
== Šaltiniai ==
{{Reflist|3}}
{{NVS}}


{{Commons|Україна|no=T}}
{{Amerika}}
{{Vikižodynas|Ukraina|no=T}}
{{NATO}}
{{Commons|United States|no=T}}
{{vikižodynas}}


{{SavStr}}
{{SavStr}}
{{Verta}}


[[Kategorija:JAV| ]]
[[Kategorija:Ukraina| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
[[Kategorija:Valstybės]]


{{Link FA|an}}
{{Link FA|an}}
{{Link FA|ceb}}
{{Link FA|eu}}
{{Link FA|fa}}
{{Link FA|fo}}
{{Link FA|lv}}
{{Link FA|ml}}
{{Link FA|sl}}
{{Link FA|sq}}
{{Link FA|vi}}
{{Link FA|zh}}


[[ace:Amirika Carékat]]
[[ace:Ukraina]]
[[af:Verenigde State van Amerika]]
[[af:Oekraïne]]
[[als:USA]]
[[als:Ukraine]]
[[am:አሜሪካ]]
[[am:ዩክሬን]]
[[an:Estatos Unitos]]
[[an:Ucraína]]
[[ang:Ȝeānlǣhtan Rīcu American]]
[[ang:Ucræȝna]]
[[ar:أوكرانيا]]
[[ar:الولايات المتحدة]]
[[arc:ܐܘܩܪܐܝܢܐ]]
[[arc:ܐܬܪܘܬܐ ܡܚܝܕܐ ܕܐܡܪܝܟܐ]]
[[arz:امريكا]]
[[arz:اوكرانيا]]
[[ast:Ucrania]]
[[as:মাৰ্কিন যুক্তৰাষ্ট্ৰ]]
[[az:Ukrayna]]
[[ast:Estaos Xuníos d'América]]
[[ay:USA]]
[[bar:Ukraine]]
[[bat-smg:Okraėna]]
[[az:Amerika Birləşmiş Ştatları]]
[[bcl:Ukranya]]
[[ba:Америка Ҡушма Штаттары]]
[[bar:Vaeinigte Staatn]]
[[be:Украіна]]
[[bat-smg:JAV]]
[[be-x-old:Украіна]]
[[bcl:Estados Unidos]]
[[bg:Украйна]]
[[bn:ইউক্রেন]]
[[be:Злучаныя Штаты Амерыкі]]
[[bo:ཨུཀ་རཡི་ནི།]]
[[be-x-old:Злучаныя Штаты Амэрыкі]]
[[bpy:ইউক্রেন]]
[[bg:Съединени американски щати]]
[[br:Ukraina]]
[[bi:Yunaeted Stet blong Amerika]]
[[bs:Ukrajina]]
[[bn:মার্কিন যুক্তরাষ্ট্র]]
[[ca:Ucraïna]]
[[bo:ཨ་མེ་རི་ཁ་རྒྱལ་ཕྲན་མཉམ་འབྲེལ་རྒྱལ་ཁབ།]]
[[cbk-zam:Ukrania]]
[[bpy:তিলপারাষ্ট্র]]
[[ce:Украина]]
[[br:Stadoù-Unanet Amerika]]
[[ceb:Ukraine]]
[[bs:Sjedinjene Američke Države]]
[[chr:ᏳᎬᎳᎢᏅ]]
[[ca:Estats Units d'Amèrica]]
[[crh:Ukraina]]
[[cbk-zam:Estados Unidos de America]]
[[cdo:Mī-guók]]
[[cs:Ukrajina]]
[[csb:Ùkrajina]]
[[ce:Iамерка пачхьалк]]
[[cu:Оукра́ина]]
[[ceb:Estados Unidos]]
[[chr:ᎠᎺᎢ]]
[[cv:Украина]]
[[cy:Wcráin]]
[[ckb:وڵاتە یەکگرتووەکان]]
[[da:Ukraine]]
[[co:Stati Uniti d'America]]
[[de:Ukraine]]
[[crh:Amerika Qoşma Ştatları]]
[[diq:Ukrayna]]
[[cs:Spojené státy americké]]
[[dsb:Ukraina]]
[[cu:Амєрика́ньскꙑ Ѥдьнѥ́нꙑ Дрьжа́вꙑ]]
[[dv:ޔުކްރެއިން]]
[[cv:Америкăри Пĕрлешӳллĕ Штатсем]]
[[ee:Ukraine]]
[[cy:Unol Daleithiau America]]
[[da:USA]]
[[el:Ουκρανία]]
[[en:Ukraine]]
[[de:Vereinigte Staaten]]
[[eo:Ukrainio]]
[[diq:Dewletê Amerikayê Yewbiyayey]]
[[es:Ucrania]]
[[dsb:Zjadnośone staty Ameriki]]
[[dv:އެމެރިކާ]]
[[et:Ukraina]]
[[eu:Ukraina]]
[[dz:ཡུ་ནའིཊེཊ་སི་ཊེས]]
[[ee:United States]]
[[ext:Ucránia]]
[[fa:اوکراین]]
[[el:Ηνωμένες Πολιτείες της Αμερικής]]
[[en:United States]]
[[fi:Ukraina]]
[[eo:Usono]]
[[fiu-vro:Ukraina]]
[[es:Estados Unidos]]
[[fo:Ukraina]]
[[fr:Ukraine]]
[[et:Ameerika Ühendriigid]]
[[frp:Ucrayena]]
[[eu:Ameriketako Estatu Batuak]]
[[ext:Estaus Unius]]
[[fy:Oekraïne]]
[[ga:An Úcráin]]
[[fa:ایالات متحده آمریکا]]
[[fi:Yhdysvallat]]
[[gan:烏克蘭]]
[[gd:An Ùcrain]]
[[fiu-vro:Ameeriga Ütisriigiq]]
[[gl:Ucraína - Україна]]
[[fo:USA]]
[[fr:États-Unis]]
[[gn:Ukyaña]]
[[gv:Yn Ookraan]]
[[frp:Ètats-Unis d’Amèrica]]
[[hak:Vû-khiet-làn]]
[[fur:Stâts Unîts di Americhe]]
[[fy:Feriene Steaten]]
[[haw:‘Ukelena]]
[[he:אוקראינה]]
[[ga:Stáit Aontaithe Mheiriceá]]
[[hi:युक्रेन]]
[[gan:美國]]
[[hif:Ukraine]]
[[gd:Na Stàitean Aonaichte]]
[[hr:Ukrajina]]
[[gl:Estados Unidos de América - United States of America]]
[[glk:آمریکا]]
[[hsb:Ukraina]]
[[ht:Ikrèn]]
[[gn:Tetã peteĩ reko Amérikagua]]
[[hu:Ukrajna]]
[[gu:સંયુક્ત રાજ્ય અમેરિકા]]
[[hy:Ուկրաինա]]
[[gv:Steatyn Unnaneysit America]]
[[ha:Amurika]]
[[ia:Ukraina]]
[[hak:Mî-koet]]
[[id:Ukraina]]
[[ie:Ucraina]]
[[haw:‘Amelika Hui Pū ‘ia]]
[[ig:Yukrain]]
[[he:ארצות הברית]]
[[ilo:Ukrainia]]
[[hi:संयुक्त राज्य अमेरिका]]
[[hif:United States]]
[[io:Ukrainia]]
[[is:Úkraína]]
[[hr:Sjedinjene Američke Države]]
[[it:Ucraina]]
[[hsb:Zjednoćene staty Ameriki]]
[[ht:Etazini]]
[[ja:ウクライナ]]
[[jbo:vurgu'e]]
[[hu:Amerikai Egyesült Államok]]
[[jv:Ukraina]]
[[hy:Ամերիկայի Միացյալ Նահանգներ]]
[[ka:უკრაინა]]
[[ia:Statos Unite de America]]
[[id:Amerika Serikat]]
[[kaa:Ukraina]]
[[kg:Ukrayina]]
[[ie:Unit States de America]]
[[kk:Украина]]
[[ig:Njikota Obodo Amerika]]
[[kl:Ukraine]]
[[ik:United States of America]]
[[kn:ಯುಕ್ರೇನ್]]
[[ilo:Estados Unidos iti America]]
[[io:Usa]]
[[ko:우크라이나]]
[[is:Bandaríkin]]
[[krc:Украина]]
[[ku:Ukrayna]]
[[it:Stati Uniti d'America]]
[[kv:Украина]]
[[iu:ᐊᒥᐊᓕᑲ/amialika]]
[[kw:Ukrayn]]
[[ja:アメリカ合衆国]]
[[jbo:mergu'e]]
[[ky:Украина]]
[[jv:Amérika Sarékat]]
[[la:Ucraina]]
[[lb:Ukrain]]
[[ka:ამერიკის შეერთებული შტატები]]
[[li:Oekraïne]]
[[kk:Америка Құрама Штаттары]]
[[lij:Ucrainn-a]]
[[kl:Naalagaaffeqatigiit]]
[[lmo:Ücraina]]
[[km:សហរដ្ឋអាមេរិក]]
[[ln:Ukraine]]
[[kn:ಅಮೇರಿಕ ಸಂಯುಕ್ತ ಸಂಸ್ಥಾನ]]
[[ko:미국]]
[[lv:Ukraina]]
[[mdf:Украин]]
[[krc:Американы Бирлешген Штатлары]]
[[mg:Okraina]]
[[ks:संयुक्त राज्‍य अमेरिका]]
[[ksh:Ammilandt]]
[[mhr:Украина]]
[[mi:Ūkareinga]]
[[ku:Dewletên Yekbûyî yên Amerîkayê]]
[[mk:Украина]]
[[kv:Америкаса Ӧтувтӧм Штатъяс]]
[[ml:യുക്രെയിൻ]]
[[kw:Statys Unys]]
[[mn:Украйн]]
[[ky:Америка Кошмо Штаттары]]
[[mr:युक्रेन]]
[[la:Civitates Foederatae Americae]]
[[ms:Ukraine]]
[[lad:Estatos Unitos d'Amerika]]
[[mwl:Oucránia]]
[[lb:Vereenegt Staate vun Amerika]]
[[lg:Amereka]]
[[na:Ukraine]]
[[nah:Ucrania]]
[[li:Vereinegde State van Amerika]]
[[nap:Ucraina]]
[[lij:Stati Unïi d'America]]
[[nds:Ukraine]]
[[lmo:Stat Ünì d'America]]
[[nds-nl:Oekraïne]]
[[ln:Lisangá lya Ameríka]]
[[ne:युक्रेन]]
[[lv:Amerikas Savienotās Valstis]]
[[nl:Oekraïne]]
[[mdf:Америконь Аймакнень Соткссна]]
[[mg:Etazonia]]
[[nn:Ukraina]]
[[mhr:АУШ]]
[[no:Ukraina]]
[[nov:Ukraina]]
[[mi:Hononga-o-Amerika]]
[[nrm:Ukraîne]]
[[mk:Соединети Американски Држави]]
[[nv:Yóókwein]]
[[ml:അമേരിക്കൻ ഐക്യനാടുകൾ]]
[[oc:Ucraïna]]
[[mn:Америкийн Нэгдсэн Улс]]
[[os:Украинæ]]
[[mr:अमेरिकेची संयुक्त संस्थाने]]
[[ms:Amerika Syarikat]]
[[pam:Ukraine]]
[[pih:Yukrayn]]
[[mt:Stati Uniti tal-Amerika]]
[[pl:Ukraina]]
[[mwl:Stados Ounidos de la América]]
[[pms:Ucrain-a]]
[[my:အမေရိကန်ပြည်ထောင်စု]]
[[pnt:Ουκρανία]]
[[myv:Американь Вейтьсэндявкс Штаттнэ]]
[[pt:Ucrânia]]
[[mzn:موتحده ایالات]]
[[na:USA]]
[[qu:Ukranya]]
[[rm:Ucraina]]
[[nah:Tlacetilīlli Tlahtohcāyōtl Ixachitlān]]
[[rmy:Ukraina]]
[[nap:State Aunite d'Amereca]]
[[nds:USA]]
[[ro:Ucraina]]
[[roa-rup:Ucraina]]
[[nds-nl:Verienigde Staoten van Amerika]]
[[ru:Украина]]
[[ne:संयुक्त राज्य अमेरिका]]
[[sah:Украина]]
[[new:अमेरिका]]
[[nl:Verenigde Staten]]
[[sc:Ucraina]]
[[nn:USA]]
[[scn:Ucraina]]
[[sco:Ukraine]]
[[no:Amerikas forente stater]]
[[se:Ukraina]]
[[nov:Unionati States de Amerika]]
[[sh:Ukrajina]]
[[nrm:Êtats Unnis d'Améthique]]
[[simple:Ukraine]]
[[nv:Wááshindoon Bikéyah Ałhidadiidzooígíí]]
[[sk:Ukrajina]]
[[oc:Estats Units d'America]]
[[om:USA]]
[[sl:Ukrajina]]
[[sq:Ukraina]]
[[os:Америкæйы Иугонд Штаттæ]]
[[sr:Украјина]]
[[pa:ਸੰਯੁਕਤ ਰਾਜ ਅਮਰੀਕਾ]]
[[pag:United States]]
[[stq:Ukraine]]
[[pam:Estados Unidos]]
[[sv:Ukraina]]
[[sw:Ukraine]]
[[pap:Estadonan Uni di Merka]]
[[pcd:Étots-Unis]]
[[szl:Ukrajina]]
[[ta:உக்ரைன்]]
[[pdc:Amerikaa]]
[[pih:Yunitid Staits]]
[[tg:Украйина]]
[[th:ประเทศยูเครน]]
[[pl:Stany Zjednoczone]]
[[tk:Ukraina]]
[[pms:Stat Unì d'América]]
[[pnb:امریکہ]]
[[tl:Ukraine]]
[[tpi:Yukren]]
[[ps:د امريکا متحده ايالات]]
[[pt:Estados Unidos]]
[[tr:Ukrayna]]
[[tt:Украина]]
[[qu:Hukllachasqa Amirika Suyukuna]]
[[udm:Украина]]
[[rm:Stadis Unids da l'America]]
[[ug:ئۇكرائىنا]]
[[rn:Leta Zunze Ubumwe za Amerika]]
[[uk:Україна]]
[[ro:Statele Unite ale Americii]]
[[ur:یوکرین]]
[[ru:Соединённые Штаты Америки]]
[[uz:Ukraina]]
[[sah:Америка Холбоһуктаах Штаттара]]
[[vec:Ucraina]]
[[sc:Istados Unidos de America]]
[[scn:Stati Uniti]]
[[vi:Ukraina]]
[[sco:Unitit States]]
[[vo:Lukrayän]]
[[wa:Oucrinne]]
[[se:Amerihká ovttastuvvan stáhtat]]
[[war:Ukranya]]
[[sh:Sjedinjene Američke Države]]
[[wo:Ukreen]]
[[si:අ'මෙරිකා‍වේ එක්සත් රාජ්‍යයන්]]
[[simple:United States]]
[[wuu:乌克兰]]
[[sk:Spojené štáty]]
[[yi:אוקראינע]]
[[yo:Ukréìn]]
[[sl:Združene države Amerike]]
[[zh:乌克兰]]
[[sm:Iunaite Sitete o Amerika]]
[[zh-classical:烏克蘭]]
[[so:Maraykan]]
[[zh-min-nan:Ukrayina]]
[[sq:Shtetet e Bashkuara]]
[[zh-yue:烏克蘭]]
[[sr:Сједињене Америчке Државе]]
[[srn:Kondre Makandrameki]]
[[stq:Fereende Stoaten fon Amerikoa]]
[[su:Amérika Sarikat]]
[[sv:USA]]
[[sw:Marekani]]
[[szl:Zjednoczůne Sztaty]]
[[ta:அமெரிக்க ஐக்கிய நாடு]]
[[te:అమెరికా సంయుక్త రాష్ట్రాలు]]
[[tet:Estadu Naklibur Sira Amérika Nian]]
[[tg:Иёлоти Муттаҳидаи Амрико]]
[[th:สหรัฐอเมริกา]]
[[tk:Amerikanyň Birleşen Ştatlary]]
[[tl:Estados Unidos]]
[[to:Puleʻanga Fakataha ʻo ʻAmelika]]
[[tpi:Ol Yunaitet Stet]]
[[tr:Amerika Birleşik Devletleri]]
[[ts:United States]]
[[tt:Amerika Quşma Ştatları]]
[[ty:Fenua Marite]]
[[ug:ئامېرىكا قوشما شىتاتلىرى]]
[[uk:Сполучені Штати Америки]]
[[ur:ریاستہائے متحدہ امریکہ]]
[[uz:Amerika Qoʻshma Shtatlari]]
[[vec:Stati Unìi de la Mèrica]]
[[vi:Hoa Kỳ]]
[[vls:Verênigde Stoaten van Amerika]]
[[vo:Lamerikän]]
[[wa:Estats Unis]]
[[war:Estados Unidos]]
[[wo:Diiwaan yu Bennoo]]
[[wuu:美利坚合众国]]
[[xal:Америкин Ниицәтә Орн Нутгуд]]
[[xh:IYunayithedi Steyitsi]]
[[yi:פאראייניקטע שטאטן פון אמעריקע]]
[[yo:Orílẹ̀-èdè Amẹ́ríkà]]
[[za:Meigoz]]
[[zea:Vereênigde Staeten]]
[[zh:美國]]
[[zh-classical:美國]]
[[zh-min-nan:Bí-kok]]
[[zh-yue:美國]]
[[zu:IMelika]]

23:59, 31 kovo 2010 versija

Ukrainos vėliava Ukrainos herbas
Vėliava Herbas

Ukraina žemėlapyje
Valstybinė kalba ukrainiečių
Sostinė Kijevas
Didžiausias miestas Kijevas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 • Parlamento pirmininkas 		 
Viktoras Janukovičius
Віктор Федорович Янукович
Mykolas Azarovas
Микола Азаров
Volodymyras Lytvynas
Володимир Михайлович Литвин
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
603 628 km2 (44)
7 %
Gyventojų
 • 2008 (progn.)
 • Tankis 		 
46 179 226[1] (27)
77 žm./km2 (115)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2008 (progn.)
359,9>[2] mlrd. $ (29)
7 800>[2] $ (83)
Valiuta grivina (UAH)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
 
1918
1991 rugpjūčio 24
Interneto kodas .ua
Šalies tel. kodas 380

Ukrainà (ukr. Україна) – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos) išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, – o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji - prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917-1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų TSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių.[3] Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus TSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją.[4] Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį. Ukraina yra respublika su pusiau prezidentine sistema, turinti atskiras leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra stačiatikybė, kuri stipriai paveikė Ukrainos architektūrą, literatūrą ir muziką.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos istorija.

Žmonių gyvenimo dabartinės Ukrainos teritorijoje pėdsakai atsekami nuo ankstyvos priešistorės. Antikos laikais dabartinėje Ukrainos teritorijoje gyveno iranėnų kilmės klajoklių gentys – skitai. Skitijos karalystė egzistavo tarp 700 ir 200 m. pr. m. e.

VII a. chazarai įkūrė savo valstybę, kuri apėmė teritorijas nuo Kaspijos jūros iki Kaukazo bei dabartinę rytų Ukrainą ir Krymą.

IX a. dabartinės Ukrainos teritorijoje susiformavo pirmoji rytų slavų valstybė – Kijevo Rusia, kurios sostinė buvo Kijevas kaip ir dabartinės Ukrainos. Manoma, kad Kijevo Rusią įkūrė skandinavų gentys – vikingai, gyvenę dabartinėje Švedijoje. 988 m. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Didysis priėmė iš Bizantijos krikštą. Kijevo Rusia klestėjo X-XI a. Vėliau šią valstybę susilpnino tarpusavio kovos bei totorių invazija.

XIII a. rytinė Ukrainos dalis pateko totorių priklausomybėn, o valstybingumo centras persikėlė į vakarus, kur susiformavo Haličo-Voluinės kunigaikštystė. XIV a. rytinė Galicija atiteko Lenkijai, o likusi dalis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o po Liublino unijos 1569 m. visa Ukraina atiteko Lenkijai. 1596 m. popiežiaus pastangomis buvo sudaryta Bresto unija, po kurios atsirado Ukrainos unitų bažnyčia.

Religiniai nesutarimai XVII a. privedė prie keleto kazokų sukilimų, kurių svarbiausiajam vadovavo Bohdanas Chmelnyckis. Sukilimai baigėsi kairiakrantės Ukrainos prijungimu prie Rusijos pagal prieštaringai vertinamą Perejeslavlio sutartį. Per Žečpospolitos padalinimus Kijevas, Podolė ir Voluinė atiteko Rusijai, kuri nepripažino ukrainiečių savitumo ir vykdė rusifikacijos politiką. Austrijai atitekusioje Galicijoje, priešingai, buvo leidžiama vystyti ukrainiečių kultūrą.

Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui 1917 m. spalio 17 d. Kijeve sukurta Centrinė Taryba. 1917 m. birželio 28 d. paskelbta autonomija nuo Rusijos. 1917 m. liepos 16 d. Centrinė Rada paskelbė save aukščiausia vykdomąja valdžia. Trumpam Ukraina buvo nepriklausoma, tačiau po Lenkijos-bolševikų karo rytinė Galicija ir Voluinė atiteko Lenkijai, Užkarpatė – Čekoslovakijai, Besarabija ir Bukovina – Rumunijai, o likusioji Ukrainos dalis pateko į bolševikų rankas. 1932-1933 m. per Stalino suorganizuotą badmetį mirė nuo 4 iki 10 milijonų ukrainiečių arba 19 proc. visų tuometinių Ukrainos gyventojų. Po to sekė Ukrainos inteligentijos „valymai“.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1939 m. Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją, ir Vakarų Ukrainą prijungė prie Ukrainos TSR. 1941 m. vokiečių ir jų sąjungininkų kariuomenė sutriuškino Raudonąją armiją. Kijevas buvo apsuptas ir dėl įnirtingo Raudonosios armijos bei gyventojų priešinimosi vokiečiams vėliau sovietų buvo paskelbtas „miestu didvyriu“. Į nelaisvę buvo paimta daugiau nei 660 000 sovietų karių. Iš pradžių vokiečiai gyventojų buvo sutikti kaip išvaduotojai dėl Stalino anksčiau vykdytų represijų prieš valstiečius. Vokiečiai įsteigė Ukrainos generalinį komisariatą ir civilinę valdžią. Tačiau vėliau naciai pradėjo įgyvendinti genocidinį režimą, kurio metu buvo žudomi ir tremiami žydai bei civiliai ukrainiečiai, deginami ištisi kaimai. Antrojo pasaulinio karo metu per vokiečių okupaciją Ukrainoje žuvo apie 7 milijonus civilių, įskaitant apie pusę milijono žydų. Be to, iš maždaug 11 milijonų sovietų karių, žuvusių per karą su naciais, apie ketvirtadalį (2,7 mln.) sudarė ukrainiečiai.

Po Antrojo pasaulinio karo prie Ukrainos buvo prijungtos teritorijos vakaruose ir Ukraina apėmė praktiškai visas ukrainiečių gyvenamas teritorijas. 1954 m. Rusijos TFSR Ukrainai perdavė Krymą, kuris neturėjo tiesioginės sienos su Rusija. Tai buvo Nikitos Chruščiovo sprendimas, motyvuotas 300 metų Perejeslavlio sutarties paminėjimo proga, nes ši sutartis sovietų istorikų buvo laikoma dviejų broliškų tautų susivienijimu.

1991 m. po Tarybų Sąjungos žlugimo Ukraina tapo nepriklausoma ir buvo viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų, tačiau neratifikavus organizacijos įstatų, teisiškai (de jure) Sandraugai nepriklauso. 2004 m. po vadinamosios „oranžinės revoliucijos“ prezidentu tapo Viktoras Juščenka. V. Juščenkos vadovavimas sutapo su šalį purtančių politinių ir ekonominių krizių eile. 2010 m. prezidento rinkimuose nugalėjo Viktoras Janukovičius, V. Juščenka liko penktas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos politinė sistema.
Vaizdas:Verkhovna Rada Ukrainy.jpg
Ukrainos Aukščiausioji Taryba

Valdymo forma - pusiauprezidentinė respublika.[5] Šalies valdovas yra prezidentas. Jis renkamas visuotiniu balsavimu, penkeriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Prezidentas skiria premjerą, kurį tvirtina parlamentas. Prezidentas kartu su ministru pirmininku formuoja ministrų kabinetą, taip pat visų centrinių agentūrų ir regioninių bei sričių administracijų vadovus. Dabartinis prezidentas yra Viktoras Janukovičius, išrinktas 2010 m. vasario 7 d. po antrojo turo. Jame varžėsi išrinktasis prezidentas ir tuometinė premjerė Julija Tymošenko. Kiti rinkimai vyks 2015 m.[5]

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Verchovna Rada. 450 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams remiantis proporcine rinkimų sistema. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2007 m. rugsėjo 30 d. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo Regionų partija (175 iš 450), Julijos Tymošenko blokas (156), Mūsų Ukraina-Liaudies savigynos blokas (72). Likusias vietas gavo Ukrainos komunistų partija (27) ir Lytvyno blokas (20). Koaliciją iki 2010 m. kovo 2 d. sudarė Julijos Tymošenko blokas, Mūsų Ukraina-Liaudies savigynos blokas ir Lytvyno blokas. Naująją koaliciją nuo 2010 m. kovo 11 d. sudaro Regionų partija, Ukrainos komunistų partija ir Lytvyno blokas.[6] Naujuoju premjeru tapo Mykolas Azarovas.[7]

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos administracinis suskirstymas.


Ukraina suskirstyta į 24 sritis (ukr. області), 1 autonominę republiką (ukr. автономна республіка) ir 2 miestus turinčius specialų statusą (ukr. Міста зі спеціалним статусом).

Pagal 2005 m. duomenis, Ukrainoje buvo 490 rajonų, 457 miestų (iš jų 178 - su valstybinio, respublikinio ar srities pavaldumo statusu ir 279 su rajoninio pavaldumo statusu), 885 miesto tipo gyvenviečių, 10281 kaimo tarybų, 783 didesnių kaimo tarybų, 28562 kaimo gyvenviečių. Miestai turintys rajonus (seniūnijos atitikmuo) - 26 turintys 118 rajonus.[8]

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos geografija.
Vaizdas:Crimean Mountains (Balaklava).jpg
Kalnai Kryme

Didžioji Ukrainos dalis išsidesčiusi Rytų Europos lygumoje. Didžiausi šalies kalnai yra Karpatų kalnai šalies vakaruose, kurių aukščiausias taškas yra Hoverlos kalnas (2061 m), bei kalnai Krymo pusiasalio pietuose.

Ukrainos kraštovaizdį daugiausia sudaro derlingos lygumos arba stepės ir plynaukštės, vagojamos didelių upių – Dniepro, Doneco, Dniestro ir Pietinio Bugo, kurios teka į Juodąją ir Azovo jūras. Pietvakarinė Dunojaus delta sudaro sieną su Rumunija.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis, tik Krymo pietuose pastebimi subtropinio klimato požymiai.

Vidutinė sausio temperatūra nuo -13 °C šalies šiaurės rytuose iki 2°С prie Krymo pietinių krantų; liepos - nuo 24 °C iki 28°С.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos ekonomika.
Vaizdas:Dnipropetrovsk2006.jpg
Dniepropetrovsko miestas

Anksčiau buvusi svarbiu Sovietų Sąjungos žemės ūkio ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina, kaip ir kitos buvusios SSRS respublikos, yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai gamtinių dujų, nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą.

1994 m. šalyje hiperinfliacija pasiekė 10 650 %. Vėliau pradėtos vykdyti radikalesnės reformos, taip pat ir žemės ūkyje. Pirmieji pakilimo ženklai atsirado 1996-7 m., tačiau 1998 m. šalį ypač palietė Rusijoje kilusi finansinė krizė ir augimas atsinaujino tik 2000 m.

Ukrainoje gaminamas An-148

Tiesioginės užsienio investicijos 2005 m. buvo rekordiškai didelės ir sudarė 7,3 mlrd. JAV dolerių, tai 4,3 karto daugiau nei 2004 m.

Lietuvos investicijos Ukrainoje 2006 m. buvo 265 mln. lt (Vakarų medienos grupė, Hanner, Snaigė/Hermis Capital, Čilija).

Labiausiai išsivysščiusios Ukrainos pramonės šakos - sunkioji pramonė, transportas bei energetika.

Labiausiai išsivystę ekonominiai reginionai - Donbasas (Donecko ir Luhansko sritys), Padnieprė (Dniepropetrovsko bei Zaporožės sritys), o taip pat Kijevo, Charkovo, Odesos bei Lvovo miestai.

Žemės ūkis

Beveik tris ketvirtadalius Ukrainos užima stepės - derlingos lygumos. Jose daugiausia auginami javai. Čia prikuliama milijonai tonų kviečių, kukurūzų, miežių, avižų, rugių ir grikių. Ukrainiečiai kepa įvairaus rupumo ir visokios formos duoną.

Gamtos turtai

Apskaičiuota, jog 5 proc. pasaulio mineralų išteklių stūkso Ukrainoje. Ši šalis turi didžiausius mangano ir titano klodus, o pagal geležies rūdos išteklius užima trečią vietą pasaulyje. Donbase iškasama 90 proc. Ukrainos akmens anglių.

Pramoninė sritis

Rytų Ukrainoje gausu geležies rūdos, akmens anglies, dujų, naftos, todėl Ukraina tapo vienu didžiausių plieno gamintojų pasaulyje. Plieno aukštakrosnės ir geležies liejyklos - neatskiriama šalies kraštovaizdžio dalis. Ukrainoje gaminama kalnakasybos ir transporto mašinos, sunkvežimiai, automobiliai, lokomotyvai, laivai bei turbinos.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos gyventojai.
Etninės grupės
ukrainiečių
  
 77.8 %
rusų
  
 17.3 %
moldavų ir rumunų
  
 0.8 %
baltarusių
  
 0.6 %
Krymo totorių
  
 0.5 %
bulgarų
  
 0.4 %
vengrų
  
 0.3 %
lenkų
  
 0.3 %
žydų
  
 0.2 %
armėnų
  
 0.2 %
Šaltinis: Etniniai ukrainiečiai pagal regionus. 2001
Etniniai ukrainiečiai pagal regionus. 2001

Pagal 2008-ųjų kovo 1-osios duomenis valstybėje gyveno 46 314 736 žmonės. Iš jų:

  • 31 643 316 arba 68,32 % miesto gyventojų;
  • 14 671 420 arba 32,78 % kaimo gyventojų.

Tautinė sudėtis pagal 2001 m. visuotinį gyventojų surašymą: ukrainiečių - 77,8 %, rusų - 17,3 %, baltarusių - 0,6 %, Krymo totorių - 0,5 %, moldavų - 0,5 %, bulgarų - 0,4 %, vengrų - 0,3 %, rumunų - 0,3 %, lenkų - 0,3 %, žydų - 0,2 %, graikai (0,2 %), armėnų - 0,2 %, totorių - 0,2 %.

Dauguma tikinčiųjų ukrainiečių - stačiatikiai, priklausantys trims cerkvėms:

  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
  • Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
  • Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė

Dalis ukrainiečių (dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) - katalikai (iš viso Ukrainoje katalikų - 5,5 mln. žmonių). Svarbiausios religinės šventės - Šv. Kalėdos ir Velykos.

Gyventojų skaičiaus kitimas Ukrainoje.

Pirmaisiais Ukrainos nepriklausomynės metais vyko didžiulė migracija. 1991-1992 m. daugiau kaip milijonas žmonių imigravo į Ukrainą (pagrinde iš kitų buvusių sovietinių respublikų). 1991-2004 m. periode iš viso 2,2 milijonai (iš kurių 2 milijonai emigravo iš buvusių sovietinių respublikų) imigravo į Ukrainą ir 2,5 milijonų iš jos meigravo (tarp emigravusių 1,9 mln. išvyko į kitas SSRS priklausiusias respublikas).[9] Šiuo metu imigrantai sudaro 14,7 procentų viso Ukrainos gyventojų skaičiaus, kitaip sakant, šalyje gyvena 6,9 mln. imigrantų; tai 4-a pagal imigrantų skaičių valstybė.[10] 2008 m. 45 873 žmonės tapo Ukrainos piliečiais, 5 456 žmonės pilietybės neteko.[11]

Nr. Miestas Administracinis
vienetas 		Gyv. [Nr. Miestas Administracinis
vienetas 		Gyv.
žiūrėti • aptarti • redaguoti

View of the Kiev Pechersk Lavra
Kijevas

Charkovas

1 Kijevas Kijevas 2,611,327 11 Luhanskas Luhansko sritis 463,097
2 Charkovas Charkovo sritis 1,470,902 12 Makijivka Donecko sritis 389,589
3 Dniepras Dniepropetrovsko sritis 1,065,008 13 Simferopolis Krymo AR 358,108
4 Odesa Odesos sritis 1,029,049 14 Vinycia Vinycios sritis 356,665
5 Doneckas Donecko sritis 1,016,194 15 Sevastopolis Sevastopolis 342,451
6 Zaporožė Zaporožės sritis 815,256 16 Chersonas Chersono sritis 328,360
7 Lvovas Lvovo sritis 732,818 17 Poltava Poltavos sritis 317,998
8 Kryvyj Rihas Dniepropetrovsko sritis 668,980[h] 18 Černigovas Černigovo sritis 304,994
9 Mykolajivas Mykolajivo sritis 514,136 19 Čerkasai Čerkasų sritis 295,414
10 Mariupolis Donecko sritis 492,176 20 Sumai Sumų sritis 293,141
2001 m. visuotinis Ukrainos gyventojų surašymas[12]


Kalba

Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose
Pagrindinis straipsnis – Ukrainiečių kalba.

Vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje yra ukrainiečių kalba. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Antra pagal paplitimą šalyje kalba - rusų, ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų. Statistiniais duomenimis TSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.

Pagal Ukrainos švietimo ir mokslo ministeriją, 2006-aisias šalyje dirbo mokyklų su nevalstybine pagrindine mokymo kalba:

Taip pat 2242 mokyklos su dviem ir daugiau dėstymo kalbomis.

Kultūra

Ansamblis šoka tradicinius ukrainiečių šokius
Kijevo soboras
Pagrindinis straipsnis – Ukrainos kultūra.

Šiuolaikinės ukriainiečių kultūros šaknys siekia Kijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.

Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.

Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės kinostrudijos plėtra.

Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.

Po Ruslanos pergalės 2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 sostine.

Sportas

Futbolas yra populiariausia šalyje sporto šaka. Ukrainos futbolo mokykla išaugino tokius futbolininkus kaip Andrijus Ševčenka, Anatolijus Tymoščiukas, Oleksandras Lobonosovas ir kt. Ukraina, kartu su Lenkija išsikovojo teisę rengti XIV Europos futbolo čempionatą 2012-aisias metais.

Ukrainos Olimpinėse žaidynėse debiutavo 1994-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse. Iš viso pelnyta Olimpinių medalių - 96 vasaros žaidynėse ir 4 žiemos. Ukraina yra pareiškusi norą rengti 2018-ųjų žiemos olimpinės varžybas Bukovelyje, Ivano Frankivsko srityje. Galutinis sprendimas dėl šių varžybų pravedimo vietos Tarptautinis olimpinis komitetas nuspręs 2011 m, 123 TOK sesijoje, Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje.

Kita informacija

Išnašos

  1. ↑ „Population“ (English). State statistics Committee of Ukraine. 2008. Nuoroda tikrinta 2008-12-20.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
  2. ↑ 2,0 2,1 „Ukraine“. CIA World Factbook. December 13, 2007. Nuoroda tikrinta 2007-12-24.
  3. ↑ „List of Member States“. United Nations. Nuoroda tikrinta 2007-12-16.
  4. ↑ „Macroeconomic Indicators“. Ukrainos valstybinis bankas. Nuoroda tikrinta 2007-12-16.
  5. ↑ 5,0 5,1 (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Ukraina
  6. ↑ Ukrainian parliament creates new coalition, Kyiv Post (March 11, 2010)
  7. ↑ Azarovas – naujasis Ukrainos ministras pirmininkas
  8. ↑ „Regions of Ukraine and their divisions“. Верховна Рада України Official Web-site (Ukrainian). Nuoroda tikrinta 2007-24-12. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
  9. ↑ Malynovska, Olena, Caught Between East and West, Ukraine Struggles with Its Migration Policy, National Institute for International Security Problems, Kiev, January 2006. Retrieved on 2008-07-03.
  10. ↑ „International migration 2006“. United Nations Department of Economic and Social Affairs. Nuoroda tikrinta 2008-07-05.
  11. ↑ Almost 46 thousand people became citizens of Ukraine, UNIAN (2009 m. vasario 4 d.)
  12. ↑ „Ukrainian census of 2001“. State Statistics Committee of Ukraine. Nuoroda tikrinta 2008-01-16.

Nuorodos

Sužinokite daugiau kituose Vikimedijos projektuose
Puslapis projekte Vikiteka:
Ukraina
Puslapis projekte Vikižodynas:
Ukraina
Ukrainos vikisritis


Valdžia

Istorija ir kultūra

Ž • A • R
Šalių sąrašas | Europa
Ž • A • R
Nepriklausomų valstybių sandrauga
Būstinė: Minskas
Flag of the CIS
Asocijuotas narys:
Buvę nariai:


Vikižodynas


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šablonas:Link FA

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ukraina&oldid=2620689"