Liosas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kalbų santrumpų šablonai |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Liosas''' – eolinės kilmės nuosėdinė [[uoliena]], susidariusi iš ledyninės kilmės nuogulų. |
'''Liosas''' – eolinės kilmės nuosėdinė [[uoliena]], susidariusi iš ledyninės kilmės nuogulų. |
||
Liosas yra purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš [[molis (uoliena)|molio]] ir smulkaus [[smėlis|smėlio]] dalelių. Stambios dalelės yra [[kvarcas]], [[lauko špatas]], smulkesnės – hidrožėručiai, [[kaolinitas]], [[montmorilonitas]]. Kartais aptinkamos [[klintis|klinties]] konkrecijos, gyvūnų kaulai, [[moliuskas|moliuskų]] [[Kriauklė|kiautai]] ir [[vulkaniniai pelenai]]. Poringumas siekia 40-50%. Liosas sudaro dideles storymes, kurių storis siekia 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai [[erozija|eroduojama]]. |
Liosas yra purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš [[molis (uoliena)|molio]] ir smulkaus [[smėlis|smėlio]] dalelių. Stambios dalelės yra [[kvarcas]], [[lauko špatas]], smulkesnės – hidrožėručiai, [[kaolinitas]], [[montmorilonitas]]. Kartais aptinkamos [[klintis|klinties]] konkrecijos, gyvūnų kaulai, [[moliuskas|moliuskų]] [[Kriauklė|kiautai]] ir [[vulkaniniai pelenai]]. Poringumas siekia 40-50 %. Liosas sudaro dideles storymes, kurių storis siekia 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai [[erozija|eroduojama]]. |
||
Pavadinimas kilo iš [[vokiečių kalba|vok.]] ''Löss'', kuris, savo ruožtu, kilęs iš šveicarų {{De|lösch}} 'purus'. |
Pavadinimas kilo iš [[vokiečių kalba|vok.]] ''Löss'', kuris, savo ruožtu, kilęs iš šveicarų {{De|lösch}} 'purus'. |
21:31, 27 kovo 2010 versija
Liosas – eolinės kilmės nuosėdinė uoliena, susidariusi iš ledyninės kilmės nuogulų.
Liosas yra purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš molio ir smulkaus smėlio dalelių. Stambios dalelės yra kvarcas, lauko špatas, smulkesnės – hidrožėručiai, kaolinitas, montmorilonitas. Kartais aptinkamos klinties konkrecijos, gyvūnų kaulai, moliuskų kiautai ir vulkaniniai pelenai. Poringumas siekia 40-50 %. Liosas sudaro dideles storymes, kurių storis siekia 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai eroduojama.
Pavadinimas kilo iš vok. Löss, kuris, savo ruožtu, kilęs iš šveicarų vok. lösch 'purus'.
Lioso nuogulos paplitusios Europoje, Azijoje, Pietinėje ir Šiaurės Amerikoje vidutinio klimato juostoje, dykumų ir pusdykumių rajonuose.