Pereiti prie turinio

T limfocitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
S (robotas Pridedama: ko:T 세포)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas)
'''T limfocitai''', arba '''T ląstelės''' – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei, viena iš [[limfocitas|limfocitų]] populiacijų (dar yra [[B limfocitai]], ir [[NK ląstelės]]). Sudaro 70 % visų limfocitų. Šios ląstelių grupės pavadinimas kilęs nuo [[užkrūčio liauka|užkrūčio liaukos]] ({{en|thymus}}), kurioje vyksta jų brendimas. T limfocitai yra 7-12 μm skersmens, nefagocituojančios ląstelės, turinčios didžiulį [[ląstelės branduolys|branduolį]], užimantį beveik visą [[citoplazma|citoplazmą]]. T limfocitai organizme lemia ląstelinį [[imunitetas|imunitetą]] t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs imuniteto reguliacijai.
[[Vaizdas:t cell.png|right|thumb| Limfocitas [[eritrocitas|eritrocitų]] fone]]
 
 
 
'''T'''<sub>C</sub> limfocitai ({{en|cytotoxic}} – kenksmingas ląstelėms) turi CD8, bet neturi CD4 baltymo, dėl to kartais žymimi CD4+. Jie sudaro apie 30 % visų T limfocitų.
Beveik kiekviena branduolį turinti ląstelė įvairius savo baltymų fragmentus sujungia su baltymu MHC ir „iškelia“ šį kompleksą ląstelės paviršiuje. Jei ląstelė užkrėsta [[virusas|virusu]] ar [[bakterija]], tai MHC į paviršių iškels ir [[patogenas|patogeno]] baltymų fragmentus. Po organizmą cirkuliuojančios T<sub>C</sub> ląstelės TCR ir CD4 pagalba „skenuoja“ kitų ląstelių MHC II, ir jei aptinka antigeną (t. y. viruso arba bakterijos baltymo fragmentą) nedelsiant tą ląstelę sunaikina. Į jų aukų sąrašą pakliūna ir vėžinės bei [[transplantacija|transplantuotos]] svetimo organizmo ląstelės.
'''T'''<sub>H</sub> limfocitai ({{en|helper}} – padėjėjas) turi CD4, bet neturi CD8 baltymo, dėl to kartais žymimi CD4+. Jie sudaro apie 60 % visų T limfocitų.
T<sub>H</sub> limfocitai per savo TCR ir CD8 sąveikauja su MHC II. Skirtingai nei MHC I, MHC II turi tik kai kurios [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] ląstelės – B limfocitai, [[dendritinės ląstelės]], [[makrofagai]]. Šios sąveikos paskirtis – pateikti T limfocitams antigenus, kuriuos jau pagavo kitos imuninės sistemos ląstelės, ir taip indukuoti pilną imuninį atsaką. Susidūrusios su antigenu T<sub>H</sub> ląstelės išskiria [[citokinai|citokinus]], kurių pagalbą suderintai reguliuojamas [[imuninis atsakas]].
 
γδ T limfocitai (taip pavadinti pagal [[polipeptidas|polipeptidus]], sudarančius TCR) turi kiek kitokios sandaros antigenų receptorių (TCR) nei T<sub>H</sub> ar T<sub>C</sub> ląstelės. Daugiausia randamos [[epitelis|epitelyje]] ir [[gleivinė]]je. Nėra priklausomas nuo MHC molekulių ir antigeną gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų antigenų ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai [[fosforilinimas|fosforilinti]] [[substratas (biochemija)|substratai]], kuriuos išskiria [[bakterijos]] ar organizmo ląstelės [[stresas|streso]] metu. Antigenų aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja T<sub>H</sub> ląsteles. Sudaro apie 10 % visų T limfocitų.
 
== T limfocitų brendimas ==
 
 
T limfocitų pirmtakas susiformuoja iš [[kamieninės ląstelės|kamieninių]] [[kraujodara|kraujodaros]] ląstelių [[raudonieji kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]]. Iš ten migruoja į užkrūčio liauką, kur ir vyksta visas brendimo procesas. Jo metu susiformuoja TCR receptoriai, CD3, CD4, CD8 baltymai, nulemiama ląstelės priklausomybė vienai ar kitai subpopuliacijai. Užkrūčio liaukoje vyksta ir susidariusių limfocitų selekcija. Jeigu T limfocitai nesugeba atpažinti savų MHC baltymų arba, dar blogiau, organizmo baltymus pažįsta kaip svetimus antigenus, jie gauna signalą [[apoptozė|apoptozei]] (programuotai žūčiai). Taip sunaikinama daugiau kaip 95 % visų bręstančių T limfocitų. Atranką praėję limfocitai palieka užkrūčio liauką, ir kraujagyslėmis arba [[limfagyslė]]mis keliauja į periferinę [[limfinė sistema|limfinę sistemą]]. Ten vyksta pastovi limfocitų cirkuliacija po organizmą, kurios tikslas padidinti antigeno ir T limfocito susidūrimo tikimybę. Aptikusi antigeną ląstelė aktyvuojasi ir pradeda daugintis. Palikuonys kovoja su [[infekcija]] ir jai pasibaigus žūsta. Lieka tik nedidelė dalis pasidauginusių T limfocitų, vadinamosios ''atminties ląstelės''. Jei infekcija pasikartos, jos padės imuninei sistemai reaguoti daug greičiau.
 
== Literatūros šaltiniai ==
174 866

pakeitimai