Sulavesis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: uk:Сулавесі |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Demografija == |
== Demografija == |
||
[[Islamas]] įsiskverbė į Sulavesį tik [[1630]] m. – vėliau negu į kitas [[Indonezija|Indonezijos]] salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje [[Krikščionybė|krikščionių]] yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40% nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu [[Java (sala)|Javoje]] ar [[Sumatra|Sumatroje]]. |
[[Islamas]] įsiskverbė į Sulavesį tik [[1630]] m. – vėliau negu į kitas [[Indonezija|Indonezijos]] salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje [[Krikščionybė|krikščionių]] yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu [[Java (sala)|Javoje]] ar [[Sumatra|Sumatroje]]. |
||
Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (''Ujung Pandang'', anksčiau ''Makassar'') mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (''Manado''; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi [[Filipinai|filipiniečiams]]). |
Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (''Ujung Pandang'', anksčiau ''Makassar'') mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (''Manado''; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi [[Filipinai|filipiniečiams]]). |
||
15:12, 27 kovo 2010 versija
Sulavesis (indoneziškai Sulawesi, daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų Celebes) – vulkaninės kilmės sala Indonezijoje, tarp Borneo vakaruose, Molukų salų rytuose ir Filipinų šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai.
Demografija
Islamas įsiskverbė į Sulavesį tik 1630 m. – vėliau negu į kitas Indonezijos salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje krikščionių yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu Javoje ar Sumatroje.
Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (Ujung Pandang, anksčiau Makassar) mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (Manado; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi filipiniečiams).
Maždaug 50 metų tiestas kelias sujungė salos administracinį centrą Udžung Pandangą su Manadu šiaurėje (Trans-Sulawesi-Highway).
Istorija
1512 salas aplankė portugalai. 1530 minima Gova karalystė (centras – Makasaras) pietuose, kuri užkariavo aplinkines teritorijas. Sala buvo olandų įtakoje, bugiai 1902–1906 maištavo.