Kalnų perėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hr:Planinski prijevoj
SilvonenBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: fi:Sola
Eilutė 27: Eilutė 27:
[[et:Mäekuru]]
[[et:Mäekuru]]
[[eu:Mendate]]
[[eu:Mendate]]
[[fi:Sola (maantiede)]]
[[fi:Sola]]
[[fr:Col de montagne]]
[[fr:Col de montagne]]
[[gd:Bealach]]
[[gd:Bealach]]

13:11, 23 kovo 2010 versija

Vršičo perėja Slovėnijoje

Kalnų perėja - įduba, slėnis, žemesnė vieta kalnuotoje teritorijoje, tinkama kirsti kalnų grandinę, dažniausiai iš upių slėnių. Per perėjas paprastai driekiasi automobilių keliai, geležinkeliai, pėsčiųjų takai. Nuo senovės laikų perėjos vaidindavo labai svabų vaidmenį, kadangi jos jungdavo kalnų atskirtas tautas, jomis eidavo prekybiniai keliai. Ir dabar perėjos yra strategiškai svarbios vietos, todėl sutrikdžius susiekimą jomis, įveikti kalnų masyvą gali prireikti daug daugiau laiko ir pastangų.

Aukščiausios kalnų perėjos pasaulyje yra Himalajuose: Marsimik La (5582 m), Semo La (5565 m), Chardung La (5359 m). Kitos svarbios perėjos: Kilikijos Vartai, Chaibero perėja, Gran San Bernardo perėja, Išvaduotojų perėja.

Iš visų kalnynų daugiausia perėjų turi Alpės, kur jų žinoma per 100.[1]

Išnašos

  1. Lietuvių enciklopedija, 22 t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, JAV, 1960.