Albanijos geografija

Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Albanija – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalyje. Vakaruose krantus skalauja Adrijos jūra.

Paviršius

Kalnuotas kraštas. 29% šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30% yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.

Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba Dukaginas – jauni alpinės kalnodaros kalnai, sudaryti iš klinčių ir dolomitų, su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su Makedonija. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.

Albanijos viduryje stūkso aukštumos ir kalnagūbriai, suskaidyti gilių slėnių. Svarbiausi kalnagūbriai iš šiaurės į pietus: [Mirditė, Skanderbeutas, Polisis, Tomoris, Gribė, Nemerckė, Gjerė.

Iki 300 m virš jūros lygio aukščio 20–50 km pločio Albanijos pajūrio lyguma nuo Škoderio ežero šiaurėje iki Vlioros įlankos pietuose. Siaura 50 km ilgio pietinė pakrantės juosta dėl švelnios gamtos ir klimato vadinama Albanijos Rivjera.

Klimatas

Klimatas subtropikų Viduržemio jūros tipo: žiemos šiltos ir drėgnos, vasaros karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14°C šiaurėje iki +18°C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10°C vidutine paros oro temperatūra – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10% metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami bora, pučiantys nuo kalnų. Dažnos perkūnijos. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.

Vidaus vandenys

Upės priklauso Adrijos ir Jonijos jūrų baseinams. Teka iš kalnų, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik Bunė, ištekanti iš [[[Škoderio ežeras|Škoderio ežero]].

Pasienyje dideli tektoninės kilmės ežerai Škoderis, Prespa ir Ochridas, pajūryje lagūninės kilmės – Karavastasė ir Nartė. Kalnuose daug dirbtinių ežerų.

Dirvožemis ir augalija

Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai makija, citrusiniai, figos, alyvmedžiai; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – ąžuolai, guobos, bukai, kaštonai, beržai, aukščiau juodosios pušys; 1400–1900 m virš jūros lygio subalpinės pievos.

Miškai užima 29%, krūmai 17%, dirbamoji žemė 21%, pievos ir ganyklos 16%, ežerai ir upės 4,5% šalies teritorijos.

Gyvūnija

Gyvūnija skurdi, veisiasi kalnų ereliai, vilkai, šernai, šakalai, elniai; gausu tik vandens paukščių.