Algirdas Julius Greimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
6 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
== Biografija ==
 
Tėvas Julius Greimas ([[1882]] m.)- mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė - tarnautoja (g. [[1886]] m.). [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 metais Greimų šeima grižo į Lietuvą. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta.
 
Iki [[1927]] m. mokėsi [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Kupiškio progimnazijoje]]. [[1929]]–[[1931]] m. gyveno [[Šiauliai|Šiauliuose]], lankė [[Šiaulių gimnazija|berniukų gimnaziją]]. [[Marijampolė]]je baigė [[Marijampolės gimnazija|Rygiškių Jono gimnaziją]]. [[1934]]–[[1935]] m. studijavo teisę [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[1936]]–[[1939]] m. kalbotyrą [[Grenoblis|Grenoblio]] universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. [[1940]]–[[1944]] m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo [[Didždvario gimnazija|Mergaičių gimnazijoje]] ir Prekybos institute, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių.
== Veikla ==
 
* 1951m1951 m Greimas pasitraukia iš aktyvios politikos ir labiau atsideda kultūros klausimams.
* 1958m1958 m „Dirvoje“ kalbėdamas apie savąją lietuvišką veiklą jis sakosi prisiėmęs „kultūrinio juodadarbio pareigas“.
Jau būdamas 12 metų parašė avantiūrinį romaną. Daug skaitydavo Šiaulių miesto bibliotekoje, tad skaitymas pamėgdžiojo vaikų avantiūras ir parašė šį nuotykių romaną. Pirmoji Greimo prakalba buvusi apie Vaižgantą, kai kartą per metus visa gimnazija būdavo sušaukiama ir vienas mokinys skaitydavo paskaitą.
* 1942. mirus K. Binkiui Šiaulių teatre miesto inteligentai surengė paminėjimą- akademiją. Jo metu Greimo pasakyta kalba „Binkis- vėliauninkas“ tapo ir viena pirmųjų publikacijų, 1943m1943 m. pasirodė pirmame „Varpų“ almanacho numeryje.
Pokario metais, vadinamųjų perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje ir kiek vėliau Amerikoje, gyvavo kultūrinė „mažoji Lietuva“, pajėgusi subrandinti ištisą kūrėjų kartą. Greimas nusistatė principą: atsiliepti į visus kvietimus ir pasiūlymus, kuriuos gaus. Rašė į išeivijos spaudą, skaitė paskaitas įvairiuose susibūrimuose, išnaudojo kiekvieną progą užmegzti ryšius su Lietuva, aktyviausiai įsiterpė į nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
* 1971m1971 m apžvelgė bendrosios struktūrinės metodikos problemas ir struktūrinį metodą, analizavo Gedimino sapno legendą;
* 1979m1979 m. aptarė kai kuriuos literatūros tyrinėjimo principus. Paskaitos Vilniaus universitete sulaukė didelio visuomenės dėmesio , o taip pat ir ideologijos sargų susirūpinimo.
Rašė lingvistikos, semantikos bei semiotikos, lietuvių folkloristikos ir kitais klausimais, formulavo bendrosios semiotikos idėjas ir siekė jas pritaikyti kultūrinių procesų analizei. Kartu domėjosi , ar negalima šio metodo pritaikyti istorijos tyrimui, ypač, kai trūksta kitų šaltinių.
Mokslininkas rašė prancūzų ir lietuvių kalbomis, prancūziškai rengė bendraautorinius darbus, lietuviškai – apie mūsų tautos kultūrą. Nuolat aiškino lietuvių skaitytojams savo koncepcijas, neretai interviu forma. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais vis daugiau domėjosi lietuvių kultūra, ypač mitologija, bandė ją išryškinti pasaulinės kultūros kontekste. Analizuodamas senovės lietuvių kultūros reliktus, jis atskleidė mūsų protėvių pasaulėjautą. Nagrinėdamas lietuvių kultūros vyksmą, Greimas formulavo naujus kultūrologijos principus. Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi. Jis sugebėjo į žinomus dalykus pažvelgti naujai, vertė susimąstyti dėl įsigalėjusių postulatų pagrįstumo.
 
174 866

pakeitimai

Naršymo meniu