Seredžiaus II piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Paminklas |
{{Paminklas |
||
|foto = Seredžiaus Palocėlių piliakalnis 05.jpg |
|||
|foto = |
|||
|plotis = |
|plotis = |
||
|fotoinfo = |
|fotoinfo = |
||
10:49, 20 kovo 2010 versija
| Seredžiaus II piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Seredžiaus II piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Jurbarko rajonas | ||
| Seniūnija | Seredžiaus seniūnija | ||
| Aukštis | 3,5 m | ||
| Plotas | 50x55 | ||
| Naudotas | XIV a. – XV a. pradžia | ||
| Tirtas | 2000–2002 m. | ||
| Registro Nr. | AR263 / 2048 /A1936 | ||
Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis (A1936) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje, Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas nuo plento KK141 Jurbarkas–Kaunas centrinės Seredžiaus sankryžos miestelio žemutinėje dalyje pasukus keliu į dešinę pietų kryptimi ir toliau į kairę rytų kryptimi palei Nemuną - iš viso 600 m, yra kairėje, šiaurėje.
Piliakalnis
Piliakalnis yra Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose, 700 m į pietryčius nuo Seredžiaus pirmojo piliakalnio. Piliakalnį sudaro rytinė kalvelė ir nuo jo į vakarus esantis pylimas. Aikštelė beveik kvadratinė, 50x55 m dydžio. Vakarinėje pusėje, už 30 m pločio griovio supiltas 65 m ilgio, 20 m pločio, 5,5 m aukščio pylimas, pailgas pietų – šiaurės kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo, 3,5 m aukščio.
Piliakalnis apardytas Naujųjų laikų dvarvietės, arimų, Nemuno potvynių, dabar dirvonuoja. [1]
Tyrimai
2000–2002 m. Linas Kvizikevičius rytinio piliakalnio centre, aikštelėje ištyrė 25 m² plotą, po 120 cm storio XVII a.–XVIII a. dvarvietės sluoksniu aptiko storą (kasta iki 3 m gylio, bet sluoksnio apačia nepasiekta) supilto žvyro sluoksnį su plytgaliais, molio tinku, geležinėmis vinimis, žalvarine skardele. Piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. pradžia.
Istorija
Piliakalnyje stovėjo kryžiuočių pilis Dubysenburgas, pastatyta 1406 m. pavasarį. 1407 m. pavasarį-vasaros pradžioje pilis buvo perstatyta, padidinta. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija. Į pilį buvo patenkama tiltu, šalia jos buvo malūnas, pačioje pilyje – koplyčia. Pilies arsenalą sudarė nemažai strėlių (1406 m. minima 12 tūkst. strėlių), paraku šaudančios artilerijos sviediniai. Tačiau įsiliepsnojus žemaičių sukilimui ir Vytautui užėmus Frideburgo pilį 1409 m. rugpjūčio mėnesį kryžiuočiai patys sudegino Dubysenburgą ir pasitraukė. XVI a. – XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Seredžiaus I piliakalnis 0,7 km | Bažavalės piliakalnis 20 km | Pašilės piliakalnis 8 km Butvilonių piliakalnis 5 km |
| |||||||
|
Piepalių piliakalnis 23 km | ||||||||||
| Žuklijų piliakalnis 4 km |
Joginiškių piliakalnis 2 km | Ringovės piliakalnis 7 km Žemosios Panemunės piliakalnis 4,5 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 151 (Nr. 665)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.116
- Linas Kvizikevičius. Seredžius archeologijos šaltinių duomenimis, Lietuvos valsčiai. Seredžius, Vilnius, 2003, p. 117–124.
- Linas Kvizikevičius. Tyrimai Seredžiaus senamiestyje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, Vilnius, 2005, p. 208–209.