Žemaitkiemis (Saugos): Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
2 317 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
Pridėti istoriniai faktai su datomis
S (otheruses)
(Pridėti istoriniai faktai su datomis)
{{otheruses|Žemaitkiemis}}
'''Žemaitkiemis''' - kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], pusiaukelėje tarp [[Šilutė]]s ir [[Saugos|Saugų]], šalia [[Šilutė]]s-[[Klaipėda|Klaipėdos]] kelio. Manoma kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis, arba ateivis iš Žemaitijos.
GeležinkelioŽemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki [[2005]] m. veikė pradinė mokykla.
 
== Geležinkelio stotis ==
 
[[1875]] metais, nutiesus [[Tilžė]]s- [[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. [[1892]] m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o [[1911]] m. - ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmajam pasauliniam karui]], [[1914]] m. [[rugpjūčio 2]] d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir [[Kukorai|Kukoraičių (arba Kukorų)]] geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.
 
== Gyventojai ==
 
[[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų - 67,1 % lietuvių.
 
[[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.
Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: Dawideit - akušerė, Elmenthaler – mokytojas, Genuttes - miško darbininkas, Rose - mėsininkas, Spingat ir Tenz – kalviai, Deluweit - melžėjas.
 
Po antrojo pasaulinio karo gyventojų skaičius žymiai sumažėjo. [[1959]] m. čia gyveno 107 žmonės, [[1970]] m. – 195 žmonės.
 
== Mokyklos ==
 
[[1875]] m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o [[1900]] m. - antra klasė joje. Iki [[2005]] m. veikusi mokykla pastatyta [[1929]] m.
Baptistu bažnyčioje [[1936]]-[[1939]] metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.
 
== Bažnyčia ==
 
[[Image:zemaitkiemio_baznycia.jpg|thumb|right|300px|Žemaitkiemio evangelikų baptistų bažnyčios pamaldų metu]]
 
[[1903]] metais pastatyta evangelikų [[Baptistai|baptistų]] bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki [[1959]] metų. Nuo 1959 iki [[1998]] metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau - paversta kombinuotų pašarų sandėliu. [[Maldos namai|Maldos namų]] atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios [[diakonas]] Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir Herbert Jaksteit, gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kiolne, Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius Jaksteit, į bažnyčią visada ateina daug žmonių.
 
== Kitos įstaigos/verslas ==
 
Nuo [[1952]] m. iki [[1992]] m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
 
Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas [[1957]] metais ir veikia iki šiol.
 
Vinių fabrikas veikė iki [[1925]] m.
 
Tolio gamykla (Teerfabrik), (tolis - dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku.
 
Tarp geležinkelio ir Klaipėdos- Šilutės plento iki [[1945]] m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
 
Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė- Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m.
 
 
[[category:Šilutės rajono gyvenvietės]]
212

pakeitimų

Naršymo meniu