Gelgaudiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
Ldk [[Aleksandras]] [[1504]] m. rugpjūtį šį palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]] – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data (nors dar XV a. pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]]). [[1579]] m. jau minimas miestelis, [[1635]] m. gavo turgaus privilegiją. XVIII a. pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (''Keudell'') giminė. XIX a. viduryje miestelis priklausė jau [[Rusija]]i, čia [[1842]]–[[1846]] m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. |
Ldk [[Aleksandras]] [[1504]] m. rugpjūtį šį palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]] – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data (nors dar XV a. pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]]). [[1579]] m. jau minimas miestelis, [[1635]] m. gavo turgaus privilegiją. XVIII a. pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (''Keudell'') giminė. XIX a. viduryje miestelis priklausė jau [[Rusija]]i, čia [[1842]]–[[1846]] m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. |
||
Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. Tarpukariu čia buvo viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė. [[1958]] m. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]] m. |
Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. Tarpukariu čia buvo viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė. [[1958]] m. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]] m. patvirtintas [[Gelgaudiškio herbas]]. |
||
{{adm2|4}} |
|||
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Gelgaudiškio valsčius|Gelgaudiškio valsčiaus]] centras|[[Šakių apskritis]]}} |
|||
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|[[Gelgaudiškio apylinkė]]s centras|r3=3|[[Šakių rajonas]]|[[Kauno sritis]]}} |
|||
{{admr|[[1953]]–[[1958]] m.|}} |
|||
{{admr|[[1958]]–[[1995]] m.|miesto tipo gyvenvietė, [[Gelgaudiškio apylinkė]]s centras|}} |
|||
{{admr|nuo [[1995]] m.|[[Gelgaudiškio seniūnija|Gelgaudiškio seniūnijos]] centras|[[Šakių rajono savivaldybė]]|[[Marijampolės apskritis]]}} |
|||
{{adme}} |
|||
=== Pavadinimo kilmė === |
=== Pavadinimo kilmė === |
17:26, 18 kovo 2010 versija
Gelgaudiškis | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Lietuva |
Apskritis | Marijampolės apskritis |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojų | 1 905 |
Pašto kodas | LT-71085 |
Vikiteka | Gelgaudiškis |
Gelgaudiškis – miestas Šakių rajone, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno). Yra Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1868 m.), paštas, kultūros centras, XIX–XX a. dvaro pastatų ansamblis ir parkas (valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas, garsus savo taisyklingu išplanavimu ir istorija).
Miestas įeina į Panemunių RP teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.
Istorija
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V–X amžiuose.
Ldk Aleksandras 1504 m. rugpjūtį šį palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data (nors dar XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro). 1579 m. jau minimas miestelis, 1635 m. gavo turgaus privilegiją. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (Keudell) giminė. XIX a. viduryje miestelis priklausė jau Rusijai, čia 1842–1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos.
Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. Tarpukariu čia buvo viena didžiausių Lietuvoje plytinė. 1958 m. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1919–1950 m. | Gelgaudiškio valsčiaus centras | Šakių apskritis | |
1950–1953 m. | Gelgaudiškio apylinkės centras | Šakių rajonas | Kauno sritis |
1953–1958 m. | |||
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Gelgaudiškio apylinkės centras | ||
nuo 1995 m. | Gelgaudiškio seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmė
XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.).
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|
1 732 | 2 018 | 2 724 | 2 029 | ||
|
Švietimas ir ugdymas
Sportas
- FK Gelgaudiškis (futbolas)
Nuorodos
|