Muitas

Muitas – mokestis renkamas tiesiai į valstybės biudžetą už įmportuojamas, važamas tranzitu, eksportuojamas prekes.

Lietuvių kalboje žodis muitas suprantamas kaip mokestis renkamas tiesiai į vasltybės biudžetą už importuojams, vežamas tranzitu, eksportuojams prekes. Mokestis renkamas už konkrėčią paslaugą vadinamas rinkliava, nors ir muitas renkamas valstybės išlaidoms padengti, tame tarpe apsiginti nuo kitų valstybių, kurios jei nebūtų valstybės kuriai reikia sumokėti mokesčius juos rinktų pačios. Kitose kalbose žodį muitas atitinka žodžiai nusakantys daug platesnį mokesčių ir mokėjimų spektrą. Sakykim rusų kalboje žodį muitas atitinka žodis пошлина, kuris taip pat apima tokią mokeščių sritį kaip rinkliavos.

Muitų skirstymas

Muitai skirstomi į importo, tranzito ir eksporto.

Importo muitas imamas importuojant prekes iš kitų valstybių. Šiuo metu Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje importo muitais dažniausiai apmokestinami tekstilės gaminiai ir avalinė importuojama daugiausiai iš Kinijos ir kitų pietinių valstybių. Muitas skaičiuojamas nuo kiekvienos prekės vertės. Ko prekės vertė didesnė, tuo muitas mažesnis. Dažnai įvežtų brangesnių prekių vertė su muitu mažesnė negu pigesnių prekių vertė su muitu. Tokiu būdu importuoti į Europos Sąjungos muitų teritoriją brangesnes ir tikėtinai aukštesnės kokybės prekes labiau apsimoka. Tuo siekiama apsaugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių ir todėl tikėtinai nekokybiškų prekių ir taip apginti savus gamintojus.

Viduramžiais importo muitus buvo sunku atskirti nuo tranzito muitų. Dažniausia buvo renkami mokesčiai iš pirklių, kurie veždavo prekes pro punktą, kuris tiesiog rinko mokesčius.

Tranzito muitas imamas, kad pro šalį punkto kuris tiesiog renka mokesčius vežamos prekės.

Šiuo metu tranzito muitų praktiškai niekas nerenka. Jei ir renkami panašūs į tranzito muitus mokesčiai, tai tik už kokias paslaugas, kaip naudojimasis keliais, tiltais, už žmonių iškastais ir prižiūrimais kanalais. Panašus į tranzito muitą yra ekologinis mokestis.

Viduramžiais tai buvo labiausiai paplites muitas. Jis buvo renkamas iš pirklių, kurie per feodalo žemes, sąsiaurį, bažnyčią, plukdydavo ar veždavo prekes. Tik vienijantis ar vienijant atskiras kunigaiskštystes į valstybes tranzito muitai būdavo palaisniui naikinami ir keičiami importo muitais.

Eksporto muitas imamas eksportuojant prekias.

Eksporto muitai renkami eksportuojant prekes. Dažniausiai jie imami nuo žaliavų. Valstybės siekdamos užtikrinti, kad vidaus gamintojai turėtu pigesnių žaliavų apdeda muitais eksportuojams žaliavas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pradiniu jos laikotarpių buvo labai mažos, infliacinės kainos, tai pat buvo tokie patys maži infliaciniai atlyginimai. Skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio prekių kainų buvo apie 10 kartų. Valstybė siekiant sušvelninti kainų šuolį, taip pat saugantis, kad įmonės į užsienį pardave prekes infliacinėmis kainomis praras apyvartines lėšas plačiai taikė eksporto muitus. Po kiek laiko eksporto muitai Lietuvoje buvo taikomi tik siekiant vietiniams gamintojams sumažinti žaliavų kainas.

Eksportuojant prekes valstybės vykdoma eksporto palaikimo politika Valstybė norinti palaikyti savus gamintojus jiems eksportuojant prekes primoka pinigų. Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje primokama eksportuojant žemės ūkio produkciją.

Muitų skaičiavimo būdai

Advaliorinis – (ad valorem) skaičiuojama nuo prekių vertės (dauginamas nustatytas mokestis iš prekių vertės).

Specifinis – skaičiuojamas nuo prekių kiekio (dauginamas nustatytas mokestis iš prekių kiekio).

Mišrus – skaičiuojamas nuo prekių vertės ir kiekio (daiginamas nustatytas mokestis iš prekių vertės ir pridedama padaugintas nustatytas mokestis iš prekių kiekio).