Spektroskopinė dvinarė žvaigždė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
S wz prastinimas |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
Jei žvaigždės nariai skrieja priešingomis kryptimis, tai vieno nario spektro linijos paslenka į violetinę spektro sritį, antro – į raudonąją sritį. Tokios dvinarės yra žymimos „SB2”, t.y ''dvigubos linijos spektrines dvinares''. Jei vienas narių spindi silpnai, tai periodiškai kinta tik šviesiojo nario spektro linijų padėtis, tokių atvėju turime „SB1” – ''vienos linijos spektrines dvinares''. |
Jei žvaigždės nariai skrieja priešingomis kryptimis, tai vieno nario spektro linijos paslenka į violetinę spektro sritį, antro – į raudonąją sritį. Tokios dvinarės yra žymimos „SB2”, t.y ''dvigubos linijos spektrines dvinares''. Jei vienas narių spindi silpnai, tai periodiškai kinta tik šviesiojo nario spektro linijų padėtis, tokių atvėju turime „SB1” – ''vienos linijos spektrines dvinares''. |
||
Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės [[orbita|orbitą]]. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis [[laikas|laiko]] atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. [[ |
Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės [[orbita|orbitą]]. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis [[laikas|laiko]] atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. [[Elipsė]]s formos orbitos atvėju radialinio greičio priklausomybės nuo laiko grafinis vaizdas priklausys nuo jos ekscentriciteto ir padėties stebėtojo atžvilgiu. |
||
Nėra imanoma nepriklausomai nustatyti dydžiojo pusašio ''a'' ir polinkio į orbitos plokštumą ''i'' vertes, tačiau did. pus. ir polinkio sinuso sandauga gali būti nustatyta ilgio vienetais. Jei įmanoma kitais budais nustatyti bent vieną iš tų dydžių, galima gauti orbitos sprendinį. |
Nėra imanoma nepriklausomai nustatyti dydžiojo pusašio ''a'' ir polinkio į orbitos plokštumą ''i'' vertes, tačiau did. pus. ir polinkio sinuso sandauga gali būti nustatyta ilgio vienetais. Jei įmanoma kitais budais nustatyti bent vieną iš tų dydžių, galima gauti orbitos sprendinį. |
||
11:37, 12 kovo 2010 versija
Spektroskopinė dvinarė žvaigždė - glaudi žvaigždžių sistema, kurios vizualiai atpažinti, kaip dvinarę praktiškai yra neįmanoma. Žvaigždės dvinariškumą rodo periodinis jos narių spektro linijų Doplerio poslinkis , kurį salygoja sistemos narių judėjimas tolstant ir artėjant Žemės atžvilgiu. Šio judėjimo metu periodiškai kis jų radialinis greitis.
Jei žvaigždės nariai skrieja priešingomis kryptimis, tai vieno nario spektro linijos paslenka į violetinę spektro sritį, antro – į raudonąją sritį. Tokios dvinarės yra žymimos „SB2”, t.y dvigubos linijos spektrines dvinares. Jei vienas narių spindi silpnai, tai periodiškai kinta tik šviesiojo nario spektro linijų padėtis, tokių atvėju turime „SB1” – vienos linijos spektrines dvinares.
Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės orbitą. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis laiko atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. Elipsės formos orbitos atvėju radialinio greičio priklausomybės nuo laiko grafinis vaizdas priklausys nuo jos ekscentriciteto ir padėties stebėtojo atžvilgiu.
Nėra imanoma nepriklausomai nustatyti dydžiojo pusašio a ir polinkio į orbitos plokštumą i vertes, tačiau did. pus. ir polinkio sinuso sandauga gali būti nustatyta ilgio vienetais. Jei įmanoma kitais budais nustatyti bent vieną iš tų dydžių, galima gauti orbitos sprendinį.
Retos yra dvinarės, kurios vienu metu yra ir vizualios ir spketroskopinės. Vizualios dvinarės nariai dažnai yra nutolę vienas nuo kito, tad jų periodas ilgas – matuojamas dešimtmečiais arba ilgiau, taigi radialiniai greičiai per maži, kad juos galima būtų matuoti spektroskopiškai. Spektroskopinės dvinarės atvirkščiai – turi pakankamus matavimams orbitinius greičius – tačiau nariai yra per arti, kad galima būtų juos atskirti vizualiai. Taigi sistemos, kurios yra vienu metu vizualinės ir spektroskopinės turi būtų arti Žemės. Tokios žvaigždės dažnai pateikia daug vertingos informacijos.