Dzeuso skulptūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Alexbot (aptarimas | indėlis)
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: gl:Estatua de Zeus en Olímpia
Eilutė 37: Eilutė 37:
[[fi:Zeuksen kuvapatsas Olympiassa]]
[[fi:Zeuksen kuvapatsas Olympiassa]]
[[fr:Statue chryséléphantine de Zeus olympien]]
[[fr:Statue chryséléphantine de Zeus olympien]]
[[gl:Estatua de Zeus]]
[[gl:Estatua de Zeus en Olímpia]]
[[he:פסל זאוס באולימפיה]]
[[he:פסל זאוס באולימפיה]]
[[hi:ओलम्पिया में जियस की मूर्ति]]
[[hi:ओलम्पिया में जियस की मूर्ति]]

03:44, 7 kovo 2010 versija

Dzeuso skulptūra

Dzeuso skulptūra Olimpijoje yra vienas iš Septynių pasaulio stebuklų. Olimpija Senovės Graikijoje buvo svarbus religinis centras, kuriame daugiausiai garbinamas dievas buvo Dzeusas. Šiame mieste buvo rengiamos ir olimpinės žaidynės, šventės ir atletikos varžybos.

V a. pr. m. e. Olimpijos gyventojai Dzeuso garbei nusprendė pastatyti šventyklą, kuri iškilo 466456 m. pr. m. e. Ji buvo pastatyta iš masyvių akmens luitų ir supama kolonų. Šventykla neturėjo dievo skulptūros, todėl jai sukurti buvo išrinktas Fidijas (Feidijas), žinomas Atėnų skulptorius. Anksčiau jis buvo sukūręs dvi Atėnės statulas. Dzeuso statula stovėjo šventykloje, kurios ilgis siekė šešiasdešimt keturis metrus, plotis - dvidešimt aštuonis, vidinė patalpa buvo dvidešimt metrų auksčio. Salės gale soste sėdintis Dzeusas galva rėmė lubas. Iki juosmens apnuogintas Dzeusas buvo padarytas iš medžio, jo „oda“ - iš dramblio kaulo plokščių, o drabužiai – iš aukso lakštų. Dievas sėdėjo soste, inkrustuotame juodmedžiu ir brangakmeniais. Vienoje rankoje jis laikė auksinę pergalės deivės Nikės skulptūrą, kita rėmėsi ilgu skeptru. Statinys buvo apsuptas daugiau nei dviejų metrų storio kolonų. Sosto šonus buvo ištapęs dailininkas Panenas, Fidijo giminaitis ir padėjėjas.

Dzeusas buvęs toks didingas, kad Fidijas, baigęs darbą priėjo prie statulos ir paklausė: - Ar tu patenkintas, Dzeusai? Pasigirdo perkūno trenksmas, ir grindys prie statulos kojų įskilo.

Skulptūra buvo pabaigta apie 435 m. pr. m. e.

Vėliau Bizantijos imperatoriai labai atsargiai pervežė statulą į Konstantinopolį. V a. po Kr. imperatoriaus Teodosijaus II rūmai sudegė. Ugnis prarijo medinį kolosą: tik keletas suanglėjusių kaulo plokštelių ir išsilydžiusio aukso gabalėliai liko iš Fidijo kūrinio.