Vladas Terleckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:16, 5 kovo 2010 versija

Vladas Terleckas (g. 1939 m. rugsėjo 13 d. Utenos apskrities, Saldutiškio valsčiaus, Krivasalio kaime (dabar Ignalinos rajonas) – socialinių mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.

Biografija

1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje, 1951–1958 m. – Linkmenų vidurinėje mokyklose. 1958 ir 1959 m. dėl brolio Antano antitarybinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei Vilniaus universitete, nei Vilniaus pedagoginiame institute, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. 1959–1961 m. dirbo Kazachstano plėšiniuose, medienos paruošimo darbus Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik 1961 m. priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, 1966 m. jame baigė bankininkystę.

1966–1967 m. TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje. 1991–1993 m. papildomai – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. – komercinio banko Mokymo centro direktorius.

1976 m. Leningrado finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas docento vardo suteikimas. Jį gavo tik 1986 m. Nuo 1972 m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. 1989–1996 m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. 1990–1992 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr.1, iškeltas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo Kazimiera Prunskienė, Kazimieras Antanavičius, Gediminas Vagnorius.

1999 m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už 1995-1999 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.

Žmona Regina, dukra Jūratė.

Bibliografija

1970-1999 m. parašė ir paskelbė per 260 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorius.

Pinigai Lietuvoje 1915–1944 m. (1992)
Lietuvos bankas 1922–1943 metais (1992)
Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko (1999, bendraautoris V. Mačiekus)
Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1940 (1999).
Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 (2001)

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 [[1966]]–[[1967]] m. TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje. [[1991]]–[[1993]] m. papildomai – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] konsultantas, Mokslo centro direktorius, [[1993]]–[[1996]] m. – komercinio banko Mokymo centro direktorius.
-[[1976]] m. [[Leningradas|Leningrado]] finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas [[docentas|docento]] vardo suteikimas. Jį gavo tik [[1986]] m. Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1990]]–[[1992]] m. LTSR [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr.1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]],[[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
+[[1976]] m. [[Leningradas|Leningrado]] finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas [[docentas|docento]] vardo suteikimas. Jį gavo tik [[1986]] m. Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1990]]–[[1992]] m. LTSR [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr.1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]], [[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
 [[1999]] m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė [[Vlado Jurgučio premija|Vlado Jurgučio premiją]] už 1995-1999 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.